26-10-2018
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Inga Strungytė-Liugienė nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. vykdė podoktorantūros stažuotės projektą The penetration of Herrnhuter activities and writings in East Prussia in the 18th Century and their repercussions in Halle Halėje, A. H. Franckės įstaigų archyve ir bibliotekoje. Jis buvo finansuotas pagal dr. Liselottės Kirchner (Offenbach) stipendijų programą, kurią įgyvendina A. H. Franckės įstaigos. Dingstį rengti projektą davė Berlyno archyve rastas anoniminis į lietuvių kalbą išverstas hernhutiečių traktatas su giesmėmis Stebuklingo Meile warginga Giekininko=Szirdis priesz Jezaus kruwinos Ronus (1752). Rinkinys skirtas lietuvių bendruomenei, susijęs su Moravijos Bažnyčios veikla Rytų Prūsijoje. Projektas – tarpdisciplininis, apimantis XVIII amžiaus pietizmo istoriją, tarpkonfesinius bendradarbiavimo aspektus, kreipiantis į lietuviško šaltinio genezės ir kalbos nagrinėjimą. Projekto tikslas – tirti Moravijos Bažnyčios skverbtį XVIII amžiuje Rytų Prūsijoje; grafo Nikolajaus Ludvigo von Zinzendorfo (1700–1760), Bažnyčios lyderio ir religinės krikščioniškos bendruomenės (Herrnhuter Brüdergemeine) įkūrėjo ryšius su Karaliaučiumi, kongregacijos narių santykius su regiono lietuvių bendruomene; analizuoti to meto Moravijos judėjimo rašytinį paveldą lietuvių kalba; kelti archyve rasto traktato atribucijos ir vokiško šaltinio klausimą; atlikti veikalo kompleksinius kalbos tyrimus, siekiant įvertinti jo reikšmę lietuvių raštijos raidai. Analizė daugiausia paremta Franckės įstaigų bibliotekoje saugomais šaltiniais ir literatūra. Projekto rezultatas – moksliniame kolokviume perskaitytas pranešimas The penetration of Herrnhuter activities and writings in East Prussia in the 18th Century and their repercussions in Halle 2018 metais rugpjūčio 9 d. Istoriniuose našlaičių namuose (Historisches Waisenhaus) Halėje. Kolokviumo moderatorius – prof.
24-10-2018
This page is only available in Lietuvių. Lietuvos dailės muziejus ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pasirašė „Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) plėtros, modernizavimo ir naujų el. paslaugų projekto „Virtualus muziejus“ (projekto Nr. 02.3.1-CPVA-V-526-01-0004), administravimo ir finansavimo sutartį, kuriame partnerio teisėmis dalyvauja ir Lietuvių kalbos institutas. Projektas įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ 02.3.1-CPVA-V-526 priemonę „Kultūros turinio skaitmeninimas ir sklaida“. Projekto tikslas – modernizuoti Lietuvos integralią muziejų informacinę sistemą (LIMIS), pritaikant ją naujiems muziejų ir visuomenės poreikiams bei pažangių el. paslaugų teikimui. Taip pat bus tobulinamas duomenų bazėse kaupiamo skaitmeninio turinio apie kultūros paveldo objektus tinkamas atvaizdavimas, prieinamumumas internete bei stiprinamos projekto dalyvių materialinės bazės, skirtos skaitmeninimui. Siekiant Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) plėtros, modernizavimo ir naujų el. paslaugų projekto „Virtualus muziejus“ pagrindinio tikslo ir kūrybiškai įgyvendinant užsibrėžtus uždavinius, bus siekiama šių rezultatų: modernizuoti LIMIS, pritaikant ją naujiems muziejų, visuomenės poreikiams, pažangių el. paslaugų teikimui, LIMIS duomenų bazėje kaupiamo skaitmeninio turinio apie kultūros paveldą tinkamam atvaizdavimui, prieinamumui internete; sukurti, į LIMIS integruoti, pradėti visuomenei teikti 10 naujos kartos pažangių el. paslaugų; modernizuoti anksčiau sukurtą LIMIS el. paslaugą „E-gidas“; nupirkus ir projekte dalyvaujančioms įstaigoms perdavus naudoti skaitmeninimui ir el. paslaugų teikimui skirtą techninę ir programinę įrangą, sustiprinti muziejų skaitmeninimo kompetencijos centrų (Lietuvos dailės, Lietuvos jūrų, Šiaulių „Aušros“, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų), kitų projekto partnerių (Lietuvos liaudies buities muziejaus, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvių kalbos instituto) tinklą, materialinę bazę, sudarant galimybę sėkmingai vykdyti projekto veiklas jo vykdymo ir tęstinumo laikotarpiu;
