News

This page is only available in Lietuvių. Birželio 16 d. (trečiadienį) 15 val. per Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) jutubo kanalą bus transliuojamas VLKK rengiamas forumas „Jaunimo kalbos kodai“. Forumą moderuos radijo ir televizijos žurnalistas Raigardas Musnickas. Šį kartą įvairių sričių specialistai ir mokslininkai diskutuos apie jaunosios kartos kalbos atmainas ir santykį su bendrine lietuvių kalba. Ar tikrai dėl jaunimo kalbos nuostatų yra pavojus lietuvių kalbai nuskursti? O gal kalbos pokyčiai yra visiškai natūralus procesas? Kas per reiškinys tas slemas?.. Pranešėjai ir jų pranešimai: Filosofė, kultūrologė dr. Daiva Tamošaitytė „Jaunimas ir lietuvių kalbos uždaviniai: rūpesčiai ir lūkesčiai“ Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Dangira Nefienė „Ar mokykla gebės puoselėti gimtąją kalbą?“ Daugkartinis slemo konkursų laimėtojas Jovaras Kelpšas „Kas tas slemas?“ Diskusijos dalyviai: VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, vertimų biuro „Ars libri“ vadovė Giedrė Liutkevičiūtė, Lietuvių kalbos instituto vyr. mokslo darbuotoja dr. (HP) Rita Miliūnaitė, Lietuvių kalbos instituto jaunesn. mokslo darbuotoja Asta Nida Poderienė, rašytoja Eglė Ramoškaitė, tinklaraštininkė Saulė Kubiliūtė, VU Sinologijos studijų programos absolventė Akvilė Radauskaitė ir kt. Maloniai kviečiame pasiklausyti pranešimų ir diskusijos!

This page is only available in Lietuvių. Maloniai pranešame, kad jau išėjo naujas gegužės mėnesio žurnalo „Gimtoji kalba“ numeris. Jame galite rasti ir Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro jaunesniosios mokslo darbuotojos Agnės Aleksaitės straipsnį „Žmonės apie „namų ūkį“. Anot A. Aleksaitės, nuo pandemijos psichologiškai pavargusią visuomenę erzina ir pykdo įvairūs dalykai. Pavyzdžiui, piktų reakcijų sulaukė Vyriausybės aiškinimuose apie bendravimo ribojimus vartotas terminas „namų ūkis“. Plačiau apie tai skaitykite autorės straipsnyje, publikuotame žurnale „Gimtoji kalba“. 

This page is only available in Lietuvių. 2021 m. balandžio 15 d. gražų 90-ies metų jubiliejų šventė žodynininkas dr. Antanas Balašaitis. Ta proga buvo surengtas nuotolinis renginys. „Tai pirmasis nuotoliniu būdu minimas Instituto mokslininko jubiliejus“, – sveikindama dr. Antaną Balašaitį sakė Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė. Renginyje dalyvavo ir pranešimus skaitė Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokinė Ieva Girdžiūtė ir jos mokytoja Irmanta Valošinienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėja doc. dr. Vilma Zubaitienė, Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Aurelija Gritėnienė ir Lietuvių kalbos draugijos narė, žurnalo „Gimtoji kalba“ vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė. Kviečiame pasiklausyti pranešimų! Renginio įrašą rasite čia.

This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institute birželio mėnesį bus ginamos dvi daktaro disertacijos. Birželio 15 d. 10 val. bus ginama Dianos Dambrauskienės daktaro disertacija „Pietų žemaičių raseiniškių kalbinis pereigiškumas: horizontalusis ir vertikalusis variantiškumas“. Disertacijos darbo vadovė – prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė. Birželio 18 d. 13 val. bus ginama Linos Rutkienės daktaro disertacija „Statybos terminijos dūriniai: formavimasis ir raida“. Disertacijos darbo vadovė – dr. Albina Auksoriūtė. Kviečiame susipažinti su disertacijų temomis ir jų autorėmis. Dianos Dambrauskienės disertacija „Pietų žemaičių raseiniškių kalbinis pereigiškumas: horizontalusis ir vertikalusis variantiškumas“ Horizontalusis ir vertikalusis tradicinės pietų žemaičių raseiniškių patarmės kalbinis kontinuumas ištirtas remiantis geolingvistikos teorijomis ir metodologijomis, sociolingvistikos instrumentuotėmis. Pirmą kartą, pritaikius geolingvistikos tyrimams svarbų daugiafunkcį (multimodalųjį) trijų pakopų modelį, sistemiškai išanalizuotas visas tradicinės lietuvių patarmės plotas: nustatytos gyvenviečių, „Lietuvių kalbos atlase“ (1977, 1982, 1991) įvardytų LKA punktais, bendruomenių vitališkumo ir administracinių statusų bei sociokultūrinių, socioekonominių sąlygų vietovėse koreliacijos, bendruomenių sociokultūrinės charakteristikos, mikro- ir makroaplinkos bei sociokultūrinių tinklų charakteristikų įtakos vietinių kalbos variantų pereigiškumui. Pirmą kartą į daugiafunkcį modelį integruota subjektyvių nuostatų ir objektyvių tarmiškumo rodiklių koreliacijos patikra, kiekybiškai įvertinti tarmiškumo rodikliai bei lygiai, išsiaiškintos tarminių požymių, išskiriančių pietų žemaičius raseiniškius iš kitų patarmių, vartosenos priežastys. „Mano disertacijos temą galima laikyti magistro darbo tęsiniu. Magistro darbe išsiaiškinusi, kad Raseinių miesto ir apylinkių gyventojai bendrinei kalbai suteikia aukštesnę socialinę ir komunikacinę vertę nei tarminis kalbėjimas, o savo gyvenamąsias vietoves raseiniškiai dažniausiai priskiria netarminei zonai (tai reiškia, kad aplink Raseinius turėtų būti kalbama netarmiškai), nusprendžiau šia tema pasidomėti išsamiau“, – teigė Diana Dambrauskienė.

This page is only available in Lietuvių. Šių metų balandžio pradžioje Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centras pradėjo nuotolinį mokslinių seminarų ciklą „Lietuvių tarmių transkripcija Tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) simboliais: galimybės ir probleminiai atvejai“. Birželio 1 d. 14 val. nuotoliniu būdu vyks trečiasis ciklo seminaras „Žemaičių tarmių transkripcija TFA simboliais: apžvalga ir sudėtingesnių atvejų analizė“. Kviečiame dalyvauti ir užpildyti trumpą registracijos anketą: https://forms.gle/nrgY4dorEoUBofx8A Tiems, kurie jau registravosi į pirmąjį seminarą, iš naujo registruotis nereikia. Informacija apie prisijungimą užsiregistravusiems seminaro dalyviams bus atsiųsta el. paštu.