06-03-2019
This page is only available in Lietuvių. Kovo 1 dieną vyko IV lietuvių kalbos respublikinė komandinė Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų mokinių olimpiada, skirta kalbininko Andriaus Ašmanto žymeniui laimėti. Olimpiados tikslas – skatinti mokinius domėtis lietuvių kalba, gilinti lietuvių kalbos žinias, ugdyti komandinio darbo įgūdžius, aktyvinti lietuvių kalbos mokytojų darbą ugdant gabius mokinius, plėtoti dalykinį mokyklų bendradarbiavimą. Jau tradicinėje kalbos šventėje dalyvavo kalbininko sūnus prof. habil. dr. (technikos mokslai) Vaidotas Leonas Ašmantas, LMA akademikė prof. habil. dr. (humanitariniai mokslai) Grasilda Blažienė, dr. Aldonas Pupkis. Užduotis olimpiados dalyviams ruošė ir renginyje dalyvavo Klaipėdos universiteto Baltų filologijos katedros dėstytojai: prof. dr. Albinas Drukteinis, prof. dr. Dalia Pakalniškienė, doc. dr. Vaida Drukteinytė, doc. dr. Asta Balčiūnienė, lekt. Romualdas Skunčikas. Svečiai iš Klaipėdos skaitė paskaitas mokiniams ir mokytojams. Respublikinėje komandinėje olimpiadoje dalyvavo šešiolika bendrojo lavinimo įstaigų ne tik iš Žemaitijos regiono, bet ir Aukštaitijos: Skuodo, Telšių, Kauno, Panevėžio ir kitų rajonų. Pereinamąjį žymenį atvežė 2018 m. nugalėtoja – Ylakių gimnazijos komanda. Šiemet žymuo atiteko olimpiados naujokams – Joniškio „Aušros“ gimnazijos III–IV kl. komandai. Antrąją vietą laimėjo Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos komanda. Trečiąją vietą aukštesniųjų klasių grupėje – Plungės „Saulės“ gimnazistai. I–II kl. grupėje pirmąją vietą laimėjo Mosėdžio (Skuodo r.) gimnazijos komanda, antrąją – Kulautuvos (Kauno r.) pagrindinės mokyklos mokiniai, o trečiąją – Garliavos (Kauno r.) Juozo Lukšos gimnazijos komanda. Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos informacija ir nuotrauka.
04-03-2019
This page is only available in Lietuvių. 2019 m. paskelbus Žemaitijos metais, Lietuvių kalbos institutas, siekdamas išryškinti Žemaitijos paveldo ir tradicijų unikalumą, tarmės kitoniškumą, organizavo prekės ženklo konkursą „Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos“. Š. m. kovo 7 d. Žemaičių muziejuje „Alka“ (Dailės salėje) vyks konkurso baigiamasis renginys. Jo metu bus apdovanoti tarmiškiausi, originaliausi ir meniškiausi Žemaitijos regiono prekės ženklai, kuriuos konkursui pateikė Žemaitijos verslininkai, paslaugų teikėjai ir prekių ženklų savininkai. Taip pat vyks seminaras „Kaip tarmė padeda verslui“. Renginio metu Žemaičių muziejuje „Alka“ bus surengta konkurso dalyvių eksponatų ir menotyrininko Sauliaus Pilinkaus senųjų lietuviškų prekių ženklų (saldainių dėžučių, popierėlių ir kt.) paroda. Telšių rajono savivaldybė kviečia į ekskursiją po Telšius (susitikimo vieta – Turgaus a. 21). Žemaitijos regionui būdingos stiprios tradicijos, todėl konkursas atkreipė dėmesį į šio regiono etninį išskirtinumą ir tarminį turtingumą. Be to, atskleidė verslininkų kūrybiškumą, kaip pasitelkiant etninį paveldą galima kurti prekės ženklą ir produktus. Tikimasi, kad iniciatyva prisidėjo ir prie regiono tapatybės puoselėjimo. RENGINIO PROGRAMA: 10.30–12.30 ekskursija po Telšius (susitikimo vieta – Turgaus a. 21); 13.00–13.05 Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorės Elvyros Spūdytės sveikinimo žodis; 13.05–13.10 Lietuvių kalbos instituto direktorės dr. Albinos Auksoriūtės sveikinimo žodis; 13.10–13.40 prof. dr. Danguolė Mikulėnienė (Lietuvių kalbos institutas). Tarmės grožis ir ekonominė nauda; 13.40–14.00 Rūta Lencevičiūtė (Žemaitijos turizmo informacijos centras). Turizmo situacija ir galimybės Telšių rajone; 14.00–14.30 Simona Vyniautaitė (Lietuvių kalbos institutas). Žemaitija versle: konkursas ir jo dalyviai; 14.30–15.00 dr. Albina Auksoriūtė (Lietuvių kalbos institutas). Konkurso dalyvių apdovanojimai; 15.00–15.30 Saulius Pilinkus. Senųjų lietuviškų prekių ženklų (saldainių dėžučių, popierėlių ir kt.) parodos atidarymas
