31-07-2020
This page is only available in Lietuvių. Atrodo, kalbame ta pačia lietuvių kalba, tačiau ne visada susikalbame. Nuo Lukšių krašto kilusi kalbininkė, mokslų daktarė Rima Bacevičiūtė-Bakšienė tvirtina, kad tiek žmonių gyvenimuose, tiek lietuvybėje svarbiausia – teisingas požiūris į vertybes. Pašnekovė atskleidė ir tai, kas „kaltas“, kad ji susidomėjo lietuvių kalbos tarmėmis ir jų tyrimais. – Rugsėjo 12-ąją organizuojama Kalbos diena. Ką daryti, kad mūsų kalba būtų prestižinė? – Pakelti kalbos prestižo neįmanoma jokiomis dirbtinėmis priemonėmis. Lietuvių kalba yra mūsų valstybingumo dalis, taigi jeigu jausime aukštą valstybės savivertę, didžiuosimės, kad esame lietuviai, vertinsime savo šalį, natūraliai ir lietuvių kalbą suvoksime kaip prestižinę. Mūsų mokslininkų atliekami tyrimai rodo, kad lietuviai kalbai tikrai neabejingi. Pažiūrėkite, kas dedasi internetinėje žiniasklaidoje, jei pasirodo koks nors straipsnis, skirtas lietuvių kalbos klausimams ar problemoms, kiek komentarų tos aktualijos sulaukia! Tarp jų, žinoma, būna visokių, bet vien jau tai, kad žmonės aktyviai diskutuoja, akivaizdžiai rodo, kad lietuviai kalbos dalykams yra labai jautrūs. – Kodėl Jūs pasukote lietuvybės puoselėjimo keliu, kas šiame darbe jus žavi ir kas sunkiausia? – Aš baigiau vidurinę mokyklą 1989 metais. Žinote, koks tada buvo laikmetis: 1988 metais susikūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, ir senoji sistema po truputį pradėjo griūti. Tuomet, visuotinio atgimimo ir pakilimo laikais, atrodė, kad lituanistikos studijos atsakys į visus iškilusius klausimus ir duos aiškią tolesnio gyvenimo viziją. Nežinau, kiek jos man padėjo asmeniškai formuojant save kaip asmenybę, tačiau iki šiol naiviai tikiu, kad humanitarika, konkrečiai, filologija, literatūra, turėtų būti kiekvieno žmogaus ugdymo pamatas, suteikiantis tvirtą humanistinį pagrindą visose gyvenimo sferose. Tai mane
29-07-2020
This page is only available in Lietuvių. Kad santrumpų antplūdis pastaruoju metu labai pagausėjęs, turbūt yra pastebėję visi, o ypač tie, kas rengia, verčia ar redaguoja dalykinius tekstus. Tačiau problema – ne gausa, o įvairovė: iš anglų kalbos santrumpų atplūsta tokios sandaros, rašybos ir paskirties, kad ima atrodyti, jog lietuviškosios taisyklės nebeteikia jokios atsparos. Neaiškumų kelia viskas: ar versti ir, jei taip, tai kurias; kaip rašyti; kaip sudaryti; kaip įtraukti į tekstą? Rašybos srities darbuose, kur santrumpos aptariamos, pirmiausia orientuojamasi į rašybą, o ne į kilmės, sandaros ar kitus aspektus. Taigi, tiesioginių atsakymų į tokius klausimus nepateikiama. Tačiau vienaip ar kitaip užkliudomi ir jie, o taisykles pamėginus sieti, t. y. skaityti kaip visumą, pasitelkus dar ir ne santrumpų rašymo taisykles, paaiškėtų, kad esama ir sprendimų. Šis straipsnis – mėginimas jų ieškoti, kartu apžvelgiant besiklostančius santrumpų rašymo polinkius. Žinoma, aprėpti visų aspektų viename straipsnyje nepavyks. Tačiau prieš pradedant sprendimų paieškas būtina tarti porą žodžių dėl terminijos. Kai kuriuose darbuose santrumpomis