31-08-2021
This page is only available in Lietuvių. Šiemet minime nemažai svarbių sukakčių: Archyvų metus, Marijos Gimbutienės metus ir kt. Iš atmintinų metų sąrašo dėmesį patraukė dar vienas minėjimas – Lietuvos totorių istorijos ir kultūros. Galbūt todėl, kad apie šią tautą žinome gana mažai. Ta proga pasidomėjome, kaip nuo seno gyveno totoriai, ką davė mūsų šaliai ir kaip išsaugojo savo išskirtinę kultūrą. Daugiau įdomybių apie totorių gyvenimą Lietuvoje – pokalbyje su kalbininke doc. dr. Galina Miškiniene. Šiandien ji eina vyriausiosios mokslo darbuotojos pareigas Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centre, dėsto Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Mokslininkės tyrimų lauke – Lietuvos totorių rankraščiai, rašyti arabiškais rašmenimis, rusėnų ir lenkų kalbomis. Ką veikė Lietuvoje apsigyvenę totoriai? Totorių tautos istorija Lietuvos krašte prasidėjo dar 14 a., kai iš Aukso ordos ir Krymo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atvyko pirmieji totoriai ir įsikūrė šiose žemėse. Anot doc. dr. Galinos Miškinienės, Vytautas totorius laikė ištikimais ir puikiais kariais: „Jie saugojo pilis ir valstybines sienas, todėl jų gyvenvietės kūrėsi aplink Vilnių, Trakus, Žemaitijos pasienyje, šalia Punios, Gardino, Naugarduko. Savo noru į LDK atvykę totoriai buvo apdovanoti žemėmis. Jiems buvo leidžiama statyti mečetes.“ Dalis totorių, pavyzdžiui, Keturiasdešimt Totorių kaimo totoriai, turėjo taisyti ar statyti naujus tiltus. Šios gyvenvietės totoriai turėjo ir raštus vežioti. 16 a. privilegija ir karaliaus raštu jie buvo atleisti nuo šių prievolių. Savitas ir labai įdomus Lietuvos totorių istorijos puslapis – totorių diplomatinė tarnyba. 15–16 ir net 17 a. Lietuvos totoriai, tebemokantys kalbą ir arabų raštą, dažnai eidavo karaliaus kanceliarijos totorių raštininkų ir totorių vertėjų pareigas,
30-08-2021
This page is only available in Lietuvių. Šių metų rugsėjo 8–10 dienomis Lietuvių kalbos institute nuotoliniu būdu vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Kalbų ir kultūrų sąveika Europoje: paribių zonos ir kontaktinės erdvės“, kurią organizuoja Lietuvių kalbos institutas ir Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas. Šių institutų bendra konferencija vyks pirmą kartą. Tad kviečiame sužinoti, kaip kilo mintis organizuoti konferenciją. 2019 m. rugsėjo 16–29 dienomis Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė ir Instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Vilija Sakalauskienė lankėsi Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institute. Mokslinio vizito metu buvo susipažinta su Instituto moksline veikla, aptarti bendrų mokslinių projektų ir renginių klausimai, pasirašyta institutų bendradarbiavimo sutartis. Prieš dvejus metus pasirašyta sutartis paskatino surengti tarptautinę mokslinę konferenciją „Kalbų ir kultūrų sąveika Europoje: paribių zonos ir kontaktinės erdvės“, kuri turėjo įvykti dar 2020 m., bet dėl koronaviruso pandemijos buvo perkelta į 2021 m. Aktualiausios konferencijos temos – novatoriškas žvilgsnis į kontaktų aprašymo Europoje problemą, nauji terminologiniai ir metodiniai pasiūlymai, naujos tyrimų paradigmos. Buvo sudaryti konferencijos komitetai. Konferencijos mokslinis komitetas: Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, Lietuvių kalbos institutas (pirmininkė) Prof. habil. dr. Anna Zielińska, Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas (pirmininkė) Dr. (HP) Ona Aleknavičienė, Lietuvių kalbos institutas Prof. habil. dr. Grasilda Blažienė, Lietuvių kalbos institutas Prof. habil. dr. Bernhard Brehmer, Greifsvaldo universitetas Prof. habil. dr. Wojciech Chlebda, Opolės universitetas Prof. habil. dr. Björn Hansen, Rėgensburgo universitetas Dr. Danutė Liutkevičienė, Lietuvių kalbos institutas Prof. habil. dr. Manuela Nevaci, Rumunijos akademijos „Iorgu Iordan – Al. Rosetti“ lingvistikos institutas, Bukarešto universitetas Prof. habil.
