03-08-2021
This page is only available in Lietuvių. Pranešame, kad šių metų liepos mėnesį paskelbta nauja Bendrinės lietuvių kalbos žodyno dalis: L (l-Lieporiai). (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021; ISBN 978-609-411-287-4 (11 dalis), ISBN 978-609-411-107-5 (bendras). Žodynas skiriamas plačiajai visuomenei. Tai norminamasis leidinys, atspindintis realiai funkcionuojančią kalbos leksiką, taisyklingą bendrinės kalbos žodžių vartoseną. Nenorminių, neteiktinų ar vengtinų žodžių jame nėra. Žodyne greta pagrindinės normos leksikos, žodžių darybos, kirčiavimo ar kt. variantų pateikiama ir šalutinės normos variantų. Pabrėžtina, kad šalutinės normos vartojimas nelaikomas kalbos klaida. Žodynas rengiamas atsižvelgiant į nuolat kintančią kalbos padėtį, naujus žinių visuomenės bei prestižinės kalbos vartojimo poreikius, į naujausius bendrinės kalbos tyrimo, norminimo rezultatus, paskelbtą ar kitaip pareikštą kitų žodynų bei rengiamų šio žodyno tekstų kritiką.
02-08-2021
This page is only available in Lietuvių. „Pasaulis yra lygiai tokioje pat situacijoje, kaip buvo prieš keletą šimtmečių, – vyksta kova dėl išlikimo, tik dabar ne rašto, ne Gutenbergo spausdinimo mašinų, o informacinių technologijų lygmeniu“, – teigia Audrys Antanaitis, vadovaujantis Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK), kurią Seimas praėjusių metų spalį įpareigojo stebėti, kaip įgyvendinamos kalbos technologijų diegimo į viešąsias paslaugas ir valstybines sistemas gairės. Didžiųjų lietuvių kalbos klaidų sąrašas nugulė į archyvą kartu su aistromis dėl kalbainių ir kitų riestainių. Sviestai sviestuoti su špakliais nublanko prieš lokalizavimus, lemavimus, segmentavimus, kalbinius išteklius, lietuviškai kalbantį dirbtinį intelektą. Išmaniausi kalbininkai drauge su informacinių technologijų kūrėjais susitelkė į lietuvių kalbos struktūros analizę, tekstynus, kad įvykdytų mums, kaip tautai ir valstybei, gyvybiškai svarbią misiją – visas viešąsias skaitmenines paslaugas prašnekintų lietuviškai. Kodėl tai yra būtina, kas būtų, jei taip nebūtų, ir kaip sekasi šią užduotį atlikti, pasakoja VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė, VDU Kompiuterinės lingvistikos centro ir CLARIN-LT centro vadovas doc. dr. Andrius Utka ir kalbos technologijų bendrovės „Tilde informacinės technologijos“ („Tilde IT“) vadovė Renata Špukienė. Kam tos lietuviškos skaitmeninės technologijos – gal paprasčiau ir pigiau naudoti angliškas? „Žinoma, paprasčiau ir pigiau naudoti anglų kalbai pritaikytas technologijas, – sutinka A. Utka. – Iš dalies tai ir darome – kurdami lietuviškus sprendimus, prisitaikome ir adaptuojame mokslinius pasiekimus bei išradimus, sukurtus didžiosioms kalboms. Vis dėlto turėtume suprasti, kad kalbos technologijos (net ir moderniausios neuroninių tinklų technologijos) nėra universalios, t. y. jos nėra tinkamos bet kuriai
02-08-2021
This page is only available in Lietuvių. Lietuvoje sparčiausiai gausėjančiame Kauno rajone gyventojų kilmę galima nesunkiai atskirti – tereikia pradėti kalbėti. Kalba leidžia ne tik atskirti naujakurius nuo vietinių, bet ir, pvz., Čekiškės, Samylų ar Ežerėlio žmones. Kalbiniu požiūriu Kauno rajono apylinkės skiriasi kur kas labiau, nei manyta iš pradžių, sako Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslo darbuotoja Laura Brazaitienė. Ji – viena iš 2018–2020 m. vykusio Kauno rajono gyventojų tarmėms skirto projekto tyrėjų. Kodėl buvo pasirinktas būtent Kauno rajonas ir jo gyvenvietės? Mintis ištirti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje egzistuojančius lietuvių kalbos variantus kilo Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovei prof. dr. Danguolei Mikulėnienei. Nuo XXI a. pradžios Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, suintensyvėjo kalbos (kalbų) variantiškumo tyrimai: šiuo metu daugiau orientuojamasi ne į bendrinę (ar standartinę) valstybinės kalbos atmainą, o į vietinius – regioninius ar dar smulkesnius – variantus, paprastai besiformuojančius tradicinių tarmių pagrindu. Europos fondų lėšomis Lietuvoje 2011–2014 m. vykdytas mokslo tiriamasis projektas „Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida“ parodė, kad Kauno rajono savivaldybės teritorija yra labai svarbi bendrinės lietuvių kalbos raidai – tarpukariu aplink Kauną, kaip laikinąją Lietuvos sostinę, formavosi bendrinės kalbos standarto zona. Tuo laikotarpiu Kaune telkėsi lietuvių inteligentija. 1922 m. Kaune įkūrus Lietuvos universitetą (jis nuo 1930 m. tapo Vytauto Didžiojo universitetu), atsirado labai palankios sąlygos tyrinėti lietuvių kalbą. Kaunas tapo lituanistikos tyrimų centru. Jame dirbo žymūs kalbininkai: Pranas Skardžius, Antanas Salys, Petras Jonikas ir kiti. Svarbiausius bendrinės kalbos norminimo veikalus čia parašė ir Jonas Jablonskis. Lietuvių kalbos vartojimo
