03-07-2020
This page is only available in Lietuvių. Dabartinėje lietuvių kalboje jungties darytis / pasidaryti konstrukcijos neabejotinai turi savo vietą greta kitų aspektinių jungčių konstrukcijų, tokių kaip jungties konstrukcijos (JK) su veiksmažodžiais tapti ir virsti. Tačiau mūsų raštijos pradžioje jungties darytis / pasidaryti konstrukcijos žengė dar tik pirmuosius žingsnius. Pagrindinis šios mokslo studijos tikslas – atskleisti JK su šiuo veiksmažodžiu ištakas. Tam buvo pasitelkti Jono Bretkūno Biblijos (BB) vertimo, konkrečiai vienuolika Senojo Testamento knygų, prieinamų Lietuvių kalbos instituto Senųjų raštų duomenų bazėje, duomenys. Relevantiškais aspektais taip pat buvo pasižiūrėta ir į kitus svarbesnius Mažosios bei Didžiosios Lietuvos senųjų raštų šaltinius. Yra pagrindo manyti, kad medialinės reikšmės JK su darytis / pasidaryti kilmės konstrukcijos buvo tirtoje medžiagoje gausiai reprezentuotos rezultatinės kulminatyvinės kauzacijos konstrukcijos (RKKK) su veiksmažodžiu (pa)daryti. Jų bendrą reikšmę galima apibrėžti taip: ‘kas nors ką nors (pa)daro kuo / kokį nors’; arba, pasitelkus semantinę dekompoziciją, dar bendriau – ‘kas nors (pa)veikia ką nors taip, kad šis tampa kuo / koks nors’. Dar bendriau tokias konstrukcijas galėtume apibūdinti kaip kauzuojamo pokyčio įvykio, kurio rezultatą fiksuoja veiksmažodžio (pa)daryti (daiktavardinis ar būdvardinis) komplementatyvas, konstrukcijas. Iš RKKK su (pa)daryti antikauzatyvinės derivacijos keliu (pasitelkus sangrąžos formantą) imtos darytis medialinės reikšmės konstrukcijos su veiksmažodžio formomis darytis / pasidaryti – jomis buvo perteikiamas savaiminio pokyčio įvykis. Dar tik sporadiškai BB vertime vartoti kalbami derivatai reikšmės atžvilgiu tebebuvo artimi tikrosios sangrąžos konstrukcijoms, kuriose subjektas veikia patį save. Jeigu tokioms antikauzatyvinėms konstrukcijoms ir galėtume jau priskirti medialinę reikšmę, jų subjektiniai referentai tebebuvo agentyvūs, intencionalūs individai, jos dar negalėjo žymėti tų
01-07-2020
This page is only available in Lietuvių. Džiugiai pranešame, kad jau pasirodė 82-asis mokslo žurnalo „Acta Linguistica Lithuanica“, tyrinėjančio lietuvių ir baltų kalbotyrą, numeris! Leidinyje rasite Danguolės Mikulėnienės straipsnį apie naujas šiuolaikines lietuvių dialektologijos kryptis, Janinos Švambarytės-Valužienės tekstą apie Žagarės šnektos sintaksines ypatybes, Gedos Montvilaitės ir Annos Tollarovos keliamą klausimą apie rankraštinio „Lietuvių kalbos žodyno“ autorystę, Pietro U. Dinio įžvalgas apie katalonų kalbą ir jos paraleles su lietuvių kalba bei dar daug kitų tekstų. Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje.
17-06-2020
This page is only available in Lietuvių. Esame labai laimingi galėdami su jumis pasidalyti žinia, kad kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimą įamžinanti premija skiriama Lietuvių kalbos instituto mokslininkei dr. (HP) Ritai Miliūnaitei! Premiją bendru sutarimu atkūrė Kazickų šeimos fondas ir Lietuvių kalbos draugija. Šis apdovanojimas skiriamas už reikšmingus mokslo ir mokslo populiarinamuosius bei mokomuosius darbus, atitinkančius pagrindines Petro Būtėno mokslinės ir pedagoginės veiklos sritis (akcentologiją, dialektologiją, norminamąją kalbotyrą, onomastiką, leksikologiją ir leksikografiją, tautosaką, kraštotyrą, mokyklinę lituanistiką), ir lituanistinės veiklos organizavimą. Lietuvių kalbos instituto vadovė dr. Albina Auksoriūtė džiaugiasi ir didžiuojasi, kad šiemet minėtos premijos laureate tapo mūsų Instituto mokslininkė habilituota daktarė Rita Miliūnaitė: „Mokslininkės atlikti bendrinės kalbos norminimo, dabartinės vartosenos, kalbos vartotojų kalbinių nuostatų tyrimai, informacijos apie dabartinę kalbos vartoseną ir kalbos norminamąjį darbą kaupimas bei kompiuterizavimas, mokomųjų kompiuterinių lietuvių kalbos žaidimų, Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno kūrimas labai svarbūs, reikšmingi ir šiandien aktualūs darbai. Neseniai interviu ji pati labai tiksliai pasakė, kad, „pastarąjį dešimtmetį nagrinėdama naująją lietuvių kalbos leksiką, dažnai jaučiuosi, tarsi laikyčiau pirštus ant lietuvių kalbos pulso“.“ Birželio 17 d., 18 val., Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, pagerbiant Aleksandros Kazickienės atminimą, bus aukojamos šv. Mišios, o 19 val. vyks premijos įteikimo šventė.
