24-11-2020
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institutas lapkričio 26 d., 16 val., kviečia nuotoliniu būdu stebėti diskusiją „Kaip Lietuvos tautinės mažumos suvokia lietuvišką identitetą?“. Jos metu kartu su visuomenės veikėjais, žurnalistais analizuosime tautinę savivoką, multikultūriškumo sampratą, lietuviško identiteto supratimą ir kultūrų bei kalbų ryšį. Pamąstykime, kaip savo tapatybę supranta tautinių mažumų atstovai, gyvenantys ir dirbantys Lietuvoje jau daug metų, o galbūt net čia gimę ir užaugę? Kaip jie įvardija ryšį su Lietuva? Ar siekia išlaikyti savo tautos tradicijas, o gal mielai įsilieja į lietuviškos kultūros verpetą? Šiuos klausimus analizuosime kartu su dviem talentingais žurnalistais: lenkų kilmės žurnaliste, naujienų portalo Lrt.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketleriene ir rusų kilmės žurnalistu, naujienų portalo ru.delfi.lt vyriausiuoju redaktoriumi Olegu Jerofejevu. Diskusiją moderuos žurnalistas, rašytojas Marijus Gailius. Diskusiją kviečiame tiesiogiai žiūrėti Lietuvių kalbos instituto feisbuko paskyroje. Šis renginys – vienas iš diskusijų ciklo „Lietuviško identiteto paieškos: kalba, kultūra, istorija, vertybės“ susitikimų su įdomiomis lietuviškumo ir tautinės savimonės temas analizuojančiomis asmenybėmis. Projektą „Lietuviško identiteto paieškos: kalba, kultūra, istorija, vertybės“ finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
19-11-2020
This page is only available in Lietuvių. Lapkričio 26 d., 10 val., vyks II Alberto Kojalavičiaus-Vijūko mokslinė konferencija „Genealogija ir heraldika Lietuvoje. Praeitis ir dabartis“, kviesianti susipažinti su heraldikos mokslo subtilybėmis. Nors daugeliui gali atrodyti, kad heraldika yra susijusi tik su kilmingų savo šaknų paieška, tačiau heraldikos žinios gali būti naudingos ir kasdieniame žmogaus gyvenime. Pasak Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos valdybos narės dr. Gabrielės Jasiūnienės, su heraldikos mokslu, jo pagrindais ir esminėmis taisyklėmis gali būti įdomu ir naudinga susipažinti kiekvienam žmogui, tai gali praversti ir kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, pristatant savo valstybės, miesto arba miestelio herbus svečiams iš kitų kraštų. Taip pat heraldikos žinios gali būti naudingos dirbantiems turizmo sektoriuje ar keliaujantiems savarankiškai. Beveik kiekviename senesniame mieste rasime architektūros pastatų, kurių viduje ir išorėje vaizduojami herbai. „Valstybės, miestų, miestelių ar kaimų heraldikoje atsispindi mūsų tautinis identitetas, ryšys su gimtosiomis vietomis, istorinė sąmonė ar kultūrinė atmintis. Juridinių asmenų herbai yra svarbūs, atskleidžiant ryšius su tam tikromis organizacijomis. Asmenų (tiek kilmingųjų, tiek nekilmingųjų) herbai yra tarsi ženklai, siejantys jų turėtojus ne tik su praeitimi, dabartimi, tačiau paliekantys tam tikrą žinutę ir ateičiai. Tai ryšio su protėviais ir palikuonimis simboliai. Tačiau heraldika yra gerokai platesnė sritis“, – sako Gabrielė Jasiūnienė. Heraldikos žinios naudingos kariams ir besidomintiems karyba, kariuomenės skiriamaisiais ženklais, vėliavomis. Įdomu, kad šių dienų visuomenėje herbai naudojami ir reklamoje, kompiuteriniuose žaidimuose. Vis dažniau herbai tampa dizaino, suvenyrų, valstybės ar kitos atributikos simboliais. Herbas yra neatsiejamas nuo tam tikrų heraldikos taisyklių – jos būtinos ne tik kuriant herbą, bet ir siekiant jį