04-03-2019
This page is only available in Lietuvių. 2018 m. Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro darbuotojai bendradarbiaudami su kitais Lietuvos ir Vokietijos onomastais baigė vykdyti Lietuvos mokslo tarybos iš Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos lėšų finansuotą projektą „Vakarinių pietų aukštaičių vietovardžių integravimas į Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę ir jų kilmės bei motyvacijos tyrimai“. Vykdant projektą į minėtą duomenų bazę (http://lkiis.lki.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze) buvo įkelti ir lingvistiniu požiūriu išanalizuoti vieno Lietuvos regiono – vakarinių pietų aukštaičių (Užnemunės dzūkų) – vietovardžiai. Taip pat sukurtas ir į duomenų bazę integruotas Alytaus ir Lazdijų rajonų savivaldybių teritorijų gyvenviečių tarpukario administracinės teritorinės priklausomybės klasifikatorius (apie 1000 gyvenamųjų vietovių, suskirstytų pagal priklausymą valsčiams ir apskritims). Į duomenų bazę taip pat įkelta ir aprašyta (išanalizuota) apie 10 000 geoobjektų ir vietovardžių, priklausančių Alytaus miesto savivaldybės teritorijai, Alytaus r. savivaldybės Alytaus, Miroslavo, Krokialaukio, Simno seniūnijų teritorijoms ir Lazdijų r. savivaldybės Kapčiamiesčio, Kučiūnų, Noragėlių, Lazdijų, Seirijų, Šeštokų, Šlavantų, Šventežerio, Teizų, Veisiejų seniūnijų teritorijoms. Aprašant geografinius objektus nurodoma juos apibūdinanti informacija: pavadinimas, statusas (esantis, išnykęs, nežinomas), tipas, dabartinė ir tarpukario administracinė priklausomybė, geografiniai dydžiai (dydžio pavadinimas, dydis, matavimo vienetai), vaizdavimo tikslumas (apytikslis – gyvenvietės ribose, apytikslis – seniūnijos ribose, apytikslis – savivaldybės ribose, objekto vieta žinoma), objekto šaltinis. Kiekvienas geoobjektas pažymėtas elektroniniame žemėlapyje tašku, plotu arba tiese. Bazėje pateikiami visų geografinių objektų vardai (vietovardžiai) analizuojami įvairiais kalbiniais požiūriais: pateikiama sukirčiuota forma, nurodoma giminė, skaičius, kirčiuotė, sukirčiuoti visi linksniai, kilmė (pagal vietovardžiui pradžią davusių žodžių priklausomybę kalbai), kilmė pagal leksinį šaltinį (apeliatyvinė, asmenvardinė, vietovardinė), kilmės aiškinimas, darybos būdas, darybos
26-02-2019
This page is only available in Lietuvių. Š. m. vasario 21–24 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyko Vilniaus knygų mugė. Pirmąją mugės dieną Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centras pristatė du leidinius: kolektyvinę monografiją „Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai“ ir tarptautinį mokslo žurnalą „Terminologija“ (Nr. 25). Taip pat vyko naujausių tarminių leidinių – Leipalingio ir Akmenės apylinkių tekstų, mokslo žurnalo „Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 5“ ir mokomosios knygos „Rytų aukštaičiai širvintiškiai“ pristatymai. Buvo pristatyta ir MELC leidykloje išleista prof. dr. Danguolės Mikulėnienės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ I dalis. Antrąją knygų mugės dieną vyko trys knygų pristatymai. Diena prasidėjo diskusija „Kas jau įdėta į Vietovardžių metų kraitę?