16-12-2020
This page is only available in Lietuvių. Nuo 2020 m. birželio mėnesio Lietuvių kalbos institutas dalyvauja tarptautiniame projekte Federacinis eTranslation TermBank tinklas (angl. Federated eTranslation TermBank Network) (Nr. 2019-EU-IA-0049), kuris bendrai finansuojamas naudojantis ES Europos infrastruktūros tinklų priemone. Projekto trukmė – dveji metai. Projekto naujienos ir rezultatai skelbiami https://www.eurotermbank.com/. Daugiau informacijos apie projektą el. paštu arba telefonu (8 5) 234 7198.
10-12-2020
This page is only available in Lietuvių. Europos nacionalinių kalbos institucijų federacija (angl. European Federation of National Institutions for Language, EFNIL) kviečia studentus dalyvauti geriausių Europoje magistro darbų konkurse kalbų vartojimo, kalbos politikos ir daugiakalbystės tematika. PRIZAS. Kiekvienam iš trijų geriausių darbų autorių bus skirti tokie apdovanojimai: EFNIL magistro darbo premija (1 500 eurų). Kvietimas pristatyti savo darbą kasmetinėje tarptautinėje EFNIL konferencijoje (apmokant visas išlaidas). Galimybė publikuoti straipsnį, parengtą darbo pagrindu, kasmetinės EFNIL konferencijos knygoje. Galimybė publikuoti visą darbą EFNIL tinklalapyje www.efnil.org. APIE EFNIL. Europos nacionalinių kalbos institucijų federacija (EFNIL) yra nepriklausoma organizacija, vienijanti Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų šalių partnerių svarbiausių kalbos organizacijų ir kitų nacionalinių kalbos institucijų atstovus. Federacija siekia skatinti Europos kalbų įvairovę, ypač daug dėmesio skiriama nacionalinėms Europos Sąjungos kalboms. Lietuvių kalbos institutas taip pat yra EFNIL narys. Pagrindiniai EFNIL tikslai: skatinti Europos kalbinę įvairovę kaip priemonę saugoti ir gausinti Europos kultūros lobyną bei stiprinti bendros europinės tapatybės suvokimą; remti nacionalines Europos kalbas kaip tvirčiausią kalbinių galimybių atitinkamose valstybėse narėse garantą; remti Europos kalbų institucijas – kalbotyros kompetencijos centrus, teikiančius patarimus kalbos politikos klausimais atitinkamoms politinėms institucijoms; lengvinti informacijos mainus ir kalbos institucijų bendrų Europos kalbinių tyrimų projektų plėtrą ir propagavimą; kiekvienoje valstybėje narėje skatinti: nacionalinės kalbos ar kalbų mokymą visais švietimo lygmenimis ir taip padėti įgyti rašytinę bei šnekamąją kompetenciją, suteikiančią žmogui galimybę būti visaverčiu visuomenės nariu; užsienio kalbų mokymą (atitinkantį bendruosius Europos standartus) švietimo sistemoje nuo kiek įmanoma jaunesnio amžiaus; galimybes kitakalbiams (vaikams ir suaugusiesiems) išmokti valstybės, kurioje jis gyvena, kalbą ir neprarasti gimtosios
09-12-2020