vadinami ne tik iš raidžių sudaryti dariniai, bet ir žodžių sutrumpinimai (dail., pirm., prof.) ar net simboliai (km, Eur, Pa, kW). Kitur atvirkščiai: jie vadinami sutrumpinimais, o raidiniai pavadinimų dariniai – santrumpomis. Žodžiu, esama terminijos painiavos. Jos išvengti padėtų termino pagrindinio dėmens bendrumu grindžiama sistema, numatanti grafines santrumpas, simbolines santrumpas ir raidines santrumpas, tačiau šiame straipsnyje bus nagrinėjamos tik pastarosios, taigi pakaks ir įprastinio termino – santrumpos, juolab kad jis tebevartojamas. Ar versti? Pirmasis neaiškumas, kylantis susidūrus su nelietuviškomis santrumpomis, yra jų vertimo klausimas. Pagrindiniame norminiame rašybos srities leidinyje – „Lietuvių
28-07-2020
This page is only available in Lietuvių. Džiugiai informuojame, kad Lietuvių kalbos institutas pasirašė dvi bendradarbiavimo sutartis. Nuo šiol aktyviai bendradarbiausime su Vengrijos Debreceno universitetu bei Vilniaus universitetu. Bendradarbiavimas su Debreceno universitetu apims bendrus mokslinius tyrimus, susijusius su kalbų studijomis, bendrų mokslo renginių (seminarų, konferencijų ir pan.) organizavimą, mokslinių tyrimų ir paskaitų, išspausdintų kaip rankraščių, publikavimą abiejų šalių periodiniuose leidiniuose bei keitimąsi patirtimi tarp mokslo darbuotojų, leidinių mainus. Kartu su Vilniaus universitetu bendradarbiausime atlikdami bendrus mokslinius tyrimus, kartu rengsime konferencijas, seminarus, kitus renginius, rengsime ir vykdysime bendrus mokslo ir mokslo taikomuosius projektus, rengsime ir skelbsime bendrus leidinius, vykdysime leidinių mainus. Taip pat suteiksime galimybę Vilniaus universiteto ir Lietuvių kalbos instituto darbuotojams mokslo tiriamajam darbui nustatyta tvarka naudotis vieni kitų fondais, archyvais, bibliotekomis, duomenų bazėmis ir pan., keisimės patirtimi tarp mokslo darbuotojų bei skatinsime mokslininkus skaityti paskaitas bendradarbiaujančios šalies darbuotojams ir studentams, vadovauti studentų ir doktorantų moksliniams darbams, taip pat studentų praktikai.
24-07-2020
This page is only available in Lietuvių. Aurelija Gritėnienė. Carinė Rusija „Lietuvių kalbos žodyne“
This page is only available in Lietuvių. Didysis „Lietuvių kalbos žodynas“ (toliau LKŽe) – šimtą metų rašytas didžiausias lietuvių kalbotyros veikalas, kurį pagrįstai galime vadinti savotišku lietuvių tautos epu. Į šį žodyną galime žvelgti kaip į įvairialypį tekstyną, kuriam medžiaga buvo renkama iš 445 rašytinių ir rankraštinių šaltinių ir 492 vietovių iš visų lietuvių kalbos tarmių. LKŽe nuo kitų lietuvių aiškinamųjų žodynų skiriasi savo apimtimi, istoriškumu ir tarminės medžiagos gausa. Būtent dėl to šis žodynas laikomas vienu svarbiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių kultūros tekstų. Tai unikalus šaltinis, teikiantis daugybę gaimybių bei impulsų naujoms įžvalgoms (Zabarskaitė 2012: 241). Ne veltui žodynai (taip pat tautosakos rinkiniai, istoriografiniai veikalai) laikomi svarbiais tautos požymių kompendiumais (Subačius 1999: 34). Remiantis akademinio žodyno kaip