News

This page is only available in Lietuvių. Džiugiai pranešame, kad Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Šinkūnas gegužės 28–29 dienomis dalyvavo tarptautinėje mokslo konferencijoje Digital Humanities und die baltische Geschichtsforschung / Digital Humanities and Historical Research on the Baltics (Skaitmeninė humanitarika ir baltų istorijos tyrimai) ir skaitė pranešimą „Detection of Text Similarity for Old Lithuanian“ („Senosios lietuvių kalbos tekstų panašumų nustatymas“). Konferenciją nuotoliniu būdu organizavo Vokietijoje įsikūrusi Baltų istorijos komisija (Baltische Historische Kommission). Daugiau informacijos apie konferenciją rasite čia: https://www.hsozkult.de/event/id/event-97267. Dėkojame Lietuvių kalbos instituto mokslininkui už modernius senosios lietuvių raštijos tyrimus ir viešinimą tarptautinėje erdvėje!

This page is only available in Lietuvių. Maloniai kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI a.: naujausi tyrimai“, kuri vyks 2021 m. rugsėjo 9–10 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete gyvai ir nuotoliniu būdu. Lietuvių kalbos institutas yra vienas šio renginio partnerių. Lietuvos istorijoje ir kultūroje totoriai paliko ryškų pėdsaką, todėl Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Ši konferencija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos programos „Totorių istorijos ir kultūros metai“ dalis. Konferencijos organizacinį komitetą sudaro: doc. dr. Galina Miškinienė (Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas), doc. dr. Grigorijus Potašenko (Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Kultūrinių bendrijų studijų centras), prof. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska (Torunės Mykolo Koperniko universitetas, Kitabistinių tyrimų centras). Istoriografijoje yra įsigalėjusi nuostata, kad totoriai iš Aukso ordos, Krymo chanato ir Nogajų stepių į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atsikėlė prieš 625 metus. Apie atvykėlius iš Aukso ordos buvo paminėta 1397 m. liepos 8 d. pasiuntinybės instrukcijoje. Tačiau totorių būriai dalyvavo lietuvių rengiamuose žygiuose, dar valdant Gediminui, pavyzdžiui, per 1320 m. karą su kryžiuočiais, o XIV a. pabaigoje, valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, jie vis dažniau pradėjo kurtis LDK žemėse. Totorių gyvenviečių atsiradimas Lietuvoje – tai Vytauto vidaus ir užsienio politikos rezultatas. Nepriklausomoje Lietuvoje susiformavo tradicija periodiškai rengti tarptautines konferencijas, skirtas Lietuvos totorių istorijos, kultūros, raštijos ir religijos tyrimams. Trakų istorijos muziejaus nuotr.

This page is only available in Lietuvių. Rumunijos akademijos „Iorgu Iordan – Al. Rosetti“ lingvistikos institutas birželio 17–18 dienomis nuotoliniu būdu rengia 53-iąjį Atlas Linguarum Europae (ALE) simpoziumą. Džiugiai pranešame, kad minėtame renginyje nuotoliniu būdu dalyvauti pakviestos ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkės: prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, dr. Rima Bakšienė, dr. Agnė Čepaitienė ir  prof. dr. Dalia Pakalniškienė. Visą simpoziumo programą rasite čia.