“ Renginyje buvo diskutuojama apie nutarimo paskelbti 2019 m. Vietovardžių metais prasmę ir turinį. Buvo pristatyti „Lietuvos vietovardžių žodyno“ III tomas (G–H) ir periodinio leidinio „Acta Linguistica Lithuanica“ 76–79 tomai. Dr. Laimutis Bilkis suorganizavo momentinius gražiausio vietovardžio rinkimus, kuriuose renginio svečiai išrinko žemėvardį GIMTINĖ. Vėliau vyko nuotaikingas Jolitos Urbanavičienės ir Ritutės Petrokienės sudaryto straipsnių rinkinio „Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai“ pristatymas. Jo metu Rytų aukštaičių dainas atliko ir šios patarmės ypatybes demonstravo dr. Dalios Vaicenavičienės vadovaujamas Vilniaus kolegijos studentų ansamblis „Želmuo“. Penktadienį buvo pristatyta ir naujausia dr. Ritos Miliūnaitės monografija „Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje“. Knygos autorė Rita Miliūnaitė ir recenzentai prof. dr. Daiva Aliūkaitė, doc. dr. Mindaugas Strockis, doc. dr. Vidas Valskys diskutavo apie interneto daromą įtaką kalbai, apie interneto bendruomenės madas ir kalbos tendencijas. Anot dalyvių, tokia tema lietuvių kalbotyros darbuose dar nebuvo
21-02-2019
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos draugija, sveikindama visus Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga, kviečia siūlyti pretendentus, vertus apdovanoti Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija. Šią premiją 2018 metais įsteigė Kazickų šeimos fondas ir Lietuvių kalbos draugija. Premija siekiama įamžinti kalbininko, pedagogo, tautosakinininko, kraštotyrininko Petro Būtėno (1896–1980) ir jo mokinės, kultūrinės ir lituanistinės veiklos mecenatės, Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės (1920–2011) atminimą. Premija skiriama už reikšmingus mokslo ir mokslo populiarinamuosius bei mokomuosius darbus, atitinkančius pagrindines Petro Būtėno veiklos sritis (akcentologija, dialektologija, leksikologija ir leksikografija, tautosaka, kraštotyra, mokyklinė lituanistika), ir lituanistinės veiklos organizavimą. Pretendentų kandidatūros teikiamos iki gegužės 1 dienos el. paštu . KAZICKŲ ŠEIMOS FONDO PETRO BŪTĖNO PREMIJOS NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premiją (toliau – premija) 2018 metais įsteigė Kazickų šeimos fondas ir Lietuvių kalbos draugija. Premija siekiama įamžinti kalbininko, pedagogo, tautosakinininko, kraštotyrininko Petro Būtėno (1896–1980) ir jo mokinės, kultūrinės ir lituanistinės veiklos mecenatės, Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės (1920–2011) atminimą. 2. Premijos nuostatai reglamentuoja jos paskirtį, pretendentų dokumentų pateikimo reikalavimus, premijos skyrimo ir įteikimo tvarką. 3. Premija skiriama už reikšmingus mokslo ir mokslo populiarinamuosius bei mokomuosius darbus, atitinkančius pagrindines Petro Būtėno veiklos sritis, ir lituanistinės veiklos organizavimą. Premija gali būti skiriama Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, autorių kolektyvams, organizacijoms, institucijoms (išskyrus mokslo tiriamuosius institutus ir universitetus). 4. Konkurso sąlygos skelbiamos kiekvienų metų vasario 21-ąją – Tarptautinę gimtosios kalbos dieną. Pretendentų kandidatūros teikiamos iki gegužės 1 dienos. 5. Premijos dydis – 1500 eurų. Jeigu premija skiriama autorių kolektyvui, ji paskirstoma po lygiai kiekvienam autoriui. 6. Premija paliudijama Kazickų