17-10-2018
This page is only available in Lietuvių. Spalio 16 d., Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta 100 svarbiausių lituanistinių knygų paroda, veiksianti iki 2018 m. spalio 30 d. Atidarymo metu vyko diskusija „Ateities lituanistika: uždaviniai ir rizikos“. Keturių mokslo institutų – Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos kultūros tyrimų instituto – atstovai diskutavo apie lituanistikos ir humanitarinių mokslų svarbą, išskirtinumą, nacionalinių kultūrų mokslinių tyrimų situaciją Europos Sąjungoje, taip pat aptarė ateities mokslo gaires. Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, diskusijos moderatorė, sulygino lituanistinių institutų dabartinę situaciją su festivaliu „Nepatogus kinas“: anot biurokratų, institutai per daug kainuoja, ne taip dirba, ne ta kalba dirba ir, pagaliau, net ne ten dirba, kur reikia. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Satkauskytė tęsė diskusiją keldama intelektualinio raštingumo problemą. Ji skatino institutus būti aktyvesnius akcentuojant fundamentalių Lietuvos istorijos, kultūros, kalbos ir literatūros mokslinių tyrimų svarbą ir aktualumą moderniai valstybei. Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė įvardijo esamą jaunų kalbos istorikų, terminologų ir kitų siaurų sričių specialistų trūkumą. Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė pabrėžė Lietuvos mokslo institutų išskirtinumą ir gebėjimą subrandinti mokslininkus, gebančius atlikti itin sudėtingus, fundamentalius Lietuvos istorijos ir kultūros tyrimus. Institutų mokslininkų jungtinėmis pastangomis gimsta monografijos, žinynai, žodynai ir kiti didelės apimties darbai, reikalaujantys ne vieno dešimtmečio darbo ir ne vienos dešimties mokslininkų komandos pasiruošimo. Lietuvos kultūros tyrimų instituto filosofas, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Naglis Kardelis apibendrino diskusiją akcentuodamas
12-10-2018
This page is only available in Lietuvių. 2018 m. spalio 16 d. (antradienį) 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje (II a.), atidaroma lituanistinių knygų paroda. Keturi lituanistiniai mokslo institutai – Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas – šiai parodai atrinko 100 pastarojo dešimtmečio svarbiausių pavadinimų knygų ir jų serijų, rodančių lituanistikos mokslo brandą ir tematikos bei žanrų platų spektrą. Per paskutinius du nepriklausomybės dešimtmečius institutai išleido per 1500 pavadinimų leidinių: mokslo šaltinių publikacijų, sintetinių mokslo veikalų, monografijų, raštų serijų, serijinių, meno leidinių, mokslo periodikos, vadovėlių ir chrestomatijų. Tikimasi, kad ši paroda leis susidaryti geresnį įspūdį, kokius darbus humanitarai dirba kasdien, ir kuo jų darbai naudingi visuomenei. Kiekviena iš šių knygų, mokslininkų rengtų ilgai ir kruopščiai, kartu yra ir gero knygos dizaino pavyzdys. Atidarymo metu vyks diskusija „Ateities lituanistika: uždaviniai ir rizikos“. Diskusijoje dalyvaus: istorikė dr. Ramunė Stukienė, kalbininkė dr. Albina Auksoriūtė, literatūrologas dr. Mindaugas Kvietkauskas, filosofas dr. Naglis Kardelis. Diskusiją ves prof. dr. Danguolė Mikulėnienė. Parodos metu taip pat veiks unikali knygų instaliacija „Aktualios akademinės knygos“. Bus galima susipažinti su toje pačioje salėje esančiomis prof. Vytauto Landsbergio asmeninės bibliotekos knygomis, kurias parengė ir išleido keturi lituanistiniai institutai. Šios knygos bus pažymėtos specialiais ryškiais skirtukais. Paroda veiks iki š.m. spalio 30 dienos.
