News

This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institutas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Nacionaline švietimo agentūra. Ši sutartis apima bendradarbiavimą organizuojant bendrojo ugdymo turinio kūrimą, metodikų ir mokymo medžiagos rengimą, atliekant vadovėlių ir kitų mokymo priemonių tinkamumo naudoti ugdymo procese vertinimą, taip pat vykdant mokinių pasiekimų tyrimus. Be to, abi šalys kartu organizuos konferencijas, seminarus ir kitus renginius, rengs ir įgyvendins bendrus projektus, ruoš leidinius bei leis abiejų institucijų darbuotojams naudotis sukauptais duomenimis, reikalingais mokinių pasiekimams tirti.

This page is only available in Lietuvių. Rugsėjo 21 d., nuo 13.00 iki 16.30 val., nuotoliniu būdu vyks tarptautinis Europos Sąjungos finansuojamo projekto „Europos kalbų tinklas (2019–2021)“ (EKT) Baltijos šalių seminaras. 2019 m. pabaigoje Lietuvių kalbos institutas pasirašė subtiekimo sutartį su projekto „Europos kalbų tinklas (2019–2021)“ (EKT), kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ pagal dotacijos susitarimą Nr. 825627 (ELG), koordinatoriumi Vokietijos dirbtinio intelekto tyrimų centru. „Šio projekto metu kuriama lanksti debesijos platforma, suteiksianti lengvai integruojamą prieigą prie komercinių ir nekomercinių kalbų technologijų paslaugų ir duomenų rinkinių visomis Europos kalbomis, įskaitant šimtus įrankių ir paslaugų, taip pat tūkstančius duomenų rinkinių ir išteklių. Lietuvių kalbos institutui svarbu, kad ne tik mes turėtume prieigą prie kalbų technologijų paslaugų ir išteklių, bet ir kad lietuvių kalba ir jos ištekliai būtų įtraukti į kuriamą platformą. Sukurtas platus 32 nacionalinių kompetencijos centrų tinklas, veikiantis kaip vietinis ir nacionalinis tiltas į EKT konsorciumą bei EKT debesijos platformą. Nuo 2019 m. Lietuvoje toks centras – Lietuvių kalbos institutas“, – teigia Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė.  Seminarą organizuoja EKT nacionaliniai kompetencijos centrai Baltijos šalyse. Jiems atstovauja: Albina Auksoriūtė, Lietuvių kalbos institutas; Inguna Skadiņa, Latvijos universiteto Matematikos ir informatikos institutas; Kadri Vare, Estijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Kalbos politikos departamentas. Renginio partneris – Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras. Nuotoliniu būdu vyksiančio seminaro metu pranešimus skaitys Jurgita Jaroslavienė (Lietuvių kalbos institutas, Lietuva), Arūnas Mark (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Lietuva), Asta Mitkevičienė (Lietuvių kalbos institutas, Lietuva), Gediminas Navickas (Vilniaus universitetas, Lietuva), Andrius Utka (Vytauto Didžiojo universitetas), Inguna

This page is only available in Lietuvių. Pastaruoju metu vis labiau nerimaujama dėl kitų kalbų ar interneto žodyno įtakos lietuviškam žodžiui. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja humanitarinių mokslų daktarė Rita Miliūnaitė įsitikinusi, kad kol dejuosime, kokia sunki lietuvių kalba, kaip ji trukdo reikšti subtiliausias mintis, o kalbininkus įsivaizduosime tik kaip kalbos prievaizdus, tol aplinka kalbinei savigarbai auginti nebus palanki. – Esate lietuvių kalbos puoselėtoja, mokslų daktarė, parašiusi kelias knygas. Jums neseniai įteikta Kazickų šeimos fondo įsteigta kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės atminimą įamžinanti premija. Kaip vertinate tai, kad jūsų triūsą įvertino Amerikos lietuvių fondas? – Knygų išleista penkios, o dabar įpusėjau jau šeštą. Ir su bendrautoriais yra darbų. Man pačiai svarbu, kad mano kandidatūrą premijai teikusi iniciatyvinė grupė ir Kazickų šeimos fondo atstovai atkreipė dėmesį ir į mano elektroninius darbus – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną, taip pat mokomuosius kompiuterinius kalbos žaidimus, kurie tinka ir mokiniams, ir suaugusiems. Žinomų išeivijos lietuvių parodytas dėmesys malonus, nes antrabangių išeivių, palikusių Lietuvą baigiantis karui, veikla domėjausi dar rašydama daktaro disertaciją. Man rūpėjo XX a. 3–4 dešimtmečių nepriklausomos Lietuvos kalbininkų norminamasis darbas. Šiai kartai priklausė ir Petras Būtėnas. Daug to meto inteligentijos pasitraukė į Vakarus ir ten stengėsi išlaikyti lietuvybę, sukūrė stiprią kultūrinę erdvę, kurioje galėjo gyvuoti ir lietuvių kalba. Mielas ir sutapimas, kad Aleksandra Kalvėnaitė-Kazickienė, kuri su vyru taip pat pasitraukė į Vakarus 1944 m., buvo kilusi nuo Rokiškio, o tai mano gimtasis miestas. – Dar kalbininkas Jonas Jablonskis sakė: „Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi

This page is only available in Lietuvių. Dr. Albina Auksoriūtė nuo 2018 metų birželio 1 dienos vadovauja Lietuvių kalbos institutui,  daugiau kaip dešimt metų yra  Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė, 2005 m. išrinkta Tarptautinio terminologijos informacijos centro (INFOTERM) Vykdomosios tarybos nare, 2009–2018 m. – INFOTERM prezidentė.  Ji yra parašiusi apie 50 mokslo straipsnių, kurie išspausdinti Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose. Dalyvavo 50 mokslinių konferencijų ir seminarų, vykusių Vilniuje, Kaune, Dubline, Rygoje, Taline, Sombathėjuje, Kopenhagoje, Leuvardene, San Sebastiane, Maskvoje, Karaliaučiuje, Permėje, Tbilisyje ir kitur. Recenzavo per 30 įvairių sričių terminų žodynų ir daug terminų standartų. Kaip kalbininkė terminologė prisidėjo rengiant apie 10 terminų žodynų. Kartu su kolegomis pateikė lietuviškus aplinkos apsaugos terminus daugiakalbiam Suomijoje išleistam žodynui Esate vienos svarbiausių lietuvių kalba besirūpinančios įstaigos – Lietuvių kalbos instituto – vadovė.  Kiek kalbos puoselėjimui palanki valstybės politika? Kas džiugina, o kas galbūt ir nelabai džiaugsmingai nuteikia? Mano nuomone, lietuvių kalba dabar turi gerą teisinę bazę: ji turi valstybinės kalbos statusą, tą įtvirtina įstatymai ir teisės aktai, turi kalbos politiką įgyvendinančias ir prižiūrinčias institucijas – Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, Valstybinę lietuvių kalbos inspekciją, – kurios puikiai tvarkosi ir atlieka didžiulį darbą, taip pat yra parengtos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės, jų įgyvendinimo priemonių planas, visai neseniai Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gairių projektui, kuris bus teikiamas Seimui tvirtinti,  Lietuvių kalbos institute, universitetuose nuolat atliekami lietuvių kalbos moksliniai tyrimai, galėčiau vardyti ir vardyti, atrodytų, ko dar gali trūkti. Vienintelis toks didesnis jau