20-10-2020
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institutas, kvietęs mokinius ir suaugusiuosius paragauti žodynininko duonos bei dalyvauti jau 5-ajame nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“, praneša, kad iki spalio 23 d. laukiami paskutiniai konkurso dalyvių parengti leidiniai. Žodynai gali būti sukurti remiantis pačiomis įvairiausiomis temomis: pagal apimtį jie gali būti ir išsamieji, kur pateikiama kiek įmanoma visa kalbos leksika, toks pavyzdys būtų 20 tomų „Lietuvių kalbos žodynas“, ir atrankiniai, galima paminėti ir tarmių, terminų, tikrinių vardų, neologizmų, tarptautinių žodžių, svetimybių ir kt. žodynus. Pagal kalbų kiekį žodynai būna ir vienakalbiai, ir dviejų ar kelių kalbų, leidžiami popieriniai ir elektroniniai. Taigi, kviečiame į užduotį žvelgti kūrybiškai: jūsų sukurti žodynai gali išsamiai aprašyti tiek Labanoro girioje randamas grybų rūšis, tiek Lietuvos popmuzikos grupes, tiek Vakarų Lietuvos tarmiškus žodžius. Anot Lietuvių kalbos instituto vadovės dr. Albinos Auksoriūtės, žodynų reikšmė yra ypač svarbi: „Žodynuose galima rasti be galo daug ir įvairios informacijos, ne tik reikalingą žodį, bet ir jo apibrėžtį, paaiškinimą, vartojimo pavyzdį, iliustruojantį paveikslėlį ir kt. Žodynai padeda pažinti kalbą, ją suprasti, atrasti ir išmokti naujų dalykų.“ A. Auksoriūtės teigimu, įsitraukimas į savito žodyno kūrimą keičia žmonių požiūrį ne tik į žodyną, kaip savitą leidinį, kurį rengiant reikia tam tikro išmanymo, gebėjimo sistemiškai mąstyti, bet ir požiūrį į pačią kalbą, atskleidžia mūsų kalbos įvairovę, kūrybines galias ir grožį. Konkurse kviečiame dalyvauti 5–8, 9–12 klasių moksleivius ir suaugusiuosius. Konkurso vertinimo komisija atrinks po 3 geriausius kiekvienos dalyvių grupės darbus, o iš visų dalyvavusiųjų konkurse – 1 originaliausią darbą. Jūsų ypatingų sukurtų žodynų lauksime iki 2020 m.
19-10-2020
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institutas spalio 22 d., 18 val., kviečia į diskusiją „Lietuviško identiteto paieškos mene“. Jos metu kartu su meno pasaulio atstovais analizuosime lietuviškumo temą kūryboje, tautinio identiteto supratimą ir jo įtaką kūrybiškumui, idėjų sklaidai. Į šiandieninius meno kūrybos procesus įpinama tautiškumo gija atspindi ne tik kūrėjų požiūrį į lietuviškas šaknis, šalies istoriją ir kultūrą, bet ir per meno kūrinius suteikia progą kitose šalyse ir skirtingose kultūrinėse terpėse gyvenantiems žmonėms pažinti mūsų valstybę ir tautinę savimonę. Kaip meno kūriniai padeda kalbėti apie svarbias, kartais net skaudžias ir nemalonias istorines patirtis? Kodėl menininkams apskritai svarbu analizuoti gimtosios šalies istoriją ir vertybes? Ką jaučia kūrėjai, į savo muziką, tekstus ir paveikslus įterpdami tautiškumo temas? Ką juos girdėdami, skaitydami ir regėdami mąstome mes, meno mylėtojai ir vertintojai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškos diskusijos dalyviai: saksofonininkas, džiazo ir klasikinės muzikos kūrėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Petras