20-02-2019
This page is only available in Lietuvių. Šių metų vasario 14 dieną LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyko prof. dr. Danguolės Mikulėnienės naujausio mokslinio darbo – monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ – pristatymas. Pristatymo metu prof. dr. D. Mikulėnienė trumpai apžvelgė lietuvių kalbos tyrinėtojų darbus, supažindino su turimais jų rankraščiais bei kas ir kodėl tarmių žemėlapį spalvino spalvotais pieštukais. Kaip teigė profesorė, monografijoje aptariami darbai tik dar kartą patvirtina svarbų faktą – XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių kalba buvo tarptautinė disciplina. Renginio metu netrūko ir pagyrų: profesorės monografija buvo lyginama su detektyvo darbu, kuriame tiek daug elegantiško profesionalumo. Be to, prof. dr. D. Mikulėnienei buvo mesti ir nelengvi iššūkiai bei pavestos naujos užduotys būsimiems monografijos tomams. Monografijos pristatyme dalyvavo, sveikino ir kartu džiaugėsi prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Grasilda Blažienė, dr. Ilja Lemeškinas, prof. dr. Daiva Aliūkaitė, VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis bei Mokslo ir enciklopedijos leidybos centras (MELC) direktorius Rimantas Kareckas. Geolingvistikos centro praktikantė Samanta Rutkauskaitė
11-02-2019
This page is only available in Lietuvių. Vilniaus knygų mugės metu bus pristatytos naujausios Lietuvių kalbos instituto mokslininkų parengtos knygos, monografijos ir straipsnių rinkiniai. LEIDINIŲ PRISTATYMO GRAFIKAS Vasario 21 d. (ketvirtadienis) 14.00 val. – 3.2 konferencijų salėje vyks septynių autorių parengtos monografijos „Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai“ ir tarptautinio mokslo žurnalo „Terminologija“ (Nr. 25) pristatymas. Dalyvaus dr. Palmira Zemlevičiūtė, dr. Alvydas Umbrasas, dr. Albina Auksoriūtė, dr. Asta Mitkevičienė. 18.00 val. – 3.2 konferencijų salėje vyks naujausių tarmėtyros leidinių – „Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 5“, „Akmenės apylinkių tekstai“, „Leipalingio apylinkių tekstai“ – ir mokomosios knygos „Rytų aukštaičiai širvintiškiai“ pristatymas. Taip pat bus pristatyta MELC leidykloje išleista prof. dr. Danguolės Mikulėnienės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ I dalis. Dalyvaus prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, dr. Rima Bakšienė, dr. Nadiežda Morozova, doc. dr. Lina Murinienė, dr. Asta Leskauskaitė, dr. Žaneta Markevičienė. Vasario 22 d. (penktadienis) 11.00 val. – 5.5 konferencijų salėje vyks diskusija „Kas jau įdėta į Vietovardžių metų kraitę?“; „Lietuvos vietovardžių žodyno“ III tomo (G–H) ir periodinio leidinio „Acta Linguistica Lithuanica“ 76–79 tomų pristatymas. Renginio vedėja – prof. dr. Grasilda Blažienė. Dalyvaus dr. Laimutis Bilkis, dr. Alma Ragauskaitė, Dalia Sviderskienė, dr. Dalia Kačinaitė-Vrubliauskienė, Veronika Adamonytė, dr. Kazimieras Garšva, dr. Marija Razmukaitė. Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. paskelbė Vietovardžių metais. Renginyje bus diskutuojama apie šio nutarimo prasmę ir turinį, apie svarbiausius vietovardžių išsaugojimo, mokslinio tyrimo ir sklaidos darbus, kuriuos Vietovardžių metais reikia atlikti. Taip pat bus pristatyti Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno skyriaus mokslininkų jau nuveikti su Vietovardžių metais susiję