18-11-2020
This page is only available in Lietuvių. Lapkričio 19 d. nuotoliniu būdu vyks mokslinis seminaras „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“. Jo metu dalyviai bus supažindinami su ArcGIS įrankiais kuriamu Tarmynu kaip Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenų baze, idėja, pirminiu Tarmyno modeliu, duomenų rinkiniais, garso įrašų tarminių ypatybių eksplikacija, duomenų archyvavimo principais ir naujais tarmėtyrininkų darbo įrankiais. Lietuvių kalbos tarmyną finansuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Šis renginys – mokslinio projekto „Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenyno modelio sukūrimas“ seminaras. Mokslinis seminaras vyks nuotoliniu būdu platformoje Microsoft Teams (https://bit.ly/2IbHzIP). Seminaro programa: 10.00–10.05 Audrys Antanaitis, dr. Albina Auksoriūtė Įžanginis žodis 10.05–10.15 Dr. Agnė Čepaitienė Mokslinis projektas „Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenyno modelio sukūrimas“ 10.15–10.35 Prof. dr. Danguolė Mikulėnienė Tarmyno pagrindas – multimodalusis vietinių kalbos variantų tyrimo modelis 10.35–10.55 Dr. Agnė Čepaitienė Duomenų rinkiniai „Lietuvių kalbos atlaso“ (LKA) punktų lokacijai ir gyvybingumui nustatyti 10.55–11.15 Doc. dr. Rima Bakšienė Kauno rajono šnektų tarminių ypatybių eksplikacija Tarmyne 11.15–11.35 Dokt. Žydrūnas Šidlauskas Nauji tarmėtyrininko darbo įrankiai 11.35–11.55 Dr. Laura Brazaitienė Geolingvistikos centro Tarmių archyvo duomenų archyvavimas Tarmyne 11.55–12.15 Diskusijos
08-11-2020
This page is only available in Lietuvių. Europos nacionalinių kalbos institucijų federacija (angl. European Federation of National Institutions for Language, EFNIL) kviečia studentus dalyvauti geriausių Europoje magistro darbų konkurse kalbų vartojimo, kalbos politikos ir daugiakalbystės tematika. PRIZAS. Kiekvienam iš trijų geriausių darbų autorių bus skirti tokie apdovanojimai: EFNIL magistro darbo premija (1 500 eurų). Kvietimas pristatyti savo darbą kasmetinėje tarptautinėje EFNIL konferencijoje (apmokant visas išlaidas). Galimybė publikuoti straipsnį, parengtą darbo pagrindu, kasmetinės EFNIL konferencijos knygoje. Galimybė publikuoti visą darbą EFNIL tinklalapyje www.efnil.org. APIE EFNIL. Europos nacionalinių kalbos institucijų federacija (EFNIL) yra nepriklausoma organizacija, vienijanti Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų šalių partnerių svarbiausių kalbos organizacijų ir kitų nacionalinių kalbos institucijų atstovus. Federacija siekia skatinti Europos kalbų įvairovę, ypač daug dėmesio skiriama nacionalinėms Europos Sąjungos kalboms. Lietuvių kalbos institutas taip pat yra EFNIL narys. Pagrindiniai EFNIL tikslai: skatinti Europos kalbinę įvairovę kaip priemonę saugoti ir gausinti Europos kultūros lobyną bei stiprinti bendros europinės tapatybės suvokimą; remti nacionalines Europos kalbas kaip tvirčiausią kalbinių galimybių atitinkamose valstybėse narėse garantą; remti Europos