This page is only available in Lietuvių.
Šių metų liepos 21–22 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir nuotoliniu būdu vyko 4-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija Ukraina ir Lietuva: istorijos, kalbos, kultūros ir turizmo paralelės. Konferenciją organizavo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, įgyvendindamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektą, drauge su Kyjivo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto Baltistikos centru.
Konferencijoje Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aurelija Gritėnienė skaitė pranešimą „Enciklopedinės žinios apie Lietuvą „Lietuvių–ukrainiečių kalbų žodyne“. Atrinkus ir išanalizavus žodyne esančias antraštinių žodžių iliustracijas, teikiančias enciklopedinių žinių apie Lietuvą, nustatyta, kad iliustracijose daugiausia pateikiama geografinių ir istorinių žinių. Be to, pavyzdžiuose kalbama apie lietuviškas šventes, papročius ir tradicijas, valgius, etnografinius regionus, žymias asmenybes ir kt. Taigi, akivaizdu, kad šiuolaikiniame žodyne skaitytojui yra svarbi ne tik lingvistinė informacija, bet ir enciklopedinės žinios, kurios padeda apibendrintai susipažinti su šalies istorija, kultūra, geografija, tradicijomis ir kitais svarbiais aspektais, susijusiais su objektyvios tikrovės vaizdavimu.
Sonatos Grėbliūnaitės nuotr.
Šių metų liepos 7–9 d. Ženevoje vyko kas trejus metus Ženevos universiteto organizuojama teisinių tekstų vertimo mokslinė konferencija TRANSIUS 2025, kurioje rinkosi vertimo praktikai ir tyrėjai iš daugiau nei dvidešimties pasaulio šalių.
Liepos 7 d. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro doktorantė Gabija Serapinienė skaitė pranešimą disertacijos tema „Traducción de construcciones con verbo de apoyo del español al lituano y al inglés: estudio basado en corpus jurídico paralelo“ (liet. „Ispanų kalbos leksinių analitinių konstrukcijų vertimas į lietuvių ir anglų kalbas: tyrimas paremtas lygiagrečiuoju administracinių tekstų tekstynu“).
Martyno Serapino nuotr.
This page is only available in Lietuvių.
Šių metų birželio 27–28 d. Vilniuje ir Kaune vyks Lietuvos kultūros kongreso suvažiavimas. Renginys suburs kultūros, švietimo ir politikos atstovus, siekiančius išsiaiškinti, kokie sprendimai gali užtikrinti stiprią ir gyvybingą Lietuvos kultūrą ateities kartoms.
Lietuvos kultūros kongresas turi ilgą istoriją – pirmasis jo suvažiavimas įvyko dar 1925 m. Kaune, o 1990 m. Vilniuje vykęs ketvirtasis kongresas atliko svarbų vaidmenį nepriklausomos Lietuvos kultūros politikoje. Tęsiant tarpukariu vykusių ir atkurtos nepriklausomos Lietuvos kultūros kongresų tradiciją ir suvokiant kultūros svarbą tautos bei Valstybės gyvenime, Lietuvos kultūros kongresas 2024 m. birželio 12 d. surengtoje konferencijoje „Politinė kultūra ir Kultūros kongresų pamokos“ nutarė inicijuoti Lietuvos kultūros kongreso šimtmečio suvažiavimą 2025 m. birželio 27–28 d. Vilniuje ir Kaune.
Abi dienas vyks tarptautinė mokslinė praktinė konferencija Lietuvos kultūros kongresui – 100 metų, skirta 100-osioms Lietuvos kultūros kongreso ir 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms paminėti. Per konferenciją pranešimą „Blunkančios tapatybės paieškos, arba paliatyvioji lituanistikos strategija (apie kalbą, mokslą ir švietimą)“ skaitys ir Geolingvistikos centro vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė.
Renginį organizuoja Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas kartu su Lietuvos kultūros kongresu. Lietuvos kultūros kongreso globėjas – Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas. Renginio partneriai: Lietuvos radijo ir televizijos komitetas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Kauno miesto savivaldybė, Vytauto Didžiojo universitetas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Vilniaus verslo kolegija, Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija, VšĮ „Tarptautinė socialinė akademija“. Renginį taip pat palaiko akademinės institucijos ir visuomeninės organizacijos.
Kongreso diskusijas transliuos Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Konferencijos transliaciją bus galima stebėti ir Seimo YouTube kanale „Atviras Seimas“.
Daugiau informacijos rasite čia.
[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]
[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]
This page is only available in Lietuvių.
