News

This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro mokslininkės dr. Asta Mitkevičienė ir dr. Albina Auksoriūtė birželio 30 d. nuotoliniu būdu dalyvavo tarptautinio projekto „Federacinis eTranslation TermBank tinklas (FedTerm)“ seminare Providing and Connecting Terminology Resources World-Wide. Terminologijos centro mokslininkės pristatė svarbiausius lietuvių terminijos išteklius, diskutavo apie terminijos išteklių dalijimosi galimybes. Šis renginys subūrė terminologijos entuziastus ne tik iš Europos, bet ir kitų žemynų. „Buvo įdomu sužinoti apie terminologinį darbą Pietų Afrikoje, Mongolijoje ir, be abejo, išgirsti apie kitų Europos šalių terminologinę patirtį“, – teigė dr. Asta Mitkevičienė.

This page is only available in Lietuvių. 2021 m. birželio 25–26 d. du Lenkijos universitetai – Liublino Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas (UMCS) ir Liublino katalikiškasis Jono Pauliaus II universitetas (KUL) – organizavo kas dvejus metus vykstančią tarptautinę mokslinę konferenciją Approaches to Phonology and Phonetics (APAP). Šių metų 5-osios APAP konferencijos tema buvo skirta fonetikos ir fonologijos sąveikai (Phonetics and phonology. Together or apart?). Konferencijoje plenarinius pranešimus skaitė Haike’ė Jacobsas (Neimegeno universitetas, Olandija), Tobias Scheeras (Nicos universitetas, Prancūzija), Geoffrey’us Schwartzas (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas, Lenkija). Šioje konferencijoje nuotoliniu būdu dalyvavo ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Jolita Urbanavičienė. Ji kartu su dokt. Jana Taperte iš Latvijos universiteto parengė ir perskaitė pranešimą „Akustinės palatalizacijos ir palatalumo ypatybės (lietuvių ir latvių kalbų lateralinių priebalsių atvejis)“ (Acoustic properties of palatalization and palatality (the case of Lithuanian and Latvian laterals)). Per dvi dienas įvairių pasaulio šalių mokslininkai perskaitė 25 pranešimus, kuriuose dalijosi teorinėmis ir empirinėmis įžvalgomis iš fonetikos, fonologijos ir eksperimentinių garsų tyrimų. Vyko įdomios mokslinės diskusijos, buvo gvildenamos aktualios fonetikos ir fonologijos problemos bei generuojamos naujų tyrimų idėjos.

This page is only available in Lietuvių. 2021 m. birželio 24–27 dienomis Marcinkonių kaimas tapo simboline Dzūkijos sostine – kaime ir jo apylinkėse vyko antrasis Dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba“, sukvietęs dzūkų kultūrai neabejingus žmones. Festivalyje dalyvavo ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkės: dr. Asta Leskauskaitė, dr. Vilija Ragaišienė ir Danutė Valentukevičienė. Šiais metais festivalis buvo skirtas vienam iškiliausių Marcinkonių kaimo asmenybių – tautosakos pateikėjui ir rinkėjui, knygnešiui, lietuvybės skleidėjui ir dzūkų dainavimo tradicijos puoselėtojui – Juozui Averkai, kurio 110 jubiliejų šiemet minime, atminti ir pagerbti. Dr. Vilija Ragaišienė festivalyje skaitė pranešimą „Dzūko paveikslas Piecinių pietų aukštaicų šnektų žodzynan“, Danutė Valentukevičienė vedė „Dzūkišką viktoriną“ ir skaitė pranešimą „Dėl’ ko Juozu Averkai svarbu buvo šnekėc dzūkiškai?“. Dr. Asta Leskauskaitė, dr. Alma Ragauskaitė, Rūta Latinytė, Jurga Jonutytė, Juozas Žitkauskas, Rimantas Sliužinskas ir Karolis Vyšniauskas dalyvavo diskusijoje „Dzūkai. Vakar. Šiandien. Rytoj?..“, kurią moderavo Marius Eidukonis. Festivalio „Čiulba ulba“ idėja jos autorei, Varėnos kultūros centro etnografei Eglei Kašėtienei gimė dar užpraėjusiais metais, kai artėjo Dzūkijos dainininko, tautosakos pateikėjo Petro Zalansko 100-osios metinės. Tikime, kad šis festivalis taps tvirta tradicija, kasmet subursiančia susitikti visus dzūkus ir dzūkų kultūros mylėtojus!

