26-04-2021
This page is only available in Lietuvių. Balandžio mėnesį Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centras pradėjo nuotolinį mokslinių seminarų ciklą „Lietuvių tarmių transkripcija Tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) simboliais: galimybės ir probleminiai atvejai“. Antrasis ciklo seminaras vyks jau greitai – gegužės 4 d., antradienį, 14 val. Kviečiame dalyvauti ir pasiklausyti doc. dr. Rimos Bakšienės parengto seminaro tema „Aukštaičių tarmių transkripcija TFA simboliais: apžvalga ir sudėtingesnių atvejų analizė“. Visus, norinčius dalyvauti antrajame ciklo seminare, kviečiame registruotis ir užpildyti šią anketą: https://forms.gle/nrgY4dorEoUBofx8A Seminarai nuotoliniu būdu vyks platformoje „Zoom“. Tiems, kurie jau registravosi į pirmąjį seminarą, iš naujo registruotis nereikia. Informacija apie prisijungimą užsiregistravusiems seminaro dalyviams bus atsiųsta el. paštu.
26-04-2021
This page is only available in Lietuvių. 2021 m. balandžio 27 d. 11 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje nuotoliniu būdu (tiesioginė transliacija per „YouTube“) organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „(Ne)atrasti Panevėžio regiono kalbos turtai: Petrui Būtėnui – 125-eri“. Tai bene vienas solidžiausių Lietuvių kalbos dienų, jau ne vienus metus vykstančių Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva, ir Nacionalinės bibliotekų savaitės renginių Panevėžio regione. Ši konferencija svarbi ir lietuvių kalbotyros istorijai kaip pirmasis toks iškilus renginys, skirtas kalbininko, etnologo, pedagogo Petro Būtėno (1896 06 27–1980 10 04), kilusio iš Dovydų k. (Pasvalio r.), nuo 1925 m. gyvenusio ir dirbusio Panevėžyje, 1944 m. vasarą pasitraukusio į Vakarus, atminimui pagerbti ir iki šiol beveik netyrinėtam kūrybiniam ir moksliniam palikimui įvertinti. Pranešimus konferencijoje skaitys mokslininkai lingvistai ir kalbos bei kultūros istorija besidomintys tyrėjai iš Latvijos universiteto (akad. dr. Anna Stafecka, Latvių kalbos institutas; asoc. prof. dr. Edmundas Trumpa, Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos skyrius), Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro (vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė; darbuotojai dr. Agnė Čepaitienė, Aidas Gudaitis, dr. Violeta Meiliūnaitė, dr. Vilija Ragaišienė), Lietuvių kalbos draugijos (pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė, Kalbos ir kultūros institutas „Lingua Lituanica“; Lionė Lapinskienė, Komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba“), Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos (Greta Kėvelaitienė, Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius) ir Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos (Sigitas Kanišauskas, Vartotojų aptarnavimo centro Informacijos, mokymo ir dokumentavimo skyrius). Šių pranešimų pagrindu parengti straipsniai vėliau bus išspausdinti kolektyvinėje monografijoje „Kultūros studijos Panevėžyje: Petras Būtėnas“. Konferencijos programa
23-04-2021
This page is only available in Lietuvių. Balandžio 22 d. Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro ir Raštijos paveldo tyrimų centro iniciatyva buvo surengtas nuotolinis mokslinis seminaras „Naujai prakalbinta archyvų medžiaga“. „Šis seminaras susijęs su dviem svarbiomis progomis: šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Archyvų metais, tad šiuo seminaru pažymime Archyvų metus, bet ne tik juos, – įsiliejame ir į besitęsiančius Lietuvių kalbos dienų renginius“, – sveikindama seminaro dalyvius ir klausytojus sakė Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė. Lietuvių kalbos institutas turi nemažai įvairių archyvų, į kuriuos įeina Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro saugomos Lietuvos žemės vardyno anketos, apie pusantro milijono kartotekos kortelių, Bendrinės kalbos tyrimų centro Lietuvių kalbos žodyno kartoteka ir kita. Seminare pranešėjai pateikė įdomių ir negirdėtų įžvalgų apie archyvų medžiagą. Pirmoji pranešimą apie Martyną Liudviką Rėzą ir jo rankraštinį palikimą skaitė dr. (HP) Ona Aleknavičienė. Mokslininkė išsamiai ir įdomiai pristatė savo temą, pranešimą iliustruodama unikaliomis archyvų nuotraukomis. Baigdama savo pranešimą mokslininkė Ona Aleknavičienė sakė: „Rėza kantriai laukia tyrėjų!“ Nuotolinį mokslinį seminarą tęsė dr. Mindaugas Šinkūnas, kuris papasakojo apie XVI–XVII a. poeziją lietuvių kalba, išskirdamas Jono Kristijono Dicelijaus dedikaciją. Mokslininko teigimu, Jono Kristijono Dicelijaus eilėraštis (1690 m.) Jono Kristoforo Tauberto magistro darbe yra antroji žinoma lietuviška dedikacija, sukurta mokslo laipsnio suteikimo proga. Kitas pranešimas klausytojus mintimis nukėlė į XIX a. Dr. Jurgita Venckienė papasakojo apie hektografinę XIX a. pabaigos lietuvių kalbos gramatiką Trumpas lietuviškos gramatikos konspektas. Seminaro dalyviai ir klausytojai turėjo išskirtinę progą pamatyti unikalius archyvinius kadrus, retus rankraščius. Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. dr. (HP) Danguolė Mikulėnienė pakvietė
22-04-2021
This page is only available in Lietuvių. 2021 m. balandžio 22 d. 10 val. nuotoliniu būdu organizuojamas mokslinis seminaras „Naujai prakalbinta archyvų medžiaga“. Tai vienas iš daugelio visoje Lietuvoje vykstančių Lietuvių kalbos dienoms skirtų renginių. Mokslinį seminarą organizuoja Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centras ir Raštijos paveldo tyrimų centras. Visą seminaro programą rasite čia. Seminaras nuotoliniu būdu vyks platformoje „Zoom“. Renginyje dalyvaus užsiregistravę klausytojai.
