04-02-2019
This page is only available in Lietuvių. „Kas pruotings, tas baguots“, – sako žemaitiška patarlė. Darbštieji Žemaitijos verslininkai, paslaugų teikėjai ir prekių ženklų savininkai kviečiami dalyvauti konkurse „Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos“, kurį organizuoja Lietuvių kalbos institutas. Šio konkurso metu bus išrinktas tarmiškiausias, originaliausias ir meniškiausias Žemaitijos regiono prekės ženklas, keliantis regiono prestižą. Žemaitijos regionui būdingos stiprios tradicijos, todėl konkursas atkreips dėmesį į šio regiono etninį išskirtinumą ir tarminį turtingumą. Be to, atskleis verslininkų kūrybiškumą, kaip pasitelkiant etninį paveldą galima kurti prekės ženklą ir produktus. Tikimasi, kad iniciatyva padės puoselėti regiono tapatybę. 2019 m. yra paskelbti Žemaitijos metais, todėl Lietuvių kalbos institutas, siekdamas išryškinti Žemaitijos paveldo ir tradicijų unikalumą, tarmės kitoniškumą, be šio konkurso, organizuoja ir seminarą „Kaip tarmė padeda verslui“. Baigiamasis konkurso renginys ir seminaras vyks 2019 m. kovo 7 d. Telšiuose, Žemaičių muziejuje „Alka“ (Dailės salėje). Renginio metu Žemaičių muziejuje „Alka“ bus surengta konkurso dalyvių eksponatų ir menotyrininko Sauliaus Pilinkaus senųjų lietuviškų prekių ženklų (saldainių dėžučių, popierėlių) paroda. Konkurso partneriai: Telšių rajono savivaldybė, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, Žemaitijos nacionalinis parkas, Kretingos muziejus, Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešoji biblioteka, Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešoji biblioteka, Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka. Konkurso „Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos“ nuostatai. Konkurso dalyvio forma.
29-01-2019
This page is only available in Lietuvių. 2019 m. vasario 14 d., 15 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks Lietuvių kalbos instituto profesorės Danguolės Mikulėnienės mokslinės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ sutiktuvės. Renginyje dalyvaus knygos autorė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Daiva Aliūkaitė, prof. dr. Grasilda Blažienė, dr. Ilja Lemeškinas ir kt. Renginio vedėjas – dr. Sigitas Narbutas. Kaimiškoji tradicinės tarmės gyvavimo aplinka ir ištikimas jos sergėtojas – menkai išsilavinęs senyvo amžiaus vietinis gyventojas – modernybės laikais sudaro galimybę tarsi „iš aukšto“ žvelgti į, kai kurių vertintojų nuomone, gerokai senstelėjusią kaimiškąją ar net kaimietiškąją dialektologiją ir „aukso amžių“, regis, jau nugyvenusius dialektologus. Pristatoma knyga – tai patraukliai ir įdomiai parašyta pirmoji monografijų trilogijos dalis, kurioje autorė tyrinėja ikitarmėtyrinį laikotarpį ir lietuvių tarmėtyros pradžią – etnografiškąsias ir jaunagramatiškąsias jos ištakas, lietuvių tarmių skyrimą, tyrimų perspektyvų užuomazgas ir jų tipus. Naujai atrasti (kai kurie visai dar nežinomi) dokumentai ir nauja senųjų faktų interpretacija leidžia pažvelgti į lietuvių dialektologiją kitaip. Monografijoje remiamasi lingvistinės istoriografijos ir kritinės lingvistinės analizės metodų nuostatomis. Šiame trijų monografijų cikle lietuvių tarmėtyros faktai pateikiami sistemiškai, t. y. ne tiek pagal personalijas ar biografinius aprašus, kiek pagal tarmėtyros tyrimų metodologijas ir sociokultūrinį jų kontekstą. Todėl aptariamà ne tik visuotinai pripažintų, bet ir mažai žinomų ar net visai nežinomų lietuvių tarmių tyrėjų veikla, taip pat išryškinama istorinė ir (ar) išliekamoji jų darbų vertė. Bene pirmą kartą Lietuvoje pabrėžiamas dialektologijos, kaip besiformuojančios kalbotyros šakos, tarptautiškumas.