This page is only available in Lietuvių. Karantino ribojimai ir nuotolinis darbas iš pagrindų pakeitė mūsų kasdienybę ir tai akivaizdžiai atsispindi kalboje, kuri nuolat pasipildo naujais, anksčiau nevartotais žodžiais. „Naujažodžiai puikiai parodo, kaip lietuvių kalba geba prisitaikyti prie šiuolaikinio žmogaus poreikių“, – teigia Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Agnė Aleksaitė, kurios mokslinių tyrinėjimų dėmesio centre – lietuvių kalbos naujažodžiai. Gyva kalba – kintanti kalba Anot pašnekovės, tai, kad gyvos kalbos nuolat kinta, yra normalu: „Bėgant laikui, pasaulyje ir Lietuvoje randasi naujų daiktų, reiškinių ir pan. Jiems pavadinti reikia naujų žodžių, todėl į „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną“ nuolat plūsta naujieji skoliniai (adžika, barberis, -ė, dula, klafutis, mobingas, nanorobotas, paneuropietis, -ė, raftingas ir kt.), kuriami savakilmiai naujadarai (atmintukas, banglentininkas, -ė, dažasvydis, karstyklė, maskuoklis, programišius, -ė, riedis, žingsniuoklis ir kt.).“ Gana dažnai žmonių sukurtus naujadarus randame socialiniuose tinkluose. Bendrinės kalbos tyrimų centro tyrėja čia įžvelgia dvi puses: „Mano nuomone, socialinių tinklų įtaka kalbai, visuomenei gali būti dvejopa, kaip ir kokybiškai ar prastai išverstos grožinės literatūros ir pan., – viskas priklauso nuo turinio. Socialiniuose tinkluose galima rasti ir aukštos kokybės tekstų, ir šveplos rašliavos.“ Naujažodžius siūlyti gali kiekvienas Nuo 2011 m. Lietuvių kalbos institute kuriamas ir nuolat pildomas „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas“ (prieiga internete: čia). Šio duomenyno sumanytoja ir sudarytoja – Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. (HP) Rita Miliūnaitė. Pasirinkę meniu punktą „Jūsų siūlymai“ ir jo papunktį „Rašykite“, galite atsiųsti šio duomenyno rengėjams jūsų siūlomą naujažodį. Svarbu nurodyti ne tik patį žodį, bet ir minimalų kontekstą bei šaltinį (draugų pokalbį, interneto svetainę,

This page is only available in Lietuvių. 2021 m. birželio 17–18 d. vyko Rumunijos akademijos „Iorgu Iordan – Al. Rosetti“ Lingvistikos instituto nuotoliniu būdu organizuotas 53-iasis Atlas Linguarum Europae (ALE) simpoziumas. Jame dalyvavo ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkės: prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, prof. dr. Dalia Pakalniškienė, doc. dr. Rima Bakšienė ir dr. Agnė Čepaitienė. Simpoziumo dalyviai diskutavo Atlaso rengimo klausimais, svarstė parengtus žemėlapius ir komentarus, plačiau supažindino su šiuolaikiniais geolingvistikos ir dialektologijos tyrimais Rumunijoje ir Kroatijoje, dalijosi moksliniais įspūdžiais iš 52-ojo ALE simpoziumo Vilniuje, kurį 2019 m. surengė Lietuvių kalbos institutas. Informuota, kad 54-asis ALE simpoziumas vyks kovo 25–27 d. Bukarešte, Rumunijoje, kartu su kovo 24–28 d. vyksiančiu 10-uoju SIDG kongresu. Daugiau informacijos rasite adresu: https://www.xthsidgcongress.lingv.ro/. Dalijamės užfiksuotomis simpoziumo akimirkomis.