14-09-2021
This page is only available in Lietuvių. 2021 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos mokslo taryboje pristatytos Lietuvių kalbos instituto 2022–2026 m. siūlomos ilgalaikių institucinių programų tematikos. Lietuvių kalbos instituto programų tematikas pristatė jų vadovai: dr. Laimutis Bilkis. Baltų kalbų raidos, rankraštinių ir spausdintinių šaltinių, vardyno tyrimai; dr. Birutė Triškaitė. Rašytinis XIV–XX a. pr. lituanistikos ir lituanikos paveldas: kalbų ir kultūrų sąveika; dr. Anželika Gaidienė. Bendrinės lietuvių kalbos funkcionavimo visuomenėje polinkiai ir modernių skaitmeninių leksikografinių sprendinių plėtra; prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė. Lietuvos regioninio kalbos variantiškumo tyrimų diskursas: objekto revizija, metodologinės inovacijos ir geoerdvinė regioninių variantų dinamikos stebėsena. Su programų tematikų projektais galima susipažinti Lietuvos mokslo tarybos svetainėje.
13-09-2021
This page is only available in Lietuvių. Rugsėjo 8–10 dienomis Lietuvių kalbos institute nuotoliniu būdu vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Kalbų ir kultūrų sąveika Europoje: paribių zonos ir kontaktinės erdvės“, kurią organizavo Lietuvių kalbos institutas ir Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas. Konferencijoje pranešimus skaitė mokslininkai iš Vilniaus, Varšuvos, Poznanės, Krokuvos, Gožuvo, Torunės, Zelionos Guros, Kijevo, Lucko, Rygos ir net Tokijo! Konferencijos plenariniam posėdžiui pirmininkavo prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, prof. habil. dr. Anna Zielińska. Pirmajam konferencijos posėdžiui pirmininkavo dr. Jolita Urbonavičienė ir prof. habil. dr. Maksim Duszkin. Antrajam posėdžiui – dr. Anželika Gaidienė ir dr. Daria Ławrynow. Trečiajam posėdžiui – akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė. Ketvirtajam posėdžiui – dr. Inga Strungytė-Liugienė ir prof. habil. dr. Anna Weronika Brzezińska. Penktajam posėdžiui – Nida Poderienė ir doc. dr. Eлeнa Кpюкoвa. Šeštajam posėdžiui – dr. Darius Ivoška ir prof. dr. Oкcaнa Никa. Septintajam posėdžiui – dr. Nadežda Morozova. Aštuntajam posėdžiui – dr. Violeta Meiliūnaitė ir prof. habil. dr. Ewa Dzięgel. Devintajam posėdžiui – dr. Jūratė Pajėdienė ir habil. dr. Gabriela Dziamska-Lenart. Dešimtajam posėdžiui – dr. Aurelija Tamulionienė. Baigiamajam konferencijos posėdžiui – dr. Vilija Sakalauskienė ir dr. Małgorzata Kasner. Dėkojame visiems mokslininkams, dalyvavusiems tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kalbų ir kultūrų sąveika Europoje: paribių zonos ir kontaktinės erdvės“, už turiningus ir įdomius pranešimus! Konferencijos pranešimų anotacijas rasite čia. Trečiosios konferencijos dienos akimirkos užfiksuotos nuotraukose.
09-09-2021
This page is only available in Lietuvių. Šiandien yra antroji tarptautinės mokslinės konferencijos „Kalbų ir kultūrų sąveika Europoje: paribių zonos ir kontaktinės erdvės“ diena. Konferenciją organizuoja Lietuvių kalbos institutas ir Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas. Aktualiausios konferencijos temos – novatoriškas žvilgsnis į kontaktų aprašymo Europoje problemą, nauji terminologiniai ir metodiniai pasiūlymai, naujos tyrimų paradigmos. Dalis Vilniuje gyvenančių mokslininkų pranešimus skaitė Lietuvių kalbos institute, kiti – nuotoliniu būdu. Antrosios konferencijos dienos akimirkos užfiksuotos nuotraukose.
09-09-2021
This page is only available in Lietuvių. 2021 m. rugsėjo 9–10 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete gyvai ir nuotoliniu būdu vyksta tarptautinė mokslinė konferencija „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI a.: naujausi tyrimai“. Lietuvių kalbos institutas yra vienas šio renginio partnerių. Lietuvos istorijoje ir kultūroje totoriai paliko ryškų pėdsaką, todėl Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Ši konferencija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos programos „Totorių istorijos ir kultūros metai“ dalis. Konferencijos organizacinį komitetą sudaro: doc. dr. Galina Miškinienė (Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas), doc. dr. Grigorijus Potašenko (Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Kultūrinių bendrijų studijų centras), prof. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska (Torunės Mykolo Koperniko universitetas, Kitabistinių tyrimų centras). Konferenciją galite stebėti spustelėdami šią nuorodą: http://www.totoriuistorijosirkulturosmetai.flf.vu.lt/zoom-instrukcijos/
08-09-2021
This page is only available in Lietuvių. Šiandien Lietuvių kalbos institute prasidėjo tarptautinė mokslinė konferencija „Kalbų ir kultūrų sąveika Europoje: paribių zonos ir kontaktinės erdvės“, kurią organizuoja Lietuvių kalbos institutas ir Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas. Prieš dvejus metus pasirašyta Lietuvių kalbos instituto ir Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos instituto bendradarbiavimo sutartis paskatino surengti tarptautinę mokslinę konferenciją „Kalbų ir kultūrų sąveika Europoje: paribių zonos ir kontaktinės erdvės“, kuri turėjo įvykti dar 2020 m., bet dėl koronaviruso pandemijos buvo perkelta į 2021 m. Aktualiausios konferencijos temos – novatoriškas žvilgsnis į kontaktų aprašymo Europoje problemą, nauji terminologiniai ir metodiniai pasiūlymai, naujos tyrimų paradigmos. Pirmosios konferencijos dienos akimirkos užfiksuotos nuotraukose.
