News

This page is only available in Lietuvių. Gegužės 6 dienos popietę vyko nuotolinis mokslinis-praktinis lietuvių kalbos įgūdžių tobulinimo seminaras „Lietuvių kalbos žodžiai: centras ir periferija“. Seminarą organizavo Lietuvių kalbos institutas ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (VU ŠA). Jis buvo skirtas mokytojams, dėstytojams, doktorantams, žurnalistams, redaktoriams, vertėjams ir visiems, kurie domisi lietuvių kalba. Šiame moksliniame-praktiniame seminare pranešimus skaitė Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslininkės: vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Danutė Liutkevičienė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jolita Urbanavičienė ir vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aurelija Gritėnienė. Po kiekvieno pranešimo buvo skiriamas laikas seminarų dalyvių klausimams ir diskusijai. Dr. Danutė Liutkevičienė seminaro dalyviams papasakojo, kaip kuriamas norminamasis Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Verta paminėti, kad į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną įtraukta per 9 000 naujų žodžių ir nemažai naujų reikšmių, kurių nebuvo Dabartinės lietuvių kalbos žodyne. Šiuo metu internete yra apie 127 autoriniai lankai Bendrinės lietuvių kalbos žodyno teksto – raidėmis b, c, č, d, e, ė, f, g, h, j, o, r, z, ž prasidedančių antraštinių žodžių ar žodžių junginių žodyninių straipsnių. Pradėtos ir kitos raidės. Prie šio žodyno rengimo vis dar yra kruopščiai ir uoliai dirbama. Dr. Danutė Liutkevičienė užsiminė ir apie šiuo metu kuriamą naująją sistemą „E. kalba“, į kurią keliami žodynai. Antroji pranešimą skaitė dr. Jolita Urbanavičienė. Jos tema – „Tarmių leksikos rinkimas šiandien: elektroninė Lietuvių kalbos žodyno Tarmių kartoteka“. Ji papasakojo apie Lietuvių kalbos žodyno (LKŽ) kartotekų tipus, kartotekų duomenų struktūrą, kartotekų pildymo 2011–2020 m. laikotarpiu rezultatus ir žodžių užrašymo principus. Trečioji kalbėjo mokslininkė dr. Aurelija Gritėnienė. Ji skaitė pranešimą tema „Grožinė

This page is only available in Lietuvių. Šių metų balandžio pradžioje Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centras pradėjo nuotolinį mokslinių seminarų ciklą „Lietuvių tarmių transkripcija Tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) simboliais: galimybės ir probleminiai atvejai“. Gegužės 4 dieną vyko antrasis šio ciklo seminaras „Aukštaičių tarmių transkripcija TFA simboliais: apžvalga ir sudėtingesnių atvejų analizė“. Jį vedė Geolingvistikos centro mokslininkė doc. dr. Rima Bakšienė. Seminaro dalyviai dėkojo lektorei doc. dr. R. Bakšienei už aktualią, naudingą ir aiškiai išdėstytą informaciją, kurią galima praktiškai pritaikyti dirbant su tarmių medžiaga. Štai keletas seminaro dalyvių atsiliepimų: „Ačiū Jums, labai naudingas seminaras!“ „Ačiū, lauksim kito seminaro apie žemaičius.“ „Ačiū. Šaunus seminaras. Kai klausai, viskas aišku, tik kažin kaip būtų, jei reikėtų transkribuoti tuos mano gimtinėje „beveik netariamus“ garsus.“ „Ačiū! Rima yra puiki lektorė. Nuosekliai, aiškiai, detaliai (bet ne per daug), ramiai net ir apie labai keblius dalykus. Ačiū už galimybę susipažinti, išgirsti.“ „Man rūpėjo sužinoti apie balsių dvibalsinimą, pasitaikantį kalbiškai mišriame pietų aukštaičių plote (Dubičiuose ir kt.). Atsakymą gavau! Sistema aiškėja. Ačiū!“ „Ačiū už labai aiškų sistemos išaiškinimą.“ Trečiasis seminaras vyks birželio 1 d., 14 val. Jame lektorė doc. dr. R. Bakšienė apžvelgs ir nagrinės žemaičių tarmių transkripciją TFA simboliais, išskirdama sudėtingesnius atvejus.