This page is only available in Lietuvių. Gruodžio 11 d. 10 val. vyks 160-osioms Jono Jablonskio gimimo metinėms paminėti skirta konferencija „Tautos kalba yra ir visa, kas atskiriems jos žodžiams gyvybės ir galingumo duoda“. Tiesioginę konferencijos transliaciją kviečiame žiūrėti internete. Nuoroda: https://youtu.be/J5LjpLKw5Uk Konferencijos programa: Sveikinimo žodis. Prof. dr. GENOVAITĖ KAČIUŠKIENĖ, Lietuvių kalbos draugijos pirmininkė, AUDRONĖ PALIONIENĖ, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja kultūrinei veiklai Mažvydas – Jablonskis – ? AUDRYS ANTANAITIS, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Jonas Jablonskis Lietuvos valstybės kūrimo darbuose Dr. ARVYDAS VIDŽIŪNAS, Jono Jablonskio premijos laureatas (2020 m.), Vilniaus zanavykų bendrija Leksikografinis Jono Jablonskio palikimas Dr. VILIJA SAKALAUSKIENĖ, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja Jonas Jablonskis – Juozas Balčikonis – Petras Būtėnas LIONĖ LAPINSKIENĖ, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Jonas Jablonskis Panevėžyje 1906–1908 m. RAIMONDAS DAMBRAUSKAS, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Jono Jablonskio veikla Panevėžio dūmoje Dr. ARŪNAS ASTRAMSKAS, Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Atsiminimai apie Joną Jablonskį Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos fonduose GRETA KĖVELAITIENĖ, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus vadovė Jono Jablonskio atminimas Panevėžio kolegijoje VILIJA RAUBIENĖ, Panevėžio kolegijos bibliotekos vedėja Diskusijos, konferencijos apibendrinimas
08-12-2020
This page is only available in Lietuvių. Prof. dr. Danguolės Mikulėnienės pagrindinė veikla – tarmių tyrimas. Į būgštavimus, kad pastaruoju metu sparčiai nyksta tarmės, profesorė turi labai konkretų atsakymą: tarmės nenyksta. Gerbiamoji profesore, vadovaujate Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centrui. Lietuvių kalbos žodynas gan gudriai paaiškina centro pavadinimą. Girdi, tai kalbotyra, kuri nagrinėja visas kalbas pasaulyje, jų ryšį su erdviniu pasiskirstymu, jų svarbą priimant politinius, ekonominius ir kultūrinius sprendimus. Tai dabar paaiškinkite, kuo užsiima Jūsų vadovaujamas centras? Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centre nagrinėjamos ne visos kalbos, o tik lietuvių kalbõs ir su ja susijusių kalbų reiškiniai. Tačiau mus, kaip ir viso pasaulio geolingvistus, domina ne tik pati kalba, bet ir jos pokyčius lemiantys veiksniai – kalbinis kraštovaizdis, visuomenės nuomonė apie vietinį kalbos variantą ir kalbinės kiekvieno vartotojo nuostatos. Visus aptartus reiškinius, jų kaitą ir dinamiką siekiama pavaizduoti žemėlapiuose. Tuo geolingvistika ir skiriasi nuo tradicinės dialektologijos. Jūsų pagrindinė veikla – dialektologija, kokias tarmių tendencijas pastebite pastaraisiais metais? Ar tikrai mūsų tarmės miršta? Prisiminkime tradicinių lietuvių tarmių žemėlapį: jame nubraižytos aiškios ribos, todėl aiškiai matyti, kur kokia patarmė prasideda ar baigiasi. Iki pat XX a. pabaigos vyravo nuomonė, kad (pa)tarmė – tai tokia uždara kalbinė sistema, todėl geru pateikėju laikytas tas asmuo, kurio kalboje išsaugota kuo daugiau tarminių ypatybių. O toks pateikėjas – paprastai vyresnio amžiaus, sėslaus gyvenimo būdo ir mažai mokslo ragavęs vietinis gyventojas. Todėl visuomenėje iki šiol paplitusi nuomonė, kad tarmiškai kalba tik mažamoksliai senukai. Kai jie miršta, kartu su jais iš mūsų aplinkos traukiasi ir tarmė... Bet iš tikro taip
07-12-2020