Šių metų birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konferencijų salėje vyko 13-oji Lietuvių terminologijos forumo konferencija „Dirbtinis intelektas, duomenų rinkiniai ir terminologija“. Konferenciją organizavo Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Danų ir lietuvių kalbų departamentas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Terminologijos centro vadovė, mokslo darbuotoja dr. Asta Mitkevičienė konferencijoje skaitė pranešimą „Sinoniminiai terminai ir norminimas – ką atskleidžia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės posėdžių protokolai?“. Mokslininkė kalbėjo apie sinonimijos dalykus terminų tvarkybos kontekste. Išanalizavusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės 2010–2024 m. protokolus terminų žodynų klausimais, ji nustatė, kad, norminant terminiją, sinonimų skaičius ne tik mažinamas (tai yra tipiškiausia), bet ir didinamas, taip pat keičiamas sinoniminių terminų eiliškumas pagal teiktinumą, sinonimų statusas. Pranešime aptarti tokių keitimų motyvai ir veiksniai.
Konferencijos įrašą galite žiūrėti čia.
Olgos Posaškovos nuotr.
This page is only available in Lietuvių.
Šių metų birželio 5 d. Lietuvių kalbos instituto (LKI) direktorius dr. Darius Ivoška dalyvavo Lietuvos valstybės istorijos archyve vykusiame IV tarptautiniame kolokviume Genealogija, heraldika ir veksilologija, kurio tema – „Vadovai: jų kilmė, herbai ir vėliavos“.
Kolokviumą organizavo Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas (GHVI). Kolokviumo globėjai: Tarptautinė genealogijos ir heraldikos konfederacija (pranc. Confédération Internationale de Généalogie et d’Héraldique), Tarptautinė veksilologijos asociacijų federacija (pranc. Fédération internationale des associations vexillologiques), Tarptautinė genealogijos akademija (pranc. L‘Académie Internationale de Généalogie).
LKI yra vienas iš kolokviumo partnerių (kiti partneriai: Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Genealogijos akademija, Heraldikos akademija, Veksilologijos akademija).
Šiemet kolokviume dalyvavo genealogijos, heraldikos ir veksilologijos mokslininkai, tyrėjai ir ekspertai iš 17 šalių: Čekijos, Danijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lietuvos, Makedonijos, Moldovos, Norvegijos, Vokietijos, Portugalijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Pietų Afrikos, Ukrainos, Vatikano. LKI atstovavo akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė. Mokslininkė emeritė skaitė pranešimą „Prūsų vadai, kilmingieji, vitingai“.
GHVI valdybos pirmininkas, Heraldikos akademijos direktorius Paulius Vaniuchinas GHVI vardu padėkojo LKI už paramą ir geranorišką pagalbą organizuojant šį renginį ir įteikė direktoriui dr. Dariui Ivoškai padėkos raštą.
GHVI prezidentas Remigijus Bimba LKI direktoriui dr. Dariui Ivoškai įteikė vardinį ženklą „Už nuopelnus Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutui“.
Palmiros Zemlevičiūtės nuotr.
This page is only available in Lietuvių.
Šių metų birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konferencijų salėje (Gedimino pr. 53, Vilnius) vyks 13-oji Lietuvių terminologijos forumo konferencija Dirbtinis intelektas, duomenų rinkiniai ir terminologija. Konferenciją organizuoja Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Danų ir lietuvių kalbų departamentas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Pranešimą „Sinoniminiai terminai ir norminimas – ką atskleidžia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės posėdžių protokolai?“ skaitys Terminologijos centro vadovė, mokslo darbuotoja dr. Asta Mitkevičienė.
Stebėti konferenciją galite Youtube kanale „Atviras Seimas“.
This page is only available in Lietuvių.
Šių metų gegužės 31 d. Panemunės pilyje (Vytėnų g. 53, Pilies I k., Jurbarko r.) vyks mokslinis-praktinis seminaras Istorinis bajoro kostiumas: terminai, tyrimas, atkūrimas, skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoro kostiumui aptarti.
Seminare pranešimą „Istoriniai aprangos pavadinimai: kalbinis aspektas“ skaitys Terminologijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aušra Rimkutė-Ganusauskienė.
Taip pat vyks ekskursija po pilyje eksponuojamą Vytauto Didžiojo karo muziejaus uniformų rekonstrukcijų parodą Drąsos gijos.
Renginį organizuoja Vilniaus dailės akademijos Panemunės pilis ir Vytauto Didžiojo karo muziejus.