News

This page is only available in Lietuvių. 2012 m. apibendrinant pirmojo nacionalinio konkùrso „Mano žodynas“ rezultatus, rašyta: „paskelbę konkùrsą baiminomės, ar atsiras pakankamai darbų, ar visuomenė susidomės žodynais ir puls jų rašyti“ (Aurelija Genelytė-Gritėnienė, GK 2012 m., nr. 5, p. 21). Šiemet, prabėgus aštuoneriems metams ir įvykus keturiems sėkmingiems konkùrsams, įrodantiems, kad tuomet nuogąstauta be reikalo (įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonės žodynais domisi ir noriai bando ragauti žodynininkų duonos), ir vėl teko baimintis. Šįkart dėl pasaulyje siaučiančio viruso, sujaukusio daugelio planus ir atnešusio daug nežinomybės. Vieną po kitos atšaukiant ir geresniems laikams nukeliant tarptautines mokslines konferencijas, kongresus ir simpoziumus, mokymuisi, darbui ir bendravimui beveik visuotinai persikrausčius į internetą, kilo abejonių, ar pavyks jau tradicinį konkùrsą suorganizuoti. Nes konkùrsas – ne tik rimtas, skubos nemėgstantis žodyno autoriaus darbas apgalvojant jo koncepciją, kaupiant ir tvarkant medžiagą, kuriant originalų leksikografijos kūrinį. Tai kartu ir šventė, į kurią paprastai sukviečiami konkùrso dalyviai, mokinius rengę ir konsultavę mokytojai, garbūs svečiai, kad visi kartu pasidžiaugtume savo tautos kūrybiškumu, darbštumu, kruopštumu, dėmesiu gimtajai kalbai. Vis dėlto naiviai tikėdamiesi, kad metams einant į pabaigą virusas nusilps ar išnyks, ryžomės tradicijos nenutraukti – pakeitėme svarbiausias įprastas jo datas, nukėlėme į rudenį. Virusas ne tik neišnyko, jis plinta dar labiau ir verčia nerimauti, bet net ir tokioje sumaištyje galima pasidžiaugti – penktasis nacionalinis konkùrsas „Mano žodynas“ įvyko. Konkùrso nuostatai skelbia, kad jame „priimami ir vertinami vienakalbiai aiškinamieji įvairių tipų lietuvių kalbos žodynai: bendrinės kalbos, tarminiai (išsamieji ir diferenciniai, įvairių teminių grupių, pvz., augalų, grybų, žuvų ir kt. vardų, amatų, drabužių,

This page is only available in Lietuvių. Riedis, sėdmaišis, dūzgės, asmenukė, startuolis ir daugybė kitų žodžių, iš pradžių kėlę šypseną ar net juoką, dabar įsiliejo į mūsų kasdienę kalbą ir tapo neatsiejama jos dalimi. Tai – naujažodžiai, kuriuos kuria pati visuomenė. „Žmonės priprato, kad jie patys, o ne kalbininkai gali kurti žodžius. Kad naujas taiklus žodis gali padėti ir verslui, ir politikai, ir dėmesio trokštantiems įtakdariams“, – teigia kalbos tyrinėtoja, Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Rita Miliūnaitė. Pasak kalbininkės, kalba turi kisti kartu su ją vartojančia visuomene, o gimtosios kalbos jausmas tuos pokyčius kreipia taip, kad kalba neprarastų savitumo. Miela Rita, kaip savais žodžiais apibūdintumėte naujažodžius? Kuo ši mokslo sritis yra svarbi lietuvių kalbai ir kultūrai? Paradoksalu, bet pats naujažodžio (ar, tarptautiniu žodžiu sakant, neologizmo) pavadinimas nedaug ką sako apie tai, kas šiandien suprantama kaip… naujažodžiai. Nors tarp tyrėjų nesama vienos nuomonės, bet vyrauja supratimas, kad tai ne tik naujai atsiradę skolinti ir savo kalboje pasidaryti žodžiai, bet ir žodžių junginiai bei santrumpos, taip pat naujos esamų žodžių reikšmės. Naujažodžius tirianti leksikologijos atšaka vadinama neologija. Šios srities tyrimai Lietuvoje nuosekliau prasidėjo keliant koją į XXI amžių, kai imtos taikyti kompiuterinės technologijos. Du stebėsenos ir tyrimų dešimtmečiai leidžia tvirtai sakyti, kad lietuvių kalba gyvuoja visomis savo išgalėmis, leidžia daigus ir atžalas, taigi nuolat atsinaujina. Matyti netgi tai, kaip atgyja kai kurios primirštos, buvusios neaktyvios darybos priemonės. Antai programišius praskynė kelią tinklišiui, draugišiui, gailišiui, madišiui, na ir žurnališiui su kalbišiumi. Kadaise sprangus atrodęs mėsainis paskui save atsivedė šokoladainį, iešmainį ir bulvainį: žmonės