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institutas gruodžio 9 d., 15 val., kviečia nuotoliniu būdu stebėti diskusiją „Lietuvos institutų veikla, reikšmė ir svarba šalies kultūrai“. Jos metu kartu su keturių Lietuvos institutų vadovais analizuosime institutų veiklą, jų įtaką kultūros formavimuisi ir visuomenės švietimui. Diskusijoje dalyvaus Lietuvių kalbos instituto vadovė dr. Albina Auksoriūtė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadovė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vadovas dr. Rasius Makselis, Lietuvos istorijos instituto vadovas dr. Alvydas Nikžentaitis. Diskusiją moderuos kultūros žurnalistė Jolanta Kryževičienė. Diskusiją kviečiame tiesiogiai žiūrėti Lietuvių kalbos instituto feisbuko paskyroje. Šis renginys – vienas iš diskusijų ciklo „Lietuviško identiteto paieškos: kalba, kultūra, istorija, vertybės“ susitikimų su įdomiomis lietuviškumo ir tautinės savimonės temas analizuojančiomis asmenybėmis. Projektą „Lietuviško identiteto paieškos: kalba, kultūra, istorija, vertybės“ finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
01-12-2020
This page is only available in Lietuvių. Artėja šv. Kalėdos! Nuo gruodžio 1 d. iki pat Trijų karalių vyks kalėdinis Lietuvių kalbos instituto leidinių išpardavimas! Nuolaidos nuo 30 iki 50 proc.! Pradžiuginkite save ir savo artimuosius išskirtiniais Lietuvių kalbos instituto leidiniais! Įvairius žodynus, monografijas, kalbos praktikos knygas, mokslo žurnalus, kompaktinius diskus ir daugybę kitų smalsumą žadinančių leidinių rasite mūsų knygynėlyje. Visas parduodamų leidinių sąrašas.
27-11-2020
This page is only available in Lietuvių. Šiame straipsnyje norėčiau atkreipti dėmesį į ypatingą XVII a. leksiką. Dažniausiai man tenka bendrauti ne su kalbininkais, bet kartais užsimirštu ir pavartoju kokį nors žodį iš senųjų lietuvių kalbos raštų ir tik retas supranta, ką turėjau omenyje. Nors XVI–XVII a. raštų tyrėjams visi tokie žodžiai atrodo savaime suprantami, daugeliui dabartinės kalbos vartotojų taip tikrai nėra. Ypač iš senosios raštijos autorių išsiskiria Konstantinas Sirvydas, kurio darbuose apstu okazinių darinių ir skolinių. Būtent todėl nusprendžiau iš pirmojo Sirvydo žodyno išrinkti žodžius, kurių reikšmę gali būti sunkoka suprasti be žodyno, o kartais nepadės net „Lietuvių kalbos žodynas“ (toliau LKŽe), nes į jį kai kurie žodžiai bent jau kol kas neįtraukti. Pirmiausia reikėtų priminti kelis faktus apie pirmąjį Sirvydo žodyną, išleistą 1620 m. Esama kelių požiūrių į jį: vieni mokslininkai jį laiko pirmuoju „Dictionarium trium linguarum“ leidimu su kitókia antrašte, o kiti – ãtskiru žodynu, vadinamu „Promptuarium dictionum Polonicarum, Latinarum et Lituanicarum“ (toliau SPr). Sirvydo 1620 m. darbas yra pirmasis tokio pobūdžio žodynas LDK, turėjęs ypatingą reikšmę to meto švietimui. Jo autorius užsimojo lietuvių kalboje rasti atitikmenų aiškinamiems lenkų ir lotynų kalbų žodžiams, todėl jame esama daug to meto šnekamosios kalbos pėdsakų. Dažniausiai tai savakilmiai lietuvių kalbos žodžiai, rečiau – slavizmai, įvairūs vediniai. Dauguma jų vartojami ir šiandien, jie yra užrašyti ne tik SPr. Sirvydo žodynas sulaukė nemažai mokslininkų dėmesio, jį yra tyrę Vincentas Drotvinas, Kazys Pakalka, Jurgis Lebedys, Vincas Urbutis, Jonas Palionis, Zigmas Zinkevičius ir kiti. Sirvydo žodynas išsiskiria iš kitų XVII a. raštų lietuvių kalba