įvairialypio tekstyno medžiaga, jau ištirtas lietuvių politinis pasaulėvaizdis (valstybė, įstatymas, valdžia), pasitelkus žodyne fiksuotą Adalberto Becenbergerio (Bezzenberger) medžiagą, aprašytos marios, pamarys ir pamariškis (Zabarskaitė 2010: 126–143; 2012: 239–253); nagrinėtas šermukšnio ir žodyno vaizdinys (Gritėnienė 2016: 85–104; 2017: 1–19); tirta, kokia terminologinė informacija atrinkta žodynui, ką sako iliustrãciniai pavyzdžiai terminologijos klausimais (Umbrasas 2019: 162–183). Šįkart pasitelkę platų ir įvairų 20 žodyno tomų diskùrsą pasižiūrėkime, koks iš LKŽe iliustracijų ir apibrėžčių, kuriose minimos leksemos caro, carinė ir Rusija, susidėlioja carinės Rusijos vaizdinys. Lietuvos valstybė įsikūrusi teritorijoje, kurioje kertasi Rytų ir Vakarų interèsai, tad visai suprantama, kad bene didžiausią įtaką Lietuvos „politiniam ir kultūriniam gyvenimui, jos valstybingumo raidai nuo XV a. pabaigos darė rytų kaimynė – Maskvos kunigaikštystė, vėliau carinė Rusija, o nuo XX a. Sovietų Sąjunga“ (Burinskaitė 2005: 9). Šiandienos istorikai ne veltui
21-07-2020
This page is only available in Lietuvių. Knygoje pateikiamas istoriniuose dokumentuose užfiksuotų ir dabartinių istorinio Klaipėdos krašto (vok. Memelland), buvusios Klaipėdos apskrities (vok. Landkreis Memel) vietovardžių registras (hidronimai ir oikonimai) ir jų lingvistinis aprašas: etimologija, vardų raida, vartosenos ypatumai, sąsajos su kitais regione užfiksuotais vardais (ypač asmenvardžiais). Atskirai pažymėti nebevartojami vardai, aptariami vardų norminimo ir galimos rekonstrukcijos klausimai. Atskirą darbo dalį sudaro įvadas, kuriame pateikiamas mokslinis Klaipėdos kašto vietovardžių aprašas, medžiagos specifika, jos rinkimo ir pateikimo metodika, pristatomos bendriausios istorinės ir kalbinės jų raidos ypatybės. Prieduose žemėlapiai ir nuotraukos su internetinėmis nuorodomis, indeksu. Atsisiųsti leidinį (atsisiųsti leidinį zip archyve, parsisiuntus failus su nuotraukomis ir žemėlapiais, būtina išskleisti, kad veiktų nuorodos iš pdf).
17-07-2020
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne (ND, http://naujazodziai.lki.lt) kaupiama ir aprašoma naujoji XXI a. lietuvių kalbos leksika. ND kasdien papildomas naujai į lietuvių kalbą atėjusiais skoliniais (pvz., kroptopas, skolioseksualas, strobingas), pačioje lietuvių kalboje sukurtais naujadarais (pvz., kavinžmogis, uostukas, poilsenybė), taip pat žodžiais, įgijusiais naujų reikšmių (pvz., vienaragis „naujoviška verslą pradedanti įmonė <…>“; skautas „sporto komandos žvalgybininkas, kuris ieško komandai naujų žaidėjų, renka informaciją apie varžovus“). ND pateikiama informacijos apie naujažodžių kilmę, vartojimą ir norminimą. Renkant duomenis, dviem Lietuvių kalbos instituto mokslininkėms į pagalbą ateina daug savanorių – mokytojų, mokinių, studentų, kalbos redaktorių, vertėjų ir žurnalistų, šiaip kalba ir jos naujovėmis besidominčių žmonių. 