08-10-2018
This page is only available in Lietuvių. 2018 m. spalio 12 d. Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje vyks terminogijos mokslinis seminaras, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Pranešimuose bus gvildenami statybos, medicinos, psichologijos, kompiuterijos, terminijos dalykai, Vasario 16-osios Akto signatarų indėlis į lietuvių literatūros mokslo terminiją ir kiti praeities ir dabarties terminologijos klausimai. Pranešimus skaitys Lietuvių kalbos instituto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Šiaulių universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkai. Seminarą organizuoja Lietuvių kalbos instituto Terminologijos skyrius. Detalią programą galite atsisiųsti čia: programa_terminologijos seminaras 2018
08-10-2018
This page is only available in Lietuvių. 2018 m. spalio 3 d. Kauno rajono Ežerėlio pagrindinės mokyklos ir Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos skyriaus moksleiviams ir mokytojams pasakota apie XXI a. pradžios tarmėtyrą. Prof. dr. Danguolė Mikulėnienė skaitė viešą paskaitą apie vietinių kalbos variantų tyrimus („Naujas požiūris į vietinius kalbos variantus: XXI a. pradžios tarmėtyra“), dr. Laura Geržotaitė aptarė Ežerėlio jaunuolių (ne)tarminę savimonę atskleidžiančius vaizdinius („(Ne)tarminės kalbos zonos Ežerėlio jaunuolių žemėlapiuose“).
26-09-2018
This page is only available in Lietuvių. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su 24 partneriais, vienas iš kurių yra Lietuvių kalbos institutas, nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2021 m. birželio 30 d. vykdo projektą „VISUOMENĖS POREIKIUS ATITINKANČIOS VIRTUALIOS KULTŪRINĖS ERDVĖS PLĖTRA“. Šio projekto pagrindinis tikslas – vartų į skaitmeninį kultūros paveldą plėtra. Projektą finansuoja ES Europos regioninės plėtros fondas. Numatomi projekto rezultatai – sukurtos 9 naujos el. paslaugos, palengvinančios skaitmeninto kultūrinio turinio paiešką, kaupimą, tvarkymą ir naudojimą švietimo, mokslinių tyrimų ir kitais portalo epaveldas.lt paslaugų gavėjams aktualiais tikslais: 1. Skaitmeninio turinio susiejimo su geografine vieta paslauga. 2. Skaitmeninio turinio valdymo paslauga. 3. „Vieno langelio“ paslauga. 4. Skaitmeninio turinio analizės ir tyrimų vykdymo paslauga. 5. Personalizuotų virtualių parodų paslauga. 6. Kūrinio statuso ir licencijavimo sąlygų pateikimo paslauga. 7. Muzikos iš natų grojimo paslauga. 8. Žemėlapių pateikimo paslauga. 9. Virtualiosios ir papildytosios realybės ekspozicijų paslauga. Kiti projekto metu siekiami rezultatai: efektyvesnė ir tikslesnė kultūros objektų paieška; interaktyvesnis informacijos apie kultūros turinį pateikimas; didesnė kultūrinio turinio sklaida; gausesnis skaitmenintų kultūros paveldo objektų fondas. Lietuvių kalbos instituto „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekų fonduose saugoma Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartoteka. Tarp daugybės dirbamų darbų K. Būga buvo numatęs rašyti ir „Lietuvių kalbos etimologinį žodyną“, kuriam parengti jo sukauptos kartotekos duomenys iki šiol viešai nėra prieinami ir mokslinėje erdvėje panaudojami tik epizodiškai. Projektu „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės plėtra“ siekiama suskaitmeninti Lietuvių kalbos instituto saugykloje saugomas itin reikšmingas tautiškumo ir pilietiškumo aspektu K. Būgos etimologinio žodyno kartotekos korteles, aprašyti jų metaduomenis, paruošti šias korteles saugoti