24-01-2019
This page is only available in Lietuvių. Esu kitoks, ar nuodėmė tai būtų? Kitoks kiekvienas – šitaip Dievo duota Dvasia bendra, bet vis kitaip koduota Dvasia laisva – be jos žmogaus nebūtų Esu kitoks, 2001-11-08 Iš rinkinio Žvaigždės kritimas Prieš aštuoniasdešimt metų, 1938 m. lapkričio 26 d., Suvalkijoje gimė Jonas Klimavičius, vienas iš tų kalbininkų, kurį pažįsta ir vertina ne tik kolegos kalbininkai, redaktoriai, stilistai, bet ir plačioji visuomenė. Prieš kelis mėnesius minėtas gražus jo jubiliejus – puiki proga aptarti be galo darbštaus ir uolaus kalbininko mokslinę veiklą. J. Klimavičius 1961 m. pradėjo dirbti Lietuvių kalbos (tada – Lietuvių kalbos ir literatūros) institute. Septynerius metus, nuo 1963 iki 1970 m. pabaigos, Jono Kruopo pastūmėtas kartu su kitais žodynininkais rašė akademinio didžiojo Lietuvių kalbos žodyno tekstą. Šis darbas neapleido kalbininko ir vėliau: J. Klimavičius yra VIII (1970), IX (1973), X (1976), XIV (1986), XV (1991) tomų bendraautoris, parengė daugiau nei keturis šimtus II tomo 2-ojo leidimo (1969) puslapių. J. Klimavičiui teko drauge su kitais prisidėti ir prie kai kurių Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimų – yra 3-iojo (1993) ir 4-ojo (2000), taip pat 2002 m. išėjusio elektroninio leidimo redaktorių kolegijos narys. Nuo 1971 m. kalbininkas pradėjo dirbti Terminologijos grupėje. Taip prasidėjo mokslinis praktinis terminologijos darbas: iš pradžių Lietuvių kalbos instituto Terminologijos skyriuje, vėliau – Terminologijos centre, taip pat – 1994–2002 m. Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje, paskui – jos Terminologijos pakomisėje (iki 2012 m.). Terminologo darbas, kaip ir leksikologo, – sunkus ir alinantis. Temų ir problemų – daug. Suskaičiuoti parašytų straipsnių, straipsnelių, terminų žodynų, žodynėlių, ekspertizių, recenzijų, suteiktų konsultacijų
24-01-2019
This page is only available in Lietuvių. Š. m. sausio 29 d. (antradienį), 15 val., Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, 115 kab., Vilnius) vyks paskaita-diskusija „Lituanistinio XVI–XVIII a. paveldo tyrimai: kūrinys – kūrėjas – visuomenė“ kartu su dr. Ona Aleknavičiene. Tai vienas iš ciklo „Susipažinkime su 2018 m. Lietuvos mokslo premijos kandidatais“ renginių. Dr. Ona Aleknavičienė nominuota 2018 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Lituanistinio XVI–XVIII a. paveldo tyrimai: kūrinys – kūrėjas – visuomenė (2004–2016)“. Renginio plakatas (PDF).
23-01-2019
This page is only available in Lietuvių. Maloniai kviečiame dalyvauti 2019 m. sausio 28 d. (pirmadienį) Lietuvių kalbos instituto Didžiojoje salėje vyksiančioje Instituto viešoje ataskaitinėje konferencijoje. Tai puiki proga išsamiau susipažinti, kokie darbai Institute atlikti 2018-aisiais. ATASKAITINĖS KONFERENCIJOS PROGRAMA 9.00–9.05 Direktorės dr. Albinos Auksoriūtės įžangos žodis 9.05–10.00 Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro ataskaita (Centro vadovė akad. prof. dr. Grasilda Blažienė) 10.00–11.00 Bendrinės kalbos tyrimų centro ataskaita (Centro vadovė dr. Jurgita Jaroslavienė) 11.00–11.15 Pertrauka 11.15–12.15 Geolingvistikos centro ataskaita (Centro vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė) 12.15–13.15 Pietų pertrauka 13.15–14.15 Raštijos paveldo tyrimų centro ataskaita (Centro vadovas prof. habil. dr. Sergejus Temčinas) 14.15–15.15 Sociolingvistikos centro ataskaita (Centro vadovė doc. dr. Loreta Vaicekauskienė) 15.15–15.30 Pertrauka 15.30–16.30 Terminologijos centro ataskaita (Centro vadovė dr. Palmira Zemlevičiūtė) 16.30–17.00 Naujos planavimo tvarkos pristatymas (Mokslo darbų vertinimo komisijos pirmininkė dr. Rita Miliūnaitė) 17.00–17.30 Ne mokslo padalinių ataskaita (Skyrių vadovai)
18-12-2018
This page is only available in Lietuvių. Šiais metais tarptautiniai ekspertai vertino Lietuvos mokslo institucijų mokslo kokybę. Lietuvių kalbos institutas įvertintas puikiai ir surinko aukščiausius balus pagal ekonominį ir socialinį poveikį šaliai bei potencialą vystytis. Palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo rezultatai (anglų kalba): https://www.mosta.lt/lt/palyginamasis-ekspertinis-mtep-vertinimas/rezultatai
17-12-2018
This page is only available in Lietuvių. LKI Geolingvistikos centro darbuotojos baigė 2018 m. tarminių duomenų rinkimo ekspedicijų sezoną Dzūkijos regione. Bendradarbiaujant su Alytaus kraštotyros muziejumi lapkritį tirtos Alytaus rajono vietovės (Daugai, Simnas, Nemunaitis, Ūdrija, Žagariai, Raižiai ir kt.), o gruodžio mėnesį Lenkijoje rinkta medžiaga pradedamam rengti Seinų ir Punsko krašto tarminiam žodynui.