26-11-2020
This page is only available in Lietuvių. In memoriam prof. habil. dr. Gvidas Mikelinis (Guido Michelini) (1951 m. liepos 2 d. – 2020 m. lapkričio 25 d.) Ankstų lapkričio 25 d. rytą netekome žymaus senosios lietuvių raštijos tyrinėtojo, baltisto, italų kalbininko prof. habil. dr. Gvido Mikelinio, atkeliavusio į Lietuvą 1975 metais, pamilusio lietuvių kalbą, Vilniuje apgynusio daktaro ir habilitacinę disertacijas. Vilniuje Gvidas atrado ir savojo gyvenimo meilę Birutę Žindžiūtę. Namais tapo Italija ir Lietuva. Prof. habil. dr. Gvidas Mikelinis itin atidžiai tyrinėjo giesmes, parengė lietuviškų giesmynų leidimus, aptarė Mažosios Lietuvos giesmynų istoriją nuo Martyno Mažvydo iki XIX a. pabaigos. Jis sakydavo, kad negali gyventi Lietuvoje ir netirti jos kalbos, istorijos, ryšių su Italija. Mokslininkas skaitė paskaitas Vytauto Didžiojo universitete, Klaipėdos universitete, bendravo su baltistais, senųjų raštų tyrėjais. Pagarbiai prisimindavo savo mokytoją akademiką Vytautą Mažiulį, kitus kolegas, jam rūpėjo Lietuvių kalbos instituto mokslininkų darbai. Taip pat domėjosi teatru, buvo muzikalus, grojo vargonais. Jis norėjo kaip įmanoma daugiau ir greičiau padaryti. Vis kartodavo, kad Lietuva jo šalis, kad jis baigęs darbus gyvens Lietuvoje. Mokslininkas turėjo savo tikslą ir nuosekliai dirbo. Prof. habil. dr. Gvidas Mikelinis buvo Lietuvos mokslo akademijos užsienio narys, Lietuvos katalikų mokslo akademijos tikrasis narys. Liūdna naujiena pribloškė, sukrėtė ir privertė permąstyti daugelį dalykų, prisiminti visas bendravimo akimirkas. Baltistikos pasaulis bus kitoks be iškeliavusio Kolegos. Jis nebus pamirštas, gal ta mūsų žinia nors truputį paguos Gvido taip godotiną šeimą. Prisiminimų atgarsiai visiems laikams pasiliks mūsų atmintyje. Tekstą parengė akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė.
24-11-2020
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institutas kviečia į mokslinį seminarą „Sekant dvasią kalbos“. Kalbininkui Jonui Jablonskiui – 160 metų. Renginys vyks 2020 m. gruodžio 3 d. 10 val. nuotoliniu būdu platformoje Microsoft Teams (prašome registruotis iš anksto). Pagerbdami kalbininką, lietuvių bendrinės kalbos puoselėtoją Joną Jablonskį (1860–1930), Lietuvių kalbos instituto mokslininkai pristatys naujausius savo tyrimus, skirtus jo gyvenimui, lituanistinei veiklai ir kalbiniam palikimui. Kviečiame dalyvauti seminare ir drauge paminėti 160-ąsias Jono Jablonskio gimimo metines. Seminaro programa Įžangos žodis 10.00–10.10 LKI direktorė dr. Albina Auksoriūtė Pranešimai 10.10–10.30 Prof. dr. (HP) Danguolė Mikulėnienė Jonas Jablonskis – mokinys ir mokytojas (kelių atvejų rekonstrukcija) 10.30–10.50 Dr. Vilija Sakalauskienė Jono Jablonskio kartoteka „Lietuvių kalbos žodynui medžiaga“ ir jos šaltiniai 10.50–11.10 Dr. Jurgita Venckienė Petro Kriaušaičio „Lietuviškos kalbos gramatikos“ (1901) šaltiniai 11.10–11.30 Dr. (HP) Ona Aleknavičienė Gryniausios tarmės paieškos 11.30–11.50 Diskusijos Mokslinį seminarą organizuoja Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centras.