15-06-2020
This page is only available in Lietuvių. Europos nacionalinių kalbos institucijų federacija (angl. European Federation of National Institutions for Language, EFNIL) kviečia studentus dalyvauti geriausių Europoje magistro darbų konkurse kalbų vartojimo, kalbos politikos ir daugiakalbystės tematika. PRIZAS. Kiekvienam iš trijų geriausių darbų autorių bus skirti tokie apdovanojimai: EFNIL magistro darbo premija (1 500 eurų). Kvietimas pristatyti savo darbą kasmetinėje tarptautinėje EFNIL konferencijoje (apmokant visas išlaidas). Galimybė publikuoti straipsnį, parengtą darbo pagrindu, kasmetinės EFNIL konferencijos knygoje. Galimybė publikuoti visą darbą EFNIL tinklalapyje www.efnil.org. APIE EFNIL. Europos nacionalinių kalbos institucijų federacija (EFNIL) yra nepriklausoma organizacija, vienijanti Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų šalių partnerių svarbiausių kalbos organizacijų ir kitų nacionalinių kalbos institucijų atstovus. Federacija siekia skatinti Europos kalbų įvairovę, ypač daug dėmesio skiriama nacionalinėms Europos Sąjungos kalboms. Lietuvių kalbos institutas taip pat yra EFNIL narys. Pagrindiniai EFNIL tikslai: skatinti Europos kalbinę įvairovę kaip priemonę saugoti ir gausinti Europos kultūros lobyną bei stiprinti bendros europinės tapatybės suvokimą; remti nacionalines Europos kalbas kaip tvirčiausią kalbinių galimybių atitinkamose valstybėse narėse garantą; remti Europos kalbų institucijas – kalbotyros kompetencijos centrus, teikiančius patarimus kalbos politikos klausimais atitinkamoms politinėms institucijoms; lengvinti informacijos mainus ir kalbos institucijų bendrų Europos kalbinių tyrimų projektų plėtrą ir propagavimą; kiekvienoje valstybėje narėje skatinti: nacionalinės kalbos ar kalbų mokymą visais švietimo lygmenimis ir taip padėti įgyti rašytinę bei šnekamąją kompetenciją, suteikiančią žmogui galimybę būti visaverčiu visuomenės nariu; užsienio kalbų mokymą (atitinkantį bendruosius Europos standartus) švietimo sistemoje nuo kiek įmanoma jaunesnio amžiaus; galimybes kitakalbiams (vaikams ir suaugusiesiems) išmokti valstybės, kurioje jis gyvena, kalbą ir neprarasti gimtosios
12-06-2020
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos instituto elektroninių publikacijų skyrius pasipildė nauju leidiniu. Tai – Zitos Nauckūnaitės metodinė priemonė „Argumentavimas: didaktiniai aspektai“. Diskusija, kaip geriau parengti žmones gyvenimui, toli gražu nėra nauja. Efektyvios pedagogikos paieškos siekia net antikinį pasaulį. Ypač kai kalba pakrypsta apie samprotavimą, kurio ašis – argumentavimas – yra vienas svarbiausių komunikacinės kompetencijos ir vadinamojo kritinio mąstymo gebėjimų. Tinkamai ir etiškai argumentuoti turi mokėti kiekvienas, nes, pasak Barselonos universiteto prof. Miquelio Martínezo, „argumentacinės kompetencijos trūkumas yra viena didžiausių mūsų visuomenės problemų; jis dažnai tampa netiesiogine prievartos priežastimi“. Negebėti argumentuoti yra ne šiaip sau trūkumas – tai žodžių ir sintaksinių konstrukcijų (logos), vertybinių nuostatų (ēthos), emocinės ir estetinės raiškos (pathos) stoka – savotiškas argumentacinis nebylumas, proto tyla… Todėl mokydami samprotauti prisiminkime, kad loginė, vertybinė ir kūrybinė mąstymo dimensijos koreliuoja su amžinomis TIESOS, GĖRIO ir GROŽIO kategorijomis, kad argumentuojant privalu saugotis manipuliavimo žmogaus sąmone. Ši metodinė priemonė, kurioje apibendrinta argumentacinio teksto planavimo, kūrimo, analizės ir vertinimo patirtis, yra skirta buvusiems studentams – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams. Leidinį rasite: https://lki.lt/e-publikacijos/
09-06-2020
This page is only available in Lietuvių. Informuojame, kad dėl koronaviruso plitimo grėsmės nusprendėme tarptautinę mokslinę konferenciją „Kalbų ir kultūrų sąveika Europoje: paribių zonos ir kontaktinės erdvės“ iš 2020 m. rugsėjo 9–11 d. nukelti į 2021 m. rugsėjo 8–10 d. Tolesnė informacija bus skelbiama www.lki.lt.