Vyšniauskas; tapytoja, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė Eglė Ridikaitė; jaunosios kartos kompozitorius, muzikos festivalio „Muzika erdvėje“ vadovas Matas Drukteinis. Diskusiją moderuos Lietuvių kalbos instituto viešųjų ryšių koordinatorė, kultūros žurnalistė Rūta Šetikaitė. Renginys vyks Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje. Įėjimas laisvas, tačiau būtina išankstinė registracija. Diskusija taip pat bus tiesiogiai transliuojama Lietuvių kalbos instituto feisbuko paskyroje. Šis renginys – vienas iš diskusijų ciklo „Lietuviško identiteto paieškos: kalba, kultūra, istorija, vertybės“ susitikimų su įdomiausiomis lietuviškumo ir tautinės savimonės temas analizuojančiomis asmenybėmis. Projektą „Lietuviško identiteto paieškos: kalba, kultūra, istorija, vertybės“ finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
19-10-2020
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institutas nuo 2020 m. dalyvauja COST (angl. European Cooperation in Science and Technology, liet. Europos mokslo ir technologijų bendradarbiavimas) tarptautinio bendradarbiavimo programoje LITHME (angl. Language in The Human-Machine Era, liet. Kalba žmogaus-mašinos epochoje). Koordinatorė – dr. Albina Auksoriūtė. Kiti vykdytojai: dr. Agnė Čepaitienė, dr. Jurgita Jaroslavienė, dr. Aurelija Tamulionienė, dokt. Agnė Aleksaitė, dokt. Pavel Skorupa. Daugiau informacijos žr. https://informacija.lmt.lt/COST/
08-10-2020
This page is only available in Lietuvių. Spalio 14 d., trečiadienį, 17 val. 30 min., Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks Lietuvių kalbos instituto parengto straipsnių rinkinio „Moderniųjų iniciatyvų ir tradicijos dialogas: surinkimininkų judėjimas Prūsijos Lietuvoje“ pristatymas. Straipsnių rinkinyje ypatingas dėmesys skiriamas savitam protestantiškos aplinkos reiškiniui, gyvavusiam daugiau nei 200 metų Prūsijos Lietuvoje, – surinkimininkų judėjimui. XIX amžiuje surinkimininkų (arba maldininkų) judėjimas pasireiškė veržliomis pasaulietiškomis (liaudiškomis) iniciatyvomis – namų pamaldomis, vadinamaisiais surinkimais. Namų pamaldose surinkimų dalyviai meldėsi iš Biblijos, Johanno Arndto knygų ir giedojo pietistines giesmes. Pamaldas organizavo ir joms vadovavo sakytojas. Keliaujančiais surinkimų vadovais paprastai tapdavę asketiškus liuteroniškus idealus puoselėjantys mokytojai, ūkininkai ar amatininkai. Judėjimas formavosi ne kaip akademinis ar Bažnyčios atstovų inspiruojamas sąjūdis, o pasireiškė žemesnio visuomenės sluoksnio religiniu entuziazmu. XIX amžiuje surinkimininkų judėjimas atspindėjo bendras Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje vykusių religinių procesų, judėjimų tendencijas. Galimos sąsajos su protestantiškuose kraštuose užgimusiu Prabudusiųjų judėjimu (angl. Awakening Movement, vok. Erweckungsbewegung). Straipsnių rinkinyje pateikiami penki straipsniai (Dariaus Petkūno, Žavintos Sidabraitės, Ingos Strungytės-Liugienės, Mindaugo Šinkūno ir Justynos Prusinowskos), kuriuose analizuojama liuteroniško pietizmo kiltis, Prūsijos Lietuvos bažnytinės ir surinkimininkų raštijos (giesmynų ir