kalbų institucijas – kalbotyros kompetencijos centrus, teikiančius patarimus kalbos politikos klausimais atitinkamoms politinėms institucijoms; lengvinti informacijos mainus ir kalbos institucijų bendrų Europos kalbinių tyrimų projektų plėtrą ir propagavimą; kiekvienoje valstybėje narėje skatinti: nacionalinės kalbos ar kalbų mokymą visais švietimo lygmenimis ir taip padėti įgyti rašytinę bei šnekamąją kompetenciją, suteikiančią žmogui galimybę būti visaverčiu visuomenės nariu; užsienio kalbų mokymą (atitinkantį bendruosius Europos standartus) švietimo sistemoje nuo kiek įmanoma jaunesnio amžiaus; galimybes kitakalbiams (vaikams ir suaugusiesiems) išmokti valstybės, kurioje jis gyvena, kalbą ir neprarasti gimtosios
06-11-2020
This page is only available in Lietuvių. Spalio 23 d. baigėsi 5-asis nacionalinis konkursas „Mano žodynas“. Kas dvejus metus vykstantis konkursas skatina visuomenę domėtis lietuvių kalba, jos leksika, žodynininko darbu, lavinti kalbos vartotojų kūrybingumą, plėtoti mokinių analitinius ir raiškos gebėjimus. Džiaugiamės, kad žodynai rašomi nepaisant net visuotinės pandemijos. Šiemet į Lietuvių kalbos institutą konkurso dalyviai atsiuntė 17 žodynų. Kaip jau tapo įprasta, buvo skiriamos trys konkurso dalyvių grupės: 5–8 klasių mokiniai, 9–12 klasių mokiniai ir suaugusieji. Geriausių darbų autoriai bus apdovanoti Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, leidyklų „Obuolys“ ir „Dominicus Lituanus“ prizais. Dėkojame visiems dalyviams ir jų pagalbininkams, mokinius konsultavusioms mokytojoms. Skelbiame geriausių darbų autorius. 5–8 klasių mokiniai I vieta. Liudvikas Povylius, Ukmergės r. Želvos gimnazijos 6 kl. mokinys, už darbą „Mano senelių sodybos žodynas“. I vieta. Saulė Šapogaitė, Trakų r. sav. Rūdiškių gimnazijos 8a kl. mokinė, už darbą „Žodis žodį veja (Senovinių įrankių ir rakandų žodynas)“. II vieta. Arminta Bilinskytė-Milkovičiūtė, Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos 8a kl. mokinė, už darbą „Jojimo terminų žodynas“. III vieta. Gabrielė Banytė, Neringa Matulevičiūtė, Anykščių r. Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos 8a kl. mokinės, už darbą „Svėdasų seniūnijos vietovardžių žodynas“ (žodyno nuotraukų autoriai Ineta Karosaitė, Brigita Lideikytė, Linas Malinauskas). III vieta. Gintarė Petruškevičiūtė, Ula Kasperavičiūtė, Trakų r. sav. Rūdiškių gimnazijos 7a kl. mokinės, už darbą „Mokinių žinučių žodynas“. Paskatinamieji prizai: Lėja Zajančkauskaitė, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos 6a kl. mokinė, už darbą „Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos 6-tų klasių mergaičių, gimusių 2008 metais, vardų lyginamasis reikšmių žodynas“. Augustinas Pupelis, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos 6a kl. mokinys,
05-11-2020
This page is only available in Lietuvių. Džiugiai pranešame, kad Lietuvių kalbos institutas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Berno universiteto Slavų kalbų ir literatūros institutu. Ši sutartis apima bendrus kalbų studijų mokslinius tyrimus, seminarų ir konferencijų rengimą, abiejų institutų tiriamųjų darbų ir paskaitų tekstų publikacijas bei dalijimąsi patirtimi ir moksliniais leidiniais.
30-10-2020
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institutas lapkričio 4 d., 9 val., kviečia nuotoliniu būdu stebėti diskusiją „Kiek dabartinei tapatybei svarbi seniausioji istorija?“. Jos metu kartu su Lietuvos kultūrą, kalbą ir istoriją tyrinėjančiomis asmenybėmis analizuosime archeologijos ir senosios istorijos įtaką šiandieniniam visuomenės formavimuisi. Ar kada susimąstėte, kad dabar mums įprastų kultūros procesų šaknys siekia giliausius istorinius klodus? Kaip mūsų elgesį, mąstymą ir savivoką veikia kelių šimtų ar net tūkstančių metų istorinių reiškinių aidas? Kaip, domėdamiesi savo šaknimis ir istorija, galime geriau pažinti savo lietuvišką tapatybę? Į šiuos klausimus atsakymų ieškos diskusijos dalyviai: Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vadovė akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė ir archeologas, istorikas, Lietuvos Respublikos Seimo narys akad. prof. dr. Eugenijus Jovaiša. Diskusiją moderuos istorikas, politologas, viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas. Diskusiją kviečiame tiesiogiai žiūrėti Lietuvių kalbos instituto feisbuko paskyroje. Šis renginys – vienas iš diskusijų ciklo „Lietuviško identiteto paieškos: kalba, kultūra, istorija, vertybės“ susitikimų su įdomiausiomis lietuviškumo ir tautinės savimonės temas analizuojančiomis asmenybėmis. Projektą „Lietuviško identiteto paieškos: kalba, kultūra, istorija, vertybės“ finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
27-10-2020
This page is only available in Lietuvių. 2020-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė vaistininkės, etnobotanikės, vaistinių augalų ir liaudies medicinos žinovės, habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais. Garsioji žolininkė buvo nepaprasta asmenybė, kelių šimtų straipsnių ir straipsnelių autorė. Ji rašė apie liaudies medicinos tradicijas ir paslaptis, apie vaistinių augalų naudą ir žalą. Šimkūnaitė žodžio kišenėje neieškojo, buvo šmaikšti ir iškalbinga. Ne vieną šimtą retų, iki tol niekur negirdėtų ir nefiksuotų žodžių ji yra užrašiusi ir „Lietuvių kalbos žodynuiׅ“ (toliau cituojama iš šio žodyno el. varianto, sutr. LKŽe). LKŽe Papildymų kartotekoje paieškos laukelyje „Užrašytojas“ įrašius Šimkūnaitės pavardę sistema pateikia 120 kortelių. Iš jų 103 priklauso garsiajai vaistažolininkei. Šios kortelės spausdintos mašinėle ant rusvo popieriaus, užrašytos nuo 1933 iki 1963 m. Taip pat nemažai (apie kelis šimtus) Šimkūnaitės kortelių galime rasti ir žodyno Pagrindinėje kartotekoje: dalis jos užrašytų žodžių pateko į LKŽ tomus, o nemažai liko gulėti popierinių dėželių gale už specialaus metalinio skirtuko – čia žodynininkai sudėdavo rašant žodyno tekstą nepanaudotas ar abejotinos vertės korteles. Visas korteles garsioji žolininkė spausdindavo rašomąja mašinėle. Ja spausdindavo ir visus savo straipsnius bei knygas, nes, kaip pati sakydavo, jos rašysena buvusi tikrai baisi ir niekas jos neįskaitydavęs (Rimantienė 2006: 246). Už neįskaitomą raštą Šimkūnaitę bardavę ir mokytojai, tačiau jis taip ir liko prastas visą gyvenimą, nes „jos mintis bėgo greičiau, negu ranka spėdavo užrašyti. Reikėjo skubėti, o skubant niekada gražiai neparašysi. Vėliau savo rašto ir pati dažnai neperskaitydavo“ (Žukienė 2006: 19). Papildymų kartotekos duomenys rodo, kad pirmąją kortelę akademiniam žodynui Šimkūnaitė užrašė būdama 13 metų, dar mokydamasi Utenõs gimnazijoje. Tiesa, su tų metų