News

This page is only available in Lietuvių. 2019 m. balandžio 5 d. Vytauto Didžiojo universitetas su Klaipėdos universitetu, Šiaulių universitetu ir Lietuvių kalbos institutu skelbia filologijos mokslo krypties disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursą. Skelbimas Disertacijos tematikos ir potemės pristatymas Prašymas dalyvauti doktorantų vadovų konkurse Pagrindinių mokslinių publikacijų sąrašas

This page is only available in Lietuvių. Kovo 22 d. Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro darbuotojai Laimutis Bilkis ir Dalia Sviderskienė lankėsi Kėdainiuose, kur Kėdainių rajono savivaldybės, Kėdainių krašto muziejaus ir Daugiakultūrio centro organizuotoje Vietovardžių metams skirtoje konferencijoje Kėdainių krašto vietovardžiai: rinkimo ir tyrimo istorija, reikšmė ir įamžinimas skaitė pranešimus, susijusius su šio krašto vietų vardais. Renginys vyko istorinėje sinagogoje įsikūrusiame Daugiakultūriame centre. Įžangos žodžius tarė rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis. Renginį vedė savivaldybės vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja) Rūta Švedienė. Bilkis pranešime Kėdainių krašto vietovardžiai: rinkimo istorija, sklaidos ir išsaugojimo galimybės apžvelgė Kėdainių krašto vietovardžių rinkimo tarpukariu ir XX a. II pusėje ypatumus, išskyrė svarbiausius vietų vardų užrašymo etapus, pažymėjo, jog anksčiausias šaltinis yra XX a. pradžioje sudaryta K. Būgos tikrinių žodžių kartoteka, kurioje galima rasti seniausių Kėdainių krašto gyvosios kalbos (vietinių gyventojų vartotų) vietovardžių formų. Išsamiau buvo apibūdintas svarbiausias vietų vardų šaltinis – tarpukario Lietuvos žemės vardyno anketos (1935–1937 m.). Taip pat prisiminti žemės vardyną iš vietinių gyventojų tuo metu surinkę ir į anketas surašę krašto pradinių mokyklų mokytojai ir girininkai, kurie šalia toponiminės informacijos pateikė ir istorinių, archeologinių žinių apie gyvenvietes, liaudiškų kilmės aiškinimų, tautosakos. Ypatingai išskirtas Kėdainių I-osios pradžios mokyklos mokytojas Stasys Tijūnaitis, sudaręs pačias išsamiausias Kėdainių miesto ir jo dalies Janušavos anketas. L. Bilkis klausytojus taip pat supažindino su Lietuvių kalbos institute vykdomais vietovardžių tyrimų ir sklaidos darbais: aptarė Lietuvos vietovardžių žodyno (išleisti I–III tomai) ir Lietuvos vietovardžių geoinformacinės duomenų bazės pobūdį, struktūrą ir

This page is only available in Lietuvių. 2019 m. kovo 7 d. Žemaičių muziejuje „Alka“ buvo apdovanoti konkurso „Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos“ laimėtojai. Lietuvių kalbos instituto organizuotame konkurse iš viso dalyvavo 12 dalyvių. Trys iš jų tapo specialių nominacijų laimėtojais: bendruomeniška įstaiga „Suodnas“, raktų dirbtuvė „Rāktu meistārnė“ ir valtelės „Kerepieža“ savininkas bei gamintojas Vitalijus Praspaliauskas. 2019 m. paskelbus Žemaitijos metais, Lietuvių kalbos institutas, siekdamas išryškinti Žemaitijos paveldo ir tradicijų unikalumą, tarmės kitoniškumą, organizavo prekės ženklo konkursą „Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos“. Tarmiškiausiu prekės ženklu buvo pripažintas „Suodnas“. Vienas populiariausių ir dažniausiai vartojamų žemaitiškų žodžių buvo panaudotas bendruomeniška veikla užsiimančios viešosios įstaigos pavadinimui sukurti. Tai Upynos šnektoje dažnai vartojamas tarmiškas žodis, reiškiantis vaismedžių sodą. Įstaiga savo bendruomeniška veikla sujungia didelius ir mažus – kaip sodas – nuo medžių iki vaisių – sukuria harmoningą visumą. Meniškiausiu prekės ženklu buvo išrinktas „Rāktu meistārnė“. Pastarasis buvo išrinktas ne tik dėl pavadinimo, bet ir dėl visos prekės ženklo visumos. Paslaugų aprašymas žemaitiškai išties papirko, o bendras paslaugų ir prekės ženklo vaizdas traukė akį. Originaliausio prekės ženklo titulą laimėjo „Kerepieža“. Lietuvių kalbos žodyne nurodyta tokia šio žodžio reikšmė: tai žemas, išsiskėtęs žmogus arba kerėpla. „Kerepiežos“ savininko Vitalijaus Praspaliausko teigimu, žalia, dviem žmonėms skirta valtelė dėl savo dydžio ir buvo pavadinta kerepieža. Palyginus nedažnai vartojamam žodžiui prekės ženklo savininkai suteikė kitą reikšmę. Likę dalyviai taip pat nebuvo pamiršti. Padėkos įteiktos UAB „Esma“, UAB „VVARFF“, UAB „Kontėna“, laikraščių „Kalvotoji Žemaitija“, „Telšių ŽINIOS“, „Strainiuoji“ redakcijoms, kaimo turizmo sodybai „Minavuonė“, gėlių salonui „Skouda kvietka“,