pastoralinių veikalų) kalba, tiriama surinkimininkų literatūra žanriniu požiūriu. Lenkų kalba parengtas straipsnis labiau istoriografinio pobūdžio, skirtas lenkų autorių darbams, jų indėliui tiriant surinkimininkų judėjimo istoriją Mozūrijoje aptarti. Rinkinyje publikuoti tyrimai atskleidžia tarpdisciplininių tyrimų galimybes, iš įvairių perspektyvų leidžia pažvelgti į Prūsijos Lietuvos kultūrai ir praktiniam lietuvio gyvenimui įtakos turėjusį religinį reiškinį. Pristatyme dalyvaus straipsnių autoriai habil. dr. Darius Petkūnas (Klaipėdos universitetas), dr. Mindaugas Šinkūnas (Lietuvių kalbos institutas), dr. Inga Strungytė-Liugienė
07-10-2020
This page is only available in Lietuvių. Spalio 16 d. nuo 9 val. Lietuvių kalbos institute nuotoliniu būdu vyks mokslinis seminaras „Terminologija: mokslo ir praktikos klausimai“, kuriame Instituto terminologai, pasikvietę kolegas iš kitų institucijų, svarstys nuolat aktualius terminijos vartojimo, jos ištakų formavimosi ir raidos klausimus. Būtina išankstinė registracija. Seminaro programa: 9.00–9.20 ALVYDAS UMBRASAS (Lietuvių kalbos institutas) Terminologija prieš 30 metų ir dabar 9.20–9.40 ASTA MITKEVIČIENĖ (Lietuvių kalbos institutas) Terminų sinonimija ir terminų tvarkyba 9.40–10.00 DALIA GEDZEVIČIENĖ (Lietuvos teisės institutas) Intelekto sutrikimus įvardijanti terminija ir jos įtaka socialinėms nuostatoms 10.00–10.20 AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ (Lietuvių kalbos institutas) Kelios mintys apie aprangos terminus 10.20–10.40 Kavos pertrauka 10.40–11.00 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ (Lietuvių kalbos institutas) Apie nevienareikšmius XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminus 11.00–11.20 ALBINA AUKSORIŪTĖ (Lietuvių kalbos institutas) Lauryno Ivinskio augalų genčių vardai Povilo Matulionio „Žolyne“ 11.20–11.40 SIGITA RACKEVIČIENĖ, LIUDMILA MOCKIENĖ (Mykolo Romerio universitetas), ANDRIUS UTKA, AIVARAS ROKAS (Vytauto Didžiojo universitetas) Projekto „Dvikalbis automatinis terminų atpažinimas“ koncepcija ir pirmieji darbai 11.40–12.00 Stendiniai pranešimai ir diskusijos Europos kalbų tinklas (Albina Auksoriūtė) Federacinis „eTranslation TermBank“ tinklas (Asta Mitkevičienė) Seminaras vyks per Google Meet.
06-10-2020
This page is only available in Lietuvių. Pernai, kai Šakių r. Lukšių Vinco Grybo gimnazija, kurią ir aš esu baigusi, šventė 180 metų jubiliejų, viena iš renginio organizatorių, gera mano bičiulė, gimnazijos lituanistė (kas gi daugiau, jei ne lituanistai, rengia tókius jubiliejus?!), pakvietė dalyvauti konferencijoje „Laikas bėga, bet praeitis išlieka“ ir papasakoti, kodėl prieš 30 metų nusprendžiau pasirinkti lituanistikos studijas. Ilgai sukau uodegą, nes pasiūlyta tema atrodė per daug asmeniška, abejojau, ar ji bus aktuali dabartiniam jaunimui. Pasitarusios nusprendėme, kad derėtų paieškoti naujų lituanisto (tiksliau, lituanisto kalbininko, nes tokių gyvenimas man geriausiai pažįstamas) misijos dabartinėje visuomenėje aspektų: mat iki šiol yra nemažai manančių, kad šios profesijos atstovų pagrindinė paskirtis – tik taisyti rašytinės ir sakytinės kalbos klaidas. Ne per seniausiai kolegė šiaulietė pasakojo, kaip viename rajono renginyje kartu dalyvavusi aktorė persigando sužinojusi, kad prieš ją kalbėjusi prelegentė yra Šiaulių universiteto doceñtė: „Vajė, nežinojau, kad čia bus kalbininkų, būčiau visą savo kalbos tekstą susikirčiavusi!..