2020 m. ND aprašyta apie 6 tūkst. naujažodžių ir pateikta daugiau kaip 22 tūkst. autentiškų vartojimo pavyzdžių (kai kada ir su vaizdo iliustracijomis) iš rašytinės ir sakytinės žiniasklaidos, elektroninės komunikacijos, įvairių spaudinių, mokslo ir administracinės kalbos tekstų. Taigi duomenynas – daugiau nei paprastas žodynas. Jame nuolat pulsuoja kalbos gyvybė, nes kalba puikiai atspindi mūsų gyvenimo permainas ir naujoves. Duomenynas, kaip ir daugelis internete gyvuojančių ir dabarties procesus atspindinčių skaitmeninių kūrinių, teikiamas kaip nebaigtinė ir nuolat besikeičianti, besiplečianti duomenų sankaupa, prie kurios pildymo ir tobulinimo gali prisidėti visi, kas pageidauja, siųsdami pastabas ir siūlymus (žr. http://naujazodziai.lki.lt/?Jusu_siulymai). Atrenkant duomenis taikomas naujažodžių teorijoje ir praktikoje pripažintas kriterijus – žodžių ir jų reikšmių pateikimas žodynuose: jeigu atraminiais laikomuose žodynuose kokių žodžių ar jų reikšmių nėra, jie paprastai laikomi naujažodžiais. Kuriant duomenyną svarbūs šie žodynai, fiksuojantys iki XXI a. pradžios atsiradusią leksiką: „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (6-asis (elektroninis) leidimas,
16-07-2020
This page is only available in Lietuvių. Rašyti apie mokinių kalbinę aplinką, gimtosios ir kitų kalbų vartojimą mokykliniame amžiuje svarbu dėl kelių priežasčių. Pirmiausia todėl, kad būtent mokykliniame amžiuje labiausiai įsitvirtina kitų kalbų poveikis, o galimybės veikti vaiko ar paauglio kalbos vartojimą didžiausios yra mokykloje, nes tik joje privalomai mokomasi lietuvių kalbos. Taigi nustačius, kurios kal̃bos labiausiai veikia mokinių vartojamą lietuvių kalbą, galima per ugdymo turinį stiprinti lietuvių kalbos galias. Lietuvių kalbos institute 2018–2020 m. vykdomas Valstybinės lietuvių kalbos ko- misijos finansuojamas projèktas „Kitų kalbų poveikis mokinių lietuvių kalbai ir savimonei: situacija, tendencijos ir galimybės“. Pagrindinis projèkto tikslas – kalbiniais ir psichologiniais aspèktais ištirti ir įvertinti kitų kalbų įtaką mokinių lietuvių rašytinei ir sakytinei lietuvių kalbai ir savimonei. Šiame straipsnyje nagrinėjami 536 anketų duomenys, surinkti 2018–2019 m. iš mokyklų mokomąja lietuvių kalba (pradinių klasių, t. y. 3–4 kl., ir pagrindinio ugdymo, t. y. 5–6, 7–8 kl.), veikiančių įvairiose Lietuvos apskrityse: Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus, taip pat Druskininkų savivaldybėje. Remiantis reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, siekiama parodyti, kurios kalbos vyrauja mokinių kasdienėje kalboje: kuria kalba jie kalba namie, žiūri filmus, skaito knygas, naršo internete. Mokinių atsakymai nagrinėjami pagal lytį ir klasę, glaustai apžvelgiami bendrieji duomenys, pateikiama keletas svarbiausių apibendrinimų. Kalbų vartojimas namie Kalbėjimas yra vienas iš labiausiai pastebimų, kalbos mokėjimą parodančių veiksnių. Tai, kaip mes bendraujame su tėvais, šeima, draugais, formuoja mūsų kalbą. Tinkamoje kalbinėje aplinkoje kalba nuolat auga ir plėtojasi, ir atvirkščiai, nepalankiomis aplinkybėmis prastėja. Kiekvienas kalbos vartojimo atvejis yra veikiamas įvairiausių aplinkybių. Vienas iš šio tyrimo siekių – išsiaiškinti, kuria