02-08-2021
This page is only available in Lietuvių. „Žinių radijuje“ ir per „Easy FM“ nuo šių metų vasario pradžios iki liepos pabaigos buvo transliuojamas radijo laidų ciklas „Šneku tarmiškai“. Laidoje buvo tyrinėjamos Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyvuojančios tarmės. Gimtosiomis patarmėmis prabilo įvairūs Lietuvos žmonės, o kalbos ekspertai – lingvistai, redaktoriai ir mokslininkai – padėjo suprasti, kuo pasižymi ir kuo skiriasi išgirsti dialektai. Kviečiame pasiklausyti laidų, kuriose dalyvavo Lietuvių kalbos instituto mokslininkai, įrašų: Kaip kalba Marijampolė? Pašnekovės: Lietuvių kalbos instituto Vyriausioji mokslo darbuotoja, dr. Rima Bakšienė bei Marijampolės menų ir renginių asociacijos prezidentė Neringa Pangonytė. Kaip kalba Gargždai? Pašnekovės: kūrybinio rašymo dėstytoja Aušra Arošiūtė-Kandola bei Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, profesorė Dalia Pakalniškienė. Kaip kalba Druskininkai? Pašnekovai: Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, daktarė Asta Leskauskaitė bei aktorius, režisierius Justas Tertelis. Kaip kalbėjo Ramaškonys? Pašnekovė – Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, dr. Nijolė Tuomienė. Kaip kalba Vilkaviškis? Pašnekovės: Lietuvių kalbos instituto Vyriausioji mokslo darbuotoja, dr. Rima Bakšienė bei pradinių klasių mokytoja iš Vilkaviškio Rasa Pečiulienė. Kaip kalba Prienai? Pašnekovės: Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė, prof. dr. Danguolė Mikulėnienė bei Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos metodininkė Dalia Bredelienė. Kaip kalba Panevėžys? Pašnekovė – Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Violeta Meiliūnaitė. Kaip kalba Varėna? Pašnekovė – Lietuvių kalbos instituto doktorantė Danutė Valentukevičienė. Kaip kalba Varniai? Pašnekovai: Lietuvių kalbos instituto direktorė, dr. Albina Auksoriūtė bei Varnių regioninio parko kultūrologas Linas Šedvilas. Ką galime rasti tarminiame žodyne? Pašnekovė – Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, dr. Vilija Ragaišienė. Kaip galime prisidėti prie tarmių
27-07-2021
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institutas kartu su 52 partneriais dalyvauja Europos Sąjungos projekte Europos kalbų lygybė (European Language Equality; ELE). Projekto trukmė – 2021 01–2022 06. Europos Sąjungos kalbinį kraštovaizdį sudaro 24 valstybinės kalbos ir daugiau nei 60 regioninių mažesnių kalbų. Kalbos barjeras vis dar trukdo laisvai bendrauti ir perduoti informaciją tarp skirtingų Europos šalių. Daugiakalbystė yra kertinis Europos kultūros akmuo – kalbų įvairovė leidžia žmonėms pasijusti tikrais europiečiais. Išsamūs tyrimai ir Europos Parlamento rezoliucija „Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje“ nustatė ryškų paramos naudojant kalbos technologijas disbalansą ir ragino imtis veiksmų susiklosčiusiai situacijai keisti. Projekte „Europos kalbų lygybė“ atkreipiamas dėmesys į minėtą problemą ir rengiamas veiksmų planas, kaip iki 2030 m. užtikrinti, kad būtų įgyvendinta skaitmeninės kalbos lygybė Europoje. Pagrindinis projekto Europos kalbų lygybė tikslas – parengti Europos kalbų lygybės programą, kuri būtų strateginė mokslinių tyrimų, inovacijų ir jų įgyvendinimo darbotvarkė ir aiškus veiksmų planas, kaip iki 2030 m. Europoje pasiekti visišką skaitmeninę kalbų lygybę. Ši programa bus rengiama kartu su programa „Europos kalbų technologija“, pasitelkiant kompiuterinės lingvistikos specialistus ir į kalbą orientuotą dirbtinį intelektą. Tarptautinė bendruomenė į projektą įtraukiama per išorės konsultacijas. Daugiau informacijos apie projektą. Daugiau informacijos apie projektą anglų kalba.