This page is only available in Lietuvių. Kitąmet minėsime pirmosios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išspausdintos knygos ir pirmosios Rytų Europoje spaustuvės, įkurtos Vilniuje, 500 metų metines. Šia proga Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė Pranciškaus Skorinos metais. Pagrindinis P. Skorinos nuopelnas Lietuvai – kad jis pirmasis atnešė ir išplatino pažangią spaudos technologiją. Tuo jis labai svarbus ir lietuvių kalbai, nes padėjo tvirtą pamatą spausdintos knygos tradicijai, kurios terpėje nuo M. Mažvydo laikų buvo kaupiami lituanistikai reikšmingi šaltiniai ir sparčiai norminama rašytinė kalba. Šiuolaikinė bendrinė kalba yra knygų spaudos, atkeliavusios prieš 500 metų iš Prahos (1517–1520) į Vilnių (1522), ilgalaikis rezultatas. Lietuvių kalbos institutas kartu su kitomis Lietuvos ir užsienio institucijomis prie Lietuvai reikšmingos sukakties – jubiliejaus, kuris žymi esminį XVI amžiaus kultūrinį lūžį (moderniosios, šiandien savaime suprantamos, kalbos gyvavimo terpės formavimąsi), – minėjimo prisidėjo iš anksto. 2020 m. prestižinėje Prahos lingvistinio būrelio serijoje „Travaux du Cercle linguistique de Prague“ Institutas išleido I. Lemeškino monografiją „Pranciškaus Skorinos portretas. 550-ąsias gimimo metines minint (1470–2020)“ (Vilnius–Praha, 2020), kurioje pagal struktūralistinę tradiciją semiotiškai nagrinėjamas pirmasis LDK renesansinis portretas (įskaitant jo tekstinius intarpus). 2016–2017 m. LKI mokslininkai – prof. S. Temčinas ir habil. dr. I. Lemeškinas – talkininkavo LMA Vrublevskių bibliotekai, kurios iniciatyva ir rūpesčiu buvo išleista kolektyvinė monografija „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ (Vilnius 2017) ir suorganizuota to paties pavadinimo kilnojamoji paroda. Kartu su Karolio universiteto knygotyrininku Petru Voitu Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro darbuotojas parengė čekišką parodos adaptaciją. Pastaroji 2022 m. jubiliejaus išvakarėse buvo aktualizuota, papildyta ir nuo šių metų gegužės mėnesio keliauja po Čekijos ir Moravijos

This page is only available in Lietuvių. Birželio 15 d., 10 val., Lietuvių kalbos institute nuotoliniu būdu bus ginama Dianos Dambrauskienės disertacija „Pietų žemaičių raseiniškių kalbinis pereigiškumas: horizontalusis ir vertikalusis variantiškumas“. Disertacijos darbo vadovė – prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė. Horizontalusis ir vertikalusis tradicinės pietų žemaičių raseiniškių patarmės kalbinis kontinuumas ištirtas remiantis geolingvistikos teorijomis ir metodologijomis, sociolingvistikos instrumentuotėmis. Pirmą kartą, pritaikius geolingvistikos tyrimams svarbų daugiafunkcį (multimodalųjį) trijų pakopų modelį, sistemiškai išanalizuotas visas tradicinės lietuvių patarmės plotas: nustatytos gyvenviečių, „Lietuvių kalbos atlase“ (1977, 1982, 1991) įvardytų LKA punktais, bendruomenių vitališkumo ir administracinių statusų bei sociokultūrinių, socioekonominių sąlygų vietovėse koreliacijos, bendruomenių sociokultūrinės charakteristikos, mikro- ir makroaplinkos bei sociokultūrinių tinklų charakteristikų įtakos vietinių kalbos variantų pereigiškumui. Pirmą kartą į daugiafunkcį modelį integruota subjektyvių nuostatų ir objektyvių tarmiškumo rodiklių koreliacijos patikra, kiekybiškai įvertinti tarmiškumo rodikliai bei lygiai, išsiaiškintos tarminių požymių, išskiriančių pietų žemaičius raseiniškius iš kitų patarmių, vartosenos priežastys. „Mano disertacijos temą galima laikyti magistro darbo tęsiniu. Magistro darbe išsiaiškinusi, kad Raseinių miesto ir apylinkių gyventojai bendrinei kalbai suteikia aukštesnę socialinę ir komunikacinę vertę nei tarminis kalbėjimas, o savo gyvenamąsias vietoves raseiniškiai dažniausiai priskiria netarminei zonai (tai reiškia, kad aplink Raseinius turėtų būti kalbama netarmiškai), nusprendžiau šia tema pasidomėti išsamiau“, – teigė disertacijos autorė. Paklausta, su kokiais iššūkiais teko susidurti rašant disertaciją, D. Dambrauskienė atsakė: „Džiaugiuosi, kad visą medžiagą disertacijai spėjau surinkti dar iki griežto karantino. Todėl šį etapą pavyko užbaigti gana sklandžiai. Per tris mėnesius nuvažiuota nemažai kilometrų, pakalbinti gyventojai iš beveik visų raseiniškių patarmės ploto tarminių punktų, todėl apibendrinantys tyrimo duomenys yra