21-04-2021
This page is only available in Lietuvių. Balandžio 20 dieną Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus Lietuvių kalbos dienų proga surengė nuotolinį renginį, kuriame Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Vilija Sakalauskienė skaitė pranešimą „Keletas faktų apie Andriaus Bulotos ir Jono Jablonskio sąsajas“. Mokslininkė atskleidė lietuvių inteligentų (Jono Jablonskio, Andriaus Bulotos, Jono Jurgio Bulotos) gyvenimo Revelyje (dabar – Talinas) fragmentus XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Dr. Vilija Sakalauskienė klausytojams įdomiai ir išsamiai papasakojo apie advokato Andriaus Bulotos ir kalbininko Jono Jablonskio ryšius, bendradarbiavimą redaguojant Antano Juškos „Lietuvių–lenkų kalbų žodyną“, tikslinant duomenis iš Suvalkų gubernijos, renkant tarmių medžiagą Jono Jablonskio žodyno kartotekai. „Jonas Jablonskis, tikrindamas Antano Juškos žodyno medžiagą, pasitelkdavo didelį būrį talkininkų, kurie užrašydavo duomenų iš savo gimtosios tarmės arba padėdavo išsiaiškinti dėl konkrečių žodžių. Tarp jų buvo ir Andrius Bulota“, – pranešime teigė mokslininkė. Kalbininkės teigimu, nemaža duomenų iš Suvalkų gubernijos šnektų pateikė Petras Kriaučiūnas, Juozas Jasulaitis, Vincas Mickevičius ir Andrius Bulota. Pranešime buvo pateikta keletas įdomių pavyzdžių, kokių duomenų buvo pateikęs Andrius Bulota Jono Jablonskio žodynui. Buvo lyginami Jono Jablonskio kartotekos duomenys su akademiniu „Lietuvių kalbos žodynu“ ir Antano Juškos žodynu. „Man buvo negirdėtas žodis „veiverys“ – taip apie tinginį sakoma. „Lietuvių kalbos žodyno“ duomenys rodo, kad šitas žodis užfiksuotas yra tik iš Marijampolės, tai, matyt, vartojamas tik suvalkiečių“, – vieną pavyzdį nagrinėdama sakė dr. Vilija Sakalauskienė. Jono Jablonskio teiginiai visada buvo grindžiami faktais: gyvosios kalbos pavyzdžiais ir kitų žodynų duomenimis. Kalbininkas pats nespėjo parašyti žodyno, bet savo darbais daug prisidėjo prie „Lietuvių kalbos žodyno“ parengiamųjų
20-04-2021
This page is only available in Lietuvių. Balandžio 20 dieną 15 val. kviečiame į nuotolinį renginį, kurio metu Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Vilija Sakalauskienė skaitys pranešimą „Keletas faktų apie Andriaus Bulotos ir Jono Jablonskio sąsajas“. Mokslininkė atskleis lietuvių inteligentų (Jono Jablonskio, Andriaus Bulotos, Jono Jurgio Bulotos) gyvenimo Revelyje (dabar – Talinas) fragmentus XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Renginio dalyviai turės galimybę daugiau sužinoti apie advokato A. Bulotos ir kalbininko J. Jablonskio ryšius, bendradarbiavimą redaguojant Antano Juškos „Lietuvių–lenkų kalbų žodyną“, tikslinant duomenis iš Suvalkų gubernijos, renkant tarmių medžiagą J. Jablonskio žodyno kartotekai. Renginys bus transliuojamas Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus feisbuko paskyroje.