“ Šitos stigmos atsikratyti nelengva. Ne vienas turbūt girdėjo jaunojo filològo kalbą šiemet atsiimant universiteto baigimo diplomus. Jaunuolis teigė, kad lituanistikos mokslas Lietuvoje neišlipęs iš XIX a. lopšio ir vis dar rusenąs pradinių užuomazgų etape. Esą, mokslininkai filològai netiriantys realios žmonių kalbos, o linkę ją reglamentuoti, taisyti, galų gale už netaisyklingą kalbėseną bausti. Norint ieškoti naujų dalykų, neišvengiamai reikia prisiminti, kas buvo seniau. Gal tikrai anksčiau, bent prieš kókius 30 metų, mūsų Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje, tautai vaduojantis iš ilgalaikio ir įvairialypio rusifikacijos palikimo, lituanistams buvo svarbiausia taisyti klaidas ir kurti pavyzdinį, nepriekaištingai taisyklingą kalbos variantą? O ar dabar
05-10-2020
This page is only available in Lietuvių. 0. ĮŽANGA Šioje apžvalgoje siekiu siauro ir riboto tikslo. Pirmiausia pristatysiu katalonų kalbų arealą ir tarminę įvairovę labai bendrais bruožais, toliau sintetiškai iliustruosiu šios kalbos istoriją ir sustosiu prie kai kurių poleminių momentų, ypač prie lingvistinės polemikos tarp kastiliečių ir katalonų kalbų atstovų dėl kalbos vartojimo viešajame gyvenime. Ta polemika tęsėsi visą dvidešimtąjį amžių ir atkeliavo iki mūsų dienų. Pagaliau nagrinėsiu katalonų kalbos dabartį ir ateitį per pavadinime nurodytą sąvoką, vadinasi, kaip „vidutinio dydžio“ kalbą, ir atskleisiu, kas tame požiūryje slypi. Norint nurodyti apžvalgos bendrąjį kontekstą, verta pasižiūrėti į Ispanijos karalystės lingvistinę padėtį, vadinasi, į daugiakalbę Ispaniją, kuri turi keturias kalbas, ir tik viena vienintelė tėra laikoma oficialia visoje valstybėje – kastiliečių kalba, o kitos yra laikomos kooficialiomis, tačiau tik tam tikrose teritorijose, tai yra: galegų, baskų ir būtent katalonų. Priminsiu, kad Andoros kunigaikštystėje katalonų kalba yra oficiali valstybės kalba. 1. TRUMPI APRAŠYMAI Katalonų kalbos arealas apima visą Viduržemio jūros dalį – Kataloniją (Catalunya), Valenciją (València), Franją de Ponent (paribys su Aragona), Andorą (Andorra), Balearų salas (Illes Balears), Šiaurės Kataloniją Prancūzijoje (Catalunya Nord) ir Algerą Sardinijoje (Alguer). Katalonų kalbinę bendruomenę sudaro keliuose regionuose gyvenantys ir bendrą kalbą vartojantys žmonės, kurių kalbinė raiška ir ją lydintis visuomeninis diskursas kiekviename regione skiriasi. Kataloniškai kalba apie 9 milijonus kalbėtojų Europoje ir dar 350 000 Pietų Amerikoje. Tarminė katalonų kalbos vidinė klasifikacija remiasi vienu geografiniu kriterijumi tarp rytų ir vakarų tarmių ir patarmių, kuris savo ruožtu grindžiamas fonetiniais skirstymais. Ypač svarbia laikoma nekirčiuotoje pozicijoje garso aneutralizacija.