This page is only available in Lietuvių. Gegužės 7-ąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šią dieną prisimename rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžoma knygų leidyba ir laisvas žodis, knygnešių žygius ir pastangas išsaugoti lietuvišką spaudą, kalbininkus, savo kasdieniu uoliu darbu puoselėjančius ir tyrinėjančius mūsų valstybinę kalbą. Gegužės 7 d. 14 val. akademikė prof. habil. dr. Grasilda Blažienė skaitys paskaitą „Prarastos prūsų kalbos pėdsakų beieškant Adalberto Becenbergerio (1851‒1922) darbuose“. Deja, ne visoms kalboms pavyko išlikti iki mūsų dienų. Lietuvių kalbos instituto akademikė prof. habil. dr. Grasilda Blažienė primins mums apie prūsų kalbą ir baltistikos pradininką, vokiečių mokslininką Adalbertą Becenbergerį. Adalberto Becenbergerio, kaip baltisto, veiklos sritis buvo labai plati: jis derino kalbininko, archeologo ir etnografo, mitologijos tyrėjo veiklas, pradėjo leisti ne vieną mokslo leidinį ir buvo jų redaktoriumi, aktyviai steigė mokslo draugijas, net 25 metus buvo „Prūsijos“ muziejaus vadovu, du kartus buvo išrinktas Karaliaučiaus universiteto rektoriumi.  Visus, norinčius pasiklausyti paskaitos „Prarastos prūsų kalbos pėdsakų beieškant Adalberto Becenbergerio (1851‒1922) darbuose“, kviečiame užsiregistruoti iki gegužės 6 dienos.  Registracijos anketą rasite čia. Renginys vyks nuotoliniu būdu platformoje „Zoom“.

This page is only available in Lietuvių. Balandžio 27 dieną Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje nuotoliniu būdu buvo surengta tarptautinė mokslinė konferencija „(Ne)atrasti Panevėžio regiono kalbos turtai: Petrui Būtėnui – 125-eri“. Tai buvo vienas solidžiausių Lietuvių kalbos dienų ir Nacionalinės bibliotekų savaitės renginių Panevėžio regione. Ši konferencija svarbi ir lietuvių kalbotyros istorijai kaip pirmasis toks solidus renginys, skirtas kalbininko, etnologo, pedagogo Petro Būtėno (1896 06 27–1980 10 04) atminimui pagerbti ir iki šiol beveik netyrinėtam jo kūrybiniam ir moksliniam palikimui įvertinti. Pranešimus šioje konferencijoje skaitė ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkai: Geolingvistikos centro vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, dr. Agnė Čepaitienė, Aidas Gudaitis, dr. Violeta Meiliūnaitė, dr. Vilija Ragaišienė. „Griauname užmaršties sienas ir statome atminties rūmus, skirdami juose vietos ir Petrui Būtėnui, dovanodami jį XXI amžiui, kelią į ateitį grįsdami ir jo darbais“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis. Lietuvių kalbos instituto direktorės dr. Albinos Auksoriūtės teigimu, labai svarbu, kad regionuose yra vertinami ir nepamirštami to krašto žymūs žmonės. Direktorė džiaugėsi, kad tarp konferencijos pranešėjų yra ir iš Panevėžio regiono kilusių Lietuvių kalbos instituto mokslininkų: dr. Violeta Meiliūnaitė, dr. Agnė Čepaitienė, Aidas Gudaitis, kurie tyrinėdami lietuvių kalbą analizuoja ir gimtąsias šnekas, nepamiršta ir gimtojo krašto kalbininkų. Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė konferencijoje skaitė pranešimą „(Ne)užmirštama Petro Būtėno tautotyra“. Dr. Vilija Ragaišienė skaitė pranešimą tema „Petras Būtėnas – bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo sistemos kūrėjas“. Dr. Agnė Čepaitienė ir Aidas Gudaitis kalbėjo apie okuojančiąsias šnektas. Dr. Violeta Meiliūnaitė pristatė parengtą pranešimą tema „Rytų aukštaičių panevėžiškių raiška