27-07-2021
This page is only available in Lietuvių. 2019 m. pabaigoje Lietuvių kalbos institutas pasirašė subtiekimo sutartį su projektu Europos kalbų tinklas (2019–2021) (European Language Grid) (EKT), kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos Horizontas 2020 pagal dotacijos susitarimą № 825627. Projekto metu kuriama lanksti debesijos platforma, suteiksianti lengvai integruojamą prieigą prie komercinių ir nekomercinių kalbų technologijų paslaugų ir duomenų rinkinių visomis Europos kalbomis, įskaitant šimtus įrankių ir paslaugų, taip pat tūkstančius duomenų rinkinių ir išteklių. EKT siekia įtraukti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus – nuo technologijų plėtros iki tyrimų centrų, nuo mažų ir vidutinių iki didelių įmonių. EKT paskatins daugiakalbę bendrąją rinką kurti klestinčią Europos kalbų technologijų bendruomenę, kurti naujas darbo vietas, naujas rinkas ir suteiks naujų galimybių. Atvirais kvietimais bus finansiškai remiama iki 20 bandomųjų projektų, siekiant parodyti EKT kaip platformos ir kaip Europos projekto naudingumą. Palaikant technologijomis pagrįstą daugiakalbystę, daugiausia dėmesio skiriama Europai, kurioje yra 24 oficialios ES valstybių narių kalbos, 60 neoficialių ar mažų kalbų, taip pat vartojamos imigrantų ir svarbių prekybos partnerių kalbos. EKT partneriai yra įsipareigoję kurti bendruomenę, koordinuoja ir įsitraukia į įvairias bendradarbiavimo iniciatyvas Europos šalyse. Joms koordinuoti Europos šalyse įsteigta Europos kalbų technologijų taryba ir 32 nacionalinių kompetencijos centrų (NKC) tinklas, veikiantis kaip vietinis ir nacionalinis tiltas į EKT konsorciumą bei EKT debesijos platformą. Nuo 2019 m. Lietuvoje toks centras – Lietuvių kalbos institutas. EKG skatina Europai skirtas ir Europoje sukurtas kalbų technologijas, pritaikytas mūsų kalboms ir kultūroms, visuomenės ir ekonomikos poreikiams, naudingas Europos piliečiams, visuomenei ir pramonei. Daugiau informacijos
16-07-2021
This page is only available in Lietuvių. Gerbiamieji Kolegos, maloniai kviečiame dalyvauti 2-ojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Jaunieji humanitarai ir Kazimieras Būga“. Konferenciją organizuoja Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centras. Konferencija vyks 2021 m. lapkričio 25–26 d. nuotoliniu būdu. Kviestiniai pranešėjai Akad. prof. dr. Grasilda Blažienė, Lietuvių kalbos institutas Dr. Anželika Gaidienė, Lietuvių kalbos institutas Dr. Olga Mastianica-Stankevič, LMA Jaunoji akademija, Lietuvos istorijos institutas Dokt. Linas Kontrimas, Vytauto Didžiojo universitetas, komunikacijos konsultantas Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų. Pranešimų trukmė: 20 min. pranešimas, 5 min. diskusijos. Svarbios datos Pranešėjų anketos priimamos iki 2021 m. rugsėjo 15 d. Patvirtinimas apie priėmimą anketoje nurodytu e. paštu išsiunčiamas iki 2021 m. spalio 15 d. Konferencijos programos paskelbimas – iki 2021 m. lapkričio 1 d. Konferencija vyks 2021 m. lapkričio 25–26 d. Mokslinis komitetas Akad. prof. dr. Grasilda Blažienė, Lietuvių kalbos institutas (Lietuva) (pirmininkė) Doc. dr. Diego Ardoino, Berno universitetas (Šveicarija) Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, Lietuvių kalbos institutas (Lietuva) Doc. habil. dr. Ilja Lemeškin, Prahos Karolio universitetas (Čekija), Lietuvių kalbos institutas (Lietuva) Dr. Olga Mastianica-Stankevič, LMA Jaunoji akademija, Lietuvos istorijos institutas (Lietuva) Dr. Laimutis Bilkis, Lietuvių kalbos institutas (Lietuva) Dr. Anželika Gaidienė, Lietuvių kalbos instituras (Lietuva) Organizacinis komitetas Dr. Darius Ivoška, Lietuvių kalbos institutas (pirmininkas) Dokt. Pavel Skorupa, Lietuvių kalbos institutas Dokt. Alisa Stunžaitė, Lietuvių kalbos institutas Dalia Sviderskienė, Lietuvių kalbos institutas Marius Glebus, Lietuvių kalbos institutas Kontaktai Pranešėjų anketą prašome pildyti čia: https://bit.ly/3hz0DQ5 Daugiau informacijos e. paštu Konferencijos programa Registracija Organizatorių vardu – Akad. prof. dr. Grasilda Blažienė Dokt.
12-07-2021
This page is only available in Lietuvių. Primename, kad 2021 m. liepos 1 d. paskelbta atviro konkurso į filologijos mokslo krypties (H 004) trečiąją studijų pakopą pradžia. Prašymai studijuoti doktorantūroje priimami iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. Kviečiame susipažinti su konkurso sąlygomis ir tvarka. Prašymo stoti formą rasite čia.