21-09-2020
This page is only available in Lietuvių. Rugsėjo 29 d., 13 val., Lietuvių kalbos instituto Didžiojoje salėje bus ginama Editos Ledichovos disertacija „Lietuvių bendrinės kalbos vokalizmo variantų eksperimentinis tyrimas“. Disertacijos darbo vadovė – dr. Rima Bakšienė. Disertacijoje eksperimentinės analizės instrumentiniais metodais nuosekliai ir išsamiai ištirti bei aprašyti lietuvių bendrinės kalbos monoftongų variantų kokybės požymiai. Kalbininkai jau seniai buvo atkreipę dėmesį į kiekybinius ir kokybinius lietuvių kalbos garsų skirtumus, tačiau garsų sąveikos (koartikuliacijos) analizė ilgą laiką buvo paliekama nuošalyje. Ši disertacija – pirmasis sisteminis lietuvių bendrinės kalbos monoftongų kokybinių variantų aprašas. Anot disertacijos autorės Editos Ledichovos, didžiausias iššūkis, su kuriuo teko susidurti, – didelis apdorojamų duomenų kiekis: iš viso sėkmingai ištirtos net 25 432 alofonų realizacijos. Šio eksperimentinio tyrimo rezultatai papildys kalbos mokslo duomenis. Disertacijos gynimo tarybos pirmininkė – prof. dr. Asta Kazlauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, H 004). Nariai: prof. dr. Edmundas Trumpa (Latvijos universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, H 004), doc. dr. Rūta Kazlauskaitė (Šiaulių universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, H 004), prof. dr. Regina Rinkauskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, humanitariniai mokslai, filologija, H 004) ir dr. Jurgita Jaroslavienė (Lietuvių kalbos institutas, humanitariniai mokslai, filologija, H 004). Maloniai kviečiame dalyvauti!
11-09-2020
This page is only available in Lietuvių. Mokinių nuostatos dėl lietuvių gimtosios kalbos, kalbos mokėjimas, motyvacija ją vartoti leidžia numatyti lietuvių kalbinio gyvybingumo perspektyvas. 2018–2019 m. šešių savivaldybių lietuviškų mokyklų trečiose–aštuntose klasėse buvo vykdomas mokinių kalbos ir kalbinių nuostatų tyrimas. Pirmą kartą kalbiniais ir psichologiniais aspektais išsamiai tirta lietuviškų mokyklų pradinio ir pagrindinio ugdymo pakopoje besimokančių mokinių kalba, kalbinė savimonė ir jai įtakos turintys veiksniai. Į klausimyną buvo įtraukta teiginių, kurių vertinimas atskleidė mokinių požiūrį į lietuvių kalbą ir jos kūrybines galias, gimtosios kalbos ir tapatybės ryšį, norą jausmus ir mintis reikšti lietuviškai ir mokytis lietuvių kalbos (Poderienė, Vaičiakauskienė 2019). Tyrimo rezultatai kelia daugiau klausimų, nei duoda atsakymų apie rimtesnes priežastis, lemiančias mokinių santykį su gimtąja kalba. Tyrimo duomenys rodo, kad ypač aktualūs tampa ir klausimai apie lietuvių kalbinio, taigi ir etnolingvistinio, gyvybingumo ateitį. Kalbos gyvybingumas etnolingvistinio gyvybingumo sampratoje Kalbos gyvybingumo tyrimais dažniausiai remiamasi nagrinėjant tautinių mažumų ar etninių bendrijų etnolingvistinį gyvybingumą. Tokio pobūdžio tyrimai taikomi ir tiriant vidutinio dydžio (nuo milijono iki 25 milijonų) kalbines bendruomenes, turinčias valstybinės kalbos statusą, bet dėl istorinių, geopolitinių aplinkybių itin stipriai veikiamas kitų kalbų ir kultūrų. Etnolingvistinio gyvybingumo teorija į mokslinius tyrimus buvo įtraukta XX a. 8 deš. ir nuo to laiko šia tema paskelbta daugiau kaip tūkstantis mokslo straipsnių ir kitų publikacijų. Pasak vieno iš teorijos kūrėjų anglų mokslininko Hovardo Džailso (Howard Giles), etnolingvistinis gyvybingumas yra tai, „kas įgalina grupę elgtis kaip savitą ir aktyvų kolektyvinį subjektą“ (Giles, Bourhis, Taylor 1977). Mokslininkas etnolingvistinį gyvybingumą vertino pagal kelis kriterijus: demografinę situaciją, socialinį statusą,