25-08-2021
This page is only available in Lietuvių. Šių metų rugpjūčio 22–27 dienomis Lenkijoje, Krokuvoje, nuotoliniu būdu vyksta 27-asis tarptautinis onomastikos mokslų kongresas, į kurį pranešimus skaityti pakviesti ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkai. Rugpjūčio 26 d., ketvirtadienį, pranešimus nuotoliniu būdu skaitys Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vadovė akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė, dr. Darius Ivoška ir Pavel Skorupa. Akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė tarptautinio kongreso dalyviams nuotoliniu būdu skaitys pranešimą „What has not yet been said about the Prussian proper names in Polish lands“. Dr. Darius Ivoška skaitys pranešimą „Polish personal names in the medieval documents of the German Order“. Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas Pavel Skorupa skaitys pranešimą „Semantic motivation of Vilnius County toponyms of Slavic origin“. Rugpjūčio 27 d., penktadienį, pranešimą „The use of genealogy databases in research on East Prussian onomastics“ skaitys Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslininkė dr. Dalia Kiseliūnaitė. Šiemet Tarptautinis onomastikos mokslų kongresas vyksta Krokuvos mieste, Lenkijoje. Primename, kad 2017 m. 26-asis tarptautinis onomastikos mokslų kongresas vyko Debreceno universitete, Vengrijoje. Kongreso programą rasite čia.
23-08-2021
This page is only available in Lietuvių. Rugpjūčio 19–22 dienomis vyko tradicinė Jurbarko krašto šventė. Šiemet ji skirta Magdeburgo teisių suteikimo Jurbarko miestui 410-osioms metinėms paminėti. Paskutinę šventės dieną renginyje dalyvavo ir Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė. Sekmadienį daug įvairių veiklų pasiūlė Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Paskaitą apie tarmių reikšmę ir vartojimo tradicijas šiuolaikinėje visuomenėje bibliotekoje skaitė etnomuzikologė, televizijos ir radijo laidų bei renginių vedėja dr. Zita Kelmickaitė, tarmių tyrinėtojai prof. Juozas Pabrėža ir prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė. Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto monografiją „Viešvilė“ visuomenei pristatė jos sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Algirdas Sinkevičius. Knygos pristatyme dalyvavo ir leidyklos „Versmė“ atstovai. Už kruopštų Mažosios Lietuvos istorijos puoselėjimą ir atliktą didžiulį autorių komandos subūrimo bei istorinės medžiagos surinkimo darbą, kuris įprasmintas vertingomis knygomis, rugpjūčio 6 d. Algirdui Sinkevičiui buvo įteikta Savivaldybės padėka. Iškilmingos pamaldos ir aktyvios veiklos bibliotekoje užbaigė Jurbarko krašto šventę, kuri šiemet buvo skirta Magdeburgo teisių suteikimo Jurbarko miestui 410-osioms metinėms paminėti. Kaip ir kiekvienais metais, jurbarkiečiams ir miesto svečiams ši šventė padovanojo daug įdomių, gražių ir įsimintinų renginių. Jurbarko krašto šventės renginių akimirkos užfiksuotos nuotraukose.