29-05-2020
This page is only available in Lietuvių. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2015 m. rugsėjo 30 d. posėdyje pritarė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyvai rengti Lietuvių kalbos dienas. Buvo nuspręsta, kad programa, skirta lietuvių kalbai, bus vykdoma laikotarpiu tarp dviejų Lietuvai svarbių švenčių: nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. Šiuo laikotarpiu – vasario 21 d. – minima ir Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Pirmą kartą Lietuvių kalbos dienos buvo surengtos 2016 m. O 2020 m. į pagrindinių renginių sąrašą Valstybinė lietuvių kalbos komisija įtraukė ir Gramatikos dieną Lietuvių kalbos institute. Renginyje buvo pristatyta pradėta kurti Lietuvių kalbos gramatikos informãcinė sistema – LIGIS. Truputis istorijos Šiuo metu kompiuteriai skverbiasi į visas žmogaus gyvenimo sritis. Ne išimtis ir kalba. Praeito amžiaus viduryje atsiradus kompiuteriams labai greitai paaiškėjo, kad jie gali apdoroti ne tiktai skaičius, bet ir kitus simbolius, pavyzdžiui, raides, taigi kompiuteriai gali apdoroti ir kalbas. Kalbos patekimas į kompiuterinę terpę yra jos išlikimo garantas, ir tai darosi ypač aktualu dabar, kai pasaulis susiduria su nykstančių kalbų problema. Kompiuterizuojant lietuvių kalbą atlikta nemaža darbų: suskaitmeninti pagrindiniai žodynai, sukurti morfologiniai ir sintaksiniai analizatoriai, surinkti ir anotuojami tekstynai, pradėta kurti skaitmeninė gramatika (žr. literatūros ir nuorodų sąrašą) ir kt. Kiekvienõs kalbos pagrindą sudaro du dalykai: žodynas ir gramatika. Yra du esminiai skirtumai tarp spausdintų popierinių ir kompiuterizuotų žodynų ir gramatikų: pateikimo forma ir naudotojas. Iki XXI a. visi žodynai ir gramatikos buvo spausdintos popierinės knygos ir vienintelis jų naudotojas buvo žmogus. Todėl gramatikose būdavo įprasta pateikti taisyklę su
28-05-2020
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslininkai dirba iš peties ir šiuo metu nuotoliniu būdu gilina įgūdžius dirbti su informacinių technologijų platforma ArcGIS. Jos pagrindu kuriamas tarmių duomenyno modelis. Tai – projektinis darbas, kuris visuomenei bus prieinamas kaip šiuolaikinė Lietuvos vietinių kalbos variantų bazė, pirmiausia veikianti kaip saugykla, – joje bus saugoma esama, Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve sukaupta, tarminė medžiaga ir būsimi, ArcGIS įrankiais naujai surinkti, duomenys. ArcGIS platformos įrankiais mokslininkai analizuos tarminę medžiagą, ją eksplikuos žemėlapiais, diagramomis ir kt. Pasitelkta technologija teikia erdvinę informaciją, patogias priemones ją surasti, panaudoti, apdoroti ir dalytis. Šiame ypatingame projekte dirba prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, dr. Agnė Čepaitienė, dr. Rima Bakšienė, dr. Laura Geržotaitė ir dokt. Žydrūnas Šidlauskas, o mokymuose, be minėtų mokslininkų, dar dalyvauja dr. Violeta Meiliūnaitė, Simona Vyniautaitė ir Diana Dambrauskienė. Mokymus veda UAB „Hnit-Baltic“ GIS konsultantas-analitikas Donatas Bružas. Projektą finansuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija.