18-09-2023
This page is only available in Lietuvių. Nuo šiol prieinama ir elektroninė Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotojų dr. Loretos Vaičiulytės-Semėnienės, dr. Veslavos Čižik-Prokaševos, dr. Aurelijos Gritėnienės, dr. Danutės Liutkevičienės, dr. Anželikos Gaidienės monografija Lietuvio kaimynai: draugai ar priešai? Kalbinė vaizdinių analizė“. Kolektyvinėje monografijoje nagrinėjami kaimyno, draugo, priešo, latvio, baltarusio / gudo, lenko, ruso ir vokiečio vaizdiniai kalboje. Knygoje, derinant struktūrinį požiūrį į reikšmę su kognityviniu ir remiantis trimis šaltiniais – Lietuvių kalbos žodynu, Moderniosios tapatybės ideologinio naratyvo tekstynu ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu, – siekiama parodyti žodžių reikšmių poslinkius ir atsakyti į klausimą, kaip kintant istorinėms, politinėms, ekonominėms, kultūrinėms ir kt. aplinkybėms keičiasi lietuvio požiūris ir santykis su kitu (kaimynu, draugu, priešu, latviu, baltarusiu / gudu, lenku, rusu, vokiečiu), kaip tą kitimą atspindi skirtingų laikotarpių diskursas. Knyga skiriama ne tik kalbos specialistui, studentui, bet ir etnologui, tautosakininkui, istorikui, kultūrologui ar besidominčiam kito vaizdinio dinamika lietuvio pasaulėžiūroje skirtingais laikotarpiais. Elektroninė kolektyvinė monografija „Lietuvio kaimynai: draugai ar priešai? Kalbinė vaizdinių analizė“
15-09-2023
This page is only available in Lietuvių. 2023 m. rugsėjo 14 d. posėdyje Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba apsvarstė darbo