12-12-2018
This page is only available in Lietuvių. Naujųjų skolinių duomenų bazėje (NSDB) pateikiama informacija apie viešoje rašytinėje kalboje vartojamus įvairių kalbų žodžius-skolinius su jų vartosenos iliustracijomis. NSDB yra tęstinė, naujais faktais nuolat pildoma bazė. Kiekvienų metų sausio mėnesį visi duomenys, kurie buvo įvesti praėjusiais metais, iš darbinės LKI serverio bazės automatiškai perkeliami į internetinę versiją. 2018 m. pabaigoje NSDB buvo apie 2250 antraštinių žodžių ir per 7000 jų vartosenos iliustracijų iš spaudos, interneto, kitų viešosios informacijos šaltinių, valstybės dokumentų. Naujaisiais skoliniais Naujųjų skolinių duomenų bazėje (NSDB) laikomi leksikos vienetai, atėję į lietuvių kalbą per paskutiniuosius porą dešimtmečių ir neįtraukti į ankstesnius tarptautinių žodžių žodynus, pirmiausia, į paskutinįjį, sovietmečiu išleistą „Tarptautinių žodžių žodyną“ (1985). Prie naujųjų skolinių dar priskiriami žodynuose fiksuoti, bet naujos reikšmės tarptautiniai žodžiai ir iki tol plačiau nevartoti skoliniai. Naujieji skoliniai – tai bendriniai žodžiai arba kaip bendriniai pavadinimai vartojami, adaptuoti pagal lietuvių kalbos rašybos ir morfologijos taisykles, arba pasidaryti iš skolintų kamienų su lietuvių kalbos priesagomis. Naujiesiems skoliniams taip pat priskiriami neadaptuoti žodžiai, žodžių dėmenys, pastovios reikšmės junginiai, žodžių trumpiniai ar raidinės santrumpos, – spėtina, pradėti vartoti lietuviškoje spaudoje ir kituose viešuose tekstuose ne anksčiau kaip praėjusio šimtmečio 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Naujųjų skolinių duomenų bazė atlieka: 1) informavimo/žodynėlio funkciją (kiek įmanoma, nurodoma kiekvieno skolinio reikšmė, originali forma ir jos atitikmenys, rašybos variantai, giminiški (tą patį kamieną turintys) skoliniai ir pateikiama vartosenos iliustracijų); 2) automatinės skolinių grupių paieškos pasirinktais pjūviais funkciją (pagal metainformaciją apie skolinto žodžio klasę, to paties kamieno skolinius, kilmės kalbą, semantines grupes ir vartosenos sritis, morfologinį ir
30-11-2018
This page is only available in Lietuvių. Knyga – geriausia dovana! Visos Lietuvių kalbos instituto knygos pigiau perkant iki šių metų gruodžio mėn. 20 d. 10 proc. nuolaida taikoma visoms 2017–2018 m. išleistoms knygoms; 30 proc. nuolaida taikoma visoms anksčiau išleistoms knygoms. Akcija galioja tik perkant Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje (P. Vileišio g. 5, Vilnius) arba užsisakant elektroniniu paštu (). Lietuvių kalbos instituto leidinių sąrašą rasite čia: Lietuviu kalbos instituto leidiniai