20-04-2021
This page is only available in Lietuvių. Ar žinote, kaip iki šiol atrodė tarmėtyrininkų darbas? Keliaudami į ekspediciją rinkti tarmių medžiagos, jie pasiima diktofoną, užrašus ir, kalbindami skirtingų vietovių gyventojus, ranka pildo popierines anketas. Sukauptus duomenis vėliau apdoroja rankomis ir atlieka dažniausiai kokybinius tyrimus. Toks darbas yra ilgas ir sudėtingas, o sukaupta medžiaga tiesiog nugula į didžiausius archyvus. „Situaciją iš esmės keičia praeitais metais geografinių informacinių sistemų (GIS) priemonėmis pradėtas kurti Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenyno modelis. Mes jį trumpai vadiname Tarmynu“, – užsimena Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslo darbuotoja dr. Agnė Čepaitienė. Apie tai, kaip kuriamas duomenynas, kaip jis keičia kalbos rinkimo procesą ir tyrimus, kuo jis bus naudingas mokslininkams ir visuomenei, su dr. A. Čepaitiene ir kalbamės. Kaip karantinas pakeitė tarmėtyrininko veiklą? Didžiausias pasikeitimas – per karantiną negalime vykti į ekspedicijas rinkti naujausios kalbinės medžiagos. Tačiau situaciją iš esmės keičia praeitais metais geografinių informacinių sistemų (GIS) priemonėmis pradėtas kurti Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenyno modelis. Mūsų trumpai vadinamas Tarmynu. Jo kūrimą remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Kodėl kilo mintis kurti tokią duomenų bazę? Mintis šiuolaikiniais įrankiais kurti naują duomenų bazės modelį kilo prof. dr. Danguolei Mikulėnienei. Kelios turimos dabartinės lietuvių tarmių duomenų bazės yra nedidelės apimties, seniai neatnaujinamos, neatspindi XXI a. Lietuvos vietinių kalbos variantų vaizdo, jomis negalime analizuoti kalbinių duomenų. O ir labai gausi Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyvo medžiaga iki šiol tebetvarkoma rankiniu būdu, nenaudojant modernių informacinių technologijų. Kitaip tariant, iki šiol neturėjome duomenų bazės, prilygstančios Europoje kuriamiems duomenynams, atitinkantiems tradicinių tarmių ir kitų
16-04-2021
This page is only available in Lietuvių. 2021-ųjų pavasaris gausus ypatingų sukakčių. Vasario 25-ąją 90-metį būtų minėjęs Jurbarko rajono garbės pilietis prof. habil. dr. Arnoldas Piročkinas. Balandžio 11-ąją 70-ies metų sukakties proga pasveikinome Lietuvos nacionalinės premijos laureatą, vertėją, poetą Antaną Gailių. O balandžio 15-ąją gražų 90-ies metų jubiliejų šventė žodynininkas dr. Antanas Balašaitis. Nuotoliniu būdu vykusiame renginyje buvo paminėtas šio kalbininko jubiliejus. „Tai pirmasis nuotoliniu būdu minimas Instituto mokslininko jubiliejus“, – sveikindama dr. Antaną Balašaitį sakė Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė ir pasidžiaugė, kad Antanas vis dar tebėra aktyvus Lietuvių kalbos instituto mokslininkų bendruomenės narys. Renginyje dalyvavo ir pranešimus skaitė Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokinė Ieva Girdžiūtė ir jos mokytoja Irmanta Valošinienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėja doc. dr. Vilma Zubaitienė, Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Aurelija Gritėnienė ir Lietuvių kalbos draugijos narė, žurnalo „Gimtoji kalba“ vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė. Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokinė Ieva Girdžiūtė ir jos mokytoja Irmanta Valošinienė gražiai ir įdomiai pristatė svarbiausius kalbininko Antano Balašaičio gyvenimo ir mokslinės veiklos faktus. Po šio išsamaus kalbininko veiklos ir darbų aptarimo pranešimą „Kas rašė žodynus ir kodėl“ skaitė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėja doc. dr. Vilma Zubaitienė. Mokslininkė chronologiškai bei išsamiai apžvelgė žodynų kūrimo istoriją ir aptarė reikšmingiausius žodynus. Vėliau Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Aurelija Gritėnienė aptarė „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ rengimo principus. Pirmąją nuotolinio renginio dalį užbaigė Rita Užnėžiūtė, vaizdingai, įdomiai ir išsamiai pristačiusi Metų žodžio rinkimus. Baigdama pranešimą Rita teigė, kad Metų žodžio rinkimai yra paskata stebėti ir fiksuoti
15-04-2021
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos instituto bendruomenės vardu sveikiname žodynininką dr. Antaną Balašaitį 90-ojo jubiliejaus proga. Dėkojame už nuoširdų darbą rašant ir redaguojant „Lietuvių kalbos žodyną“, už lietuvių terminijos tyrimus, kalbos norminimo ir ugdymo darbus. Dr. Antano Balašaičio mokslo populiarinamieji darbai, nuolatinis rūpinimasis lietuvių kalba, jos saugojimu ir puoselėjimu yra puikus pavyzdys jaunajai kartai. Linkime jam kuo geriausios sveikatos ir stiprybės, Dievo palaimos, ilgų ir gražių gyvenimo metų! Sveikinimas Maloniai kviečiame į nuotolinį renginį, skirtą žodynininko dr. Antano Balašaičio 90-mečiui paminėti, kuris vyks balandžio 15 d. 15 val. Daugiau informacijos rasite čia.