07-09-2021
This page is only available in Lietuvių. Šių metų rugsėjo 8–10 dienomis Lietuvių kalbos institute nuotoliniu būdu vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Kalbų ir kultūrų sąveika Europoje: paribių zonos ir kontaktinės erdvės“, kurią organizuoja Lietuvių kalbos institutas ir Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas. Konferencijoje pranešimus skaitys mokslininkai iš Vilniaus, Varšuvos, Poznanės, Krokuvos, Gožuvo, Torunės, Zelionos Guros, Kijevo, Lucko, Rygos ir net Tokijo! Konferencijos mokslinis komitetas: Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, Lietuvių kalbos institutas (pirmininkė) Prof. habil. dr. Anna Zielińska, Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas (pirmininkė) Dr. (HP) Ona Aleknavičienė, Lietuvių kalbos institutas Prof. habil. dr. Grasilda Blažienė, Lietuvių kalbos institutas Prof. habil. dr. Bernhard Brehmer, Greifsvaldo universitetas Prof. habil. dr. Wojciech Chlebda, Opolės universitetas Prof. habil. dr. Björn Hansen, Rėgensburgo universitetas Dr. Danutė Liutkevičienė, Lietuvių kalbos institutas Prof. habil. dr. Manuela Nevaci, Rumunijos akademijos „Iorgu Iordan – Al. Rosetti“ lingvistikos institutas, Bukarešto universitetas Prof. habil. dr. Anna Stafecka, Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas Prof. habil. dr. Sergejus Temčinas, Lietuvių kalbos institutas Prof. habil. dr. Anna Tyrpa, Lenkijos mokslų akademijos Lenkų kalbos institutas Konferencijos organizacinis komitetas: Dr. Vilija Sakalauskienė, Lietuvių kalbos institutas (pirmininkė) Prof. habil. dr. Zofia Sawaniewska-Mochowa, Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas (pirmininkė) Dr. Małgorzata Kasner, Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas Prof. habil. dr. Maksim Duszkin (Duškin), Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas Dr. Nadiežda Morozova, Lietuvių kalbos institutas Dr. Agnė Čepaitienė, Lietuvių kalbos institutas Dr. Anželika Gaidienė, Lietuvių kalbos institutas Dr. Aurelija Gritėnienė, Lietuvių kalbos institutas Dr. Jolita Urbanavičienė, Lietuvių kalbos institutas Dokt. Pavelas Skorupa, Lietuvių kalbos institutas Konferencijos programą ir
01-09-2021
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslininkė dr. Danutė Liutkevičienė kartu su Vilniaus universiteto lektore Birute Paloviene paskelbė straipsnį „Totoriai Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje“. Straipsnis išspausdintas tarptautiniame žurnale VERBUM, įtrauktame į Scopus duomenų bazę. 2021 metai Lietuvoje buvo paskelbti totorių kalbos ir kultūros metais. Šis faktas inspiravo straipsnio autores panagrinėti leksikografinę medžiagą, susijusią su šia tauta. Kaip lietuviai žiūrėjo į savo kaimynus Lietuvos totorius, kokie buvo jų tarpusavio santykiai, yra nagrinėję istorikai, etnologai, tautosakininkai, kalbininkai. Tačiau šiuo požiūriu dar nebuvo tirtas didysis Lietuvių kalbos žodynas, kuris apima surinktą medžiagą nuo pirmųjų lietuviškų raštų 1547 m. iki 2001 m. Gyvosios kalbos leksika iš įvairių šaltinių, tarmių šiam žodynui buvo rinkta nuo 1902 m. Šiame straipsnyje kaip tik ir buvo siekiama įdėmiau panagrinėti kaimynystėje gyvenusių etninių bendruomenių kultūrinius ir istorinius santykius, pasitelkiant Lietuvių kalbos žodyne fiksuotą medžiagą. Semantiškai išanalizavus apie 120 su totoriumi susijusių žodyno iliustracinių pavyzdžių, paaiškėjo, kad lietuviai į totorius žiūrėjo pirmiausia kaip į karius, dažniausiai – kaip į priešus. Net taikos sąlygomis, nevykstant istorinėms batalijoms, totoriai vis tiek buvo traktuojami kaip svetimos giminės, svetimo krašto atstovai – jie kitaip atrodė ir rengėsi, nesuprantamai kalbėjo, buvo kitos tikybos, skyrėsi savo tradicijomis. Visą straipsnį galite perskaityti čia.