20-08-2021
This page is only available in Lietuvių. Rugpjūčio 19–22 dienomis vyksta tradicinė Jurbarko krašto šventė. Šiemet ji skirta Magdeburgo teisių suteikimo Jurbarko miestui 410-osioms metinėms paminėti. Turininga ir įdomi šventės renginių programa truks net keturias dienas. Paskutinę šventės dieną, rugpjūčio 22 d., 12 val. vyks paskaita „Tarmių kelias iki nūdienų“, kurioje dalyvaus ir pranešimą skaitys Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė. Tarp paskaitos pranešėjų – ir dr. Zita Kelmickaitė, ir profesorius Juozas Pabrėža. Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė papasakos apie šiandieninę tarmių ir vietinių kalbos variantų padėtį. Anot Geolingvistikos centro vadovės, „vietinius kalbos variantus reikia mylėti, gerbti ir remti“. Jos nuomone, visos tarmės yra gražiausios. Po paskaitos vyks Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto monografijos „Viešvilė“ pristatymas. Visą Jurbarko krašto šventės renginių programą rasite čia:
12-08-2021
This page is only available in Lietuvių. Pirmą kartą Lietuvoje išleisti du kapitaliniai mokslo leidiniai – dr. (HP) Onos Aleknavičienės ir akademikės prof. habil. dr. Grasildos Blažienės parengta Povilo Frydricho Ruigio gramatika Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick (Lietuvių kalbos gramatikos pradmenys) (1747), kuri iki šiol nebuvo išversta į lietuvių kalbą, ir minėtų mokslininkių monografija Povilas Frydrichas Ruigys. Išstudijavus XVIII a. rankraštinius šaltinius, kuriuos mokslininkėms pavyko rasti archyvuose, daugiausia Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve Berlyne, paaiškėjo, kad esama šiek tiek daugiau medžiagos apie Pilypo ir Povilo Frydricho Ruigių gyvenimą, jų aplinką, negu iki šiol buvo manyta. Ta medžiaga leido patikslinti jau žinomus dalykus, atskleisti iki šiol nežinotų faktų apie tėvo ir sūnaus Ruigių, nusipelniusių lietuvių kalbai ir raštijai, gyvenimą bei veiklą. Pateikiame keletą įdomių, iki šiol nežinotų faktų apie Povilą Frydrichą Ruigį, kuriuos atrasite minėtose knygose: Povilo Frydricho Ruigio gramatika Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick, išėjusi 1747 m. Karaliaučiuje, iki šiol į lietuvių kalbą nebuvo išversta ir mokslo reikmėms neišleista. Ruigys gramatiką rašė būdamas Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaro docentu ir skyrė ją visų pirma šio seminaro lankytojams, būsimiesiems kunigams ir mokytojams, todėl formavo tolesnę bendrinės kalbos vartojimo viešajame gyvenime tradiciją. Ruigys rėmėsi ankstesne gramatine tradicija, prasidėjusia XVII a. viduryje nuo Danieliaus Kleino. Jo šaltiniai – visos iki tol parašytos Prūsijos Lietuvos lietuvių kalbos gramatikos ir tėvo Pilypo Ruigio (Philipp Ruhig, 1675–1749) veikalai, skatinę praktinę gramatiką kreipti mokslinės link. Gramatikoje užfiksuota apie 9 000 lietuviškų žodžių formų, todėl tiek sinchroninė, tiek diachroninė analizė gali duoti įdomių rezultatų įvairiomis kryptimis dirbantiems kalbininkams. Būsimasis gramatikos autorius studijavo
11-08-2021
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institutas šiuo metu publikuoja tris atvirosios prieigos recenzuojamus mokslo žurnalus: Acta Linguistica Lithuanica, Bendrinė kalba ir Terminologija: du iš jų yra tarptautiniai. Visi žurnalų numeriai yra laisvai prieinami adresu http://journals.lki.lt. Žurnaluose spausdinami mokslo straipsniai, knygų recenzijos, pranešimai apie konferencijas. Gali būti spausdinama ir konferencijų medžiaga. Kiekvieną straipsnį recenzuoja bent du anoniminiai recenzentai, jiems pateikiami nuasmeninti rankraščiai. Acta Linguistica Lithuanica – tarptautinis recenzuojamas mokslo žurnalas, leidžiamas nuo 1957 m., skirtas humanitarinių ir kitų sričių mokslininkams (istorikams, archeologams, antropologams ir t. t.), taip pat visiems, besidomintiems lietuvių ir baltų kalbotyra, jos kontekstu lyginamosios ir bendrosios kalbotyros bei naujausių lingvistikos krypčių atžvilgiu. Per metus išeina du Acta Linguistica Lithuanica tomai. Vyriausioji žurnalo redaktorė yra akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė. Terminologija – tarptautinis recenzuojamas lietuvių ir bendrosios lingvistinės terminologijos mokslo žurnalas, leidžiamas kasmet nuo 1994 m. Terminologijai rūpi ir terminologijos teorija, ir praktika, stengiamasi apimti įvairias lietuvių terminijos sritis, pristatyti kitų šalių terminologijos patirtį, naujausias lietuvių ir užsienio terminologijos idėjas. Vyriausioji žurnalo redaktorė yra dr. Albina Auksoriūtė. Bendrinė kalba yra elektroninis recenzuojamas mokslo darbų žurnalas, jame skelbiamos publikacijos tokiomis temomis: kalbos teorijos, sistemos, vartosenos ir kitų su (bendrine) kalba ir jos tarmėmis susijusių aspektų tyrimai; lietuvių ir kitų kalbų variantiškumo, kalbos norminimo, tvarkybos, kalbos funkcionavimo visuomenėje, kalbos mokymo, kalbinių nuostatų ir kalbos politikos klausimai; tarpdalykiniai tyrimai, kuriuose atskleidžiamos bendrinės kalbos (taip pat jos variantų, paribių) ir komunikacijos, informacinių technologijų, vertimų, edukologijos, filosofijos, muzikologijos, istorijos ir kitų artimų dalykų tyrimų sąsajos, galimybės ir sprendimai; leidinių recenzijos žurnalo tematika; informacija
10-08-2021
This page is only available in Lietuvių. Kviečiame susipažinti su Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslininkų tyrimais ir parengtomis publikacijomis. Instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Nijolė Tuomienė, remdamasi XX a. pab. – XXI a. pr. šiuolaikine dialektologine medžiaga iš pietų aukštaičių patarmei priklausančių lietuviškų salų Baltarusijoje (Varanavo r., brus. Вoроново), analizavo dabartinę areale funkcionuojančių kelių kalbų skolinimosi erdvę. Svarbiausias šio tyrimo tikslas – atskleisti pagrindinius vietinių baltarusių ir lenkų kalbų atmainų bei pasyviai vartojamos lietuvių kalbos interferencijos aspektus. Kalbos procesai nagrinėjami stebimuoju laiku: tiriama ir lyginama dabartinė kelių kartų informantų kalba. Omenyje turėtinas tas faktas, kad visi tirtieji kalbėtojai gerai mokėjo ir pramaišiui vartojo dvi ar net kelias kalbas, laisvai kaitaliojo jas pokalbių metu. Darbe analizuojami šie trys minėtoje skolinimosi erdvėje vykstančių kitimų aspektai: 1) kontaktinės kilmės leksikos ir morfologijos skoliniai lietuvių šnektose; 2) lietuvių šnektų vertinių ir skolinių semantinės raiškos adekvatumo problema; 3) svetimų sintaksinių konstrukcijų radimasis ir skverbimasis į kalbą. Visą straipsnį galite rasti ir perskaityti Lietuvių kalbos instituto tinklalapyje publikuojamame straipsnių rinkinyje „Lithuanian dialectology profiles: problems and findings“: https://lki.lt/wp-content/uploads/2021/01/KIDP6.pdf
04-08-2021
This page is only available in Lietuvių. Maloniai pranešame, kad jau išėjo naujas liepos mėnesio žurnalo „Gimtoji kalba“ numeris. Jame rasite ir Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Jolitos Urbanavičienės parengtą naujausios Aldono Pupkio studijos Lietuvių bendrinė tartis: norminimo istorija ir dabartis apžvalgą. Šią studiją sudaro įvadas ir trys dalys, kuriose chronologiškai apžvelgiama bendrinės tarties vartosena ir kodifikacija per tris XX a. ir XXI a. pradžios laikotarpius: tarpukarį, sovietmetį ir atkurtosios nepriklausomybės dešimtmečius. Apžvalgos autorės nuomone, įdomiausi knygos skyriai yra polemika su liberalia sociolingvistų pasaulėžiūra ir svarstymai apie probleminius tarties normų klausimus: čia autorius pranoksta savo tikslą – parašyti „bendrinės tarties norminimo istoriją“ – ir aktyviai įsitraukia į bendrinės tarties ir sakytinės lietuvių kalbos kūrimo bei norminimo procesą. Visą dr. Jolitos Urbanavičienės apžvalgą galite perskaityti čia.