This page is only available in Lietuvių. Jonas Jablonskis jau nuo pat savo kalbinės veiklos pradžios suvokė vienintelį tuo metu tinkamą kelią – kalbos normas grįsti kaimo žmonių kalbos dėsniais bei duomenimis. Tokių duomenų, be tų, kuriuos yra panaudojęs ir paskelbęs savo gramatikose, kalbininkas dar sukaupė užrašydamas 14,5 tūkst. vienetų atskirose kortelėse. Jablonskio sudaryta kartoteka, kurią jis pats vadino „Lietuvių kalbos žodynui medžiaga“, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotèkos Rankraščių skyriuje. Kartotekoje skirtingo dydžio kortelės iš įvairių Lietuvos vietovių ir įvairių užrašytojų (apie tai žr. plačiau Sakalauskienė 2010: 44–56). Užrašytieji lapeliai rodo, kad kartoteka pradėta kaupti XIX a. pabaigoje. Raidžių A, B kortelės datuojamos XIX a. pãbaiga, kitų raidžių – XX a. pradžia.  Rinkti medžiagą žodynui buvo pradėta neatsitiktinai. Jablonskį, dar gyvenantį Revelyje (dabar – Talinas), Rusijos mokslų akademija 1897 m. sausį pakvietė redaguoti Antano Juškos lietuvių–lenkų kalbų žodyno teksto. Kadangi Juškos žodyne buvo daugybė nežinomų žodžių, kurių autentiškumas pasirodė labai abejotinas, redaktorius ėmėsi tikrinti tuos žodžius vietose. Lankydamasis Veliuonojè, Vilkijojè, Jurbarkè, Kaltinėnuose, Šiluvoje, Betýgaloje, Alsėdžiuose kalbininkas užrašė apie du tūkstančius naujų žodžių, kurių nebuvo Juškos rankraštyje. Tačiau leidėjai nesutiko, kad žodynas būtų pildomas naujais faktais. Nepaisant to, atliktas darbas tik pažadino dar didesnius redaktoriaus užmojus.  Dirbdamas prie Juškos žodyno, kalbininkas galėjo geriau susipažinti su gyvąja kalba ir jos tarmėmis. Jis surinko daugybę medžiagos lietuvių rašomajai kalbai tirti. Bendradarbiavimas su rusų mokslininkais Filipu Fortunatovu, Aleksandru Šachmatovu, Janu Boduenu de Kurtenė (Baudouin de Courtenay), Fiodoru Koršu ir kitais jam padėjo geriau suprasti žodynų redagavimo teoriją ir praktiką.  Jablonskis turėjo didžiulį būrį

This page is only available in Lietuvių. 2020 metų Lietuvių kalbos instituto ataskaitinė konferencija 2021 m. sausio 25 d.  Konferencija vyks nuotoliniu būdu*, būtina išankstinė registracija.  Konferencijos programa 8.30–8.45   Prisijungimas nuotoliniu būdu 8.45–9.00   Įžangos žodis. Direktorė dr. Albina Auksoriūtė 9.00–10.00 Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro ataskaita. Centro vadovė akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė 10.00–11.00 Bendrinės kalbos tyrimų centro ataskaita. Centro vadovė dr. Jurgita Jaroslavienė 11.00–11.15 Pertrauka 11.15–12.15 Geolingvistikos centro ataskaita. Centro vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė 12.15–13.15 Raštijos paveldo tyrimų centro ataskaita. Centro vadovė dr. Birutė Triškaitė 13.15–14.00 Pietų pertrauka 14.00–15.00 Sociolingvistikos centro ataskaita. Centro vadovė prof. dr. Loreta Vaicekauskienė 15.00–16.00 Terminologijos centro ataskaita. Centro vadovė dr. Asta Mitkevičienė 16.00–16.30 Bendrųjų reikalų ir sklaidos skyriaus ataskaita. Skyriaus vadovė Inga Samulionienė 16.30–16.50 Lietuvių kalbos instituto Darbo tarybos ataskaita. Darbo tarybos pirmininkė dr. Rima Bakšienė 16.50–17.10 Konferencijos apibendrinimas ir diskusijos *Konferencija vyks ZOOM platformoje, prisijungimo į konferenciją nuoroda bus išsiųsta visiems užsiregistravusiems dalyviams prieš renginį. 

This page is only available in Lietuvių. Senųjų lietuvių kalbos raštų žodynas gali būti suprantamas ne kiekvienam. Tą lemia ne tik senesnės žodžių formos ar tarminės autoriaus kalbos ypatybės. Paprastai XVI–XVII a. lietuviški tekstai yra patyrę didelę tuo metu LDK vartotų ir kaimynų kalbų įtaką, todėl juose nemažai svetimos kilmės žodžių. Konstantino Sirvydo 1620 m. žodynas „Promptuarium dictionum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum“ (toliau SPr) iš kitų XVII a. raštų lietuvių kalba išsiskiria platesne, ne vien religine tematika, todėl jame ypač gausu niekur kitur nerandamų žodžių, nes autorius pats kūrė žodžius, kartais padėmeniui vertė, vartojo skolinius ir hibridus, ieškodamas lietuviškų atitikmenų lenkų ir lotynų kalbų žodžiams. Šio žodyno leksikoje galima įžvelgti dvi žodžių grupes. Pirmoji grupė trumpai aptarta straipsnyje „Unikali žodyno „Promptuarium dictionum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum“ leksika“. Ten rašoma apie žodžius, randamus tik SPr, nepaliudytus kituose to meto ar vėlesniuose raštuose, tarmėse. O šis straipsnis skiriamas ne tokiai gausiai grupei – žodžiams, kurie tam tikromis reikšmėmis vartojami tik Sirvydo 1620 m. žodyne, kitaip tariant, tie žodžiai funkcionuoja dabartinėje lietuvių kalboje ar jos tarmėse, yra paliudyti kituose senuosiuose lietuvių kalbos raštuose, bet tam ti̇̀kros jų réikšmės randamos tik SPr. Tokių žodžių yra 29. Verta pamėginti išsiaiškinti, jei tik įmanoma, kas galėjo lemti tokių pavienių reikšmių atsiradimą.  Šių žodžių nėra daug, tad iš pradžių palyginkime visas jų réikšmes „Lietuvių kalbos žodyne“ (toliau LKŽe), kituose šaltiniuose ir SPr. Skliaustuose pateikiami SPr šalia lietuviškų žodžių duodami atitikmenys lenkų kalba.  Žodis LKŽe ir kiti šaltiniai SPr abišalis SPr101 (plg. lenk. obojętny)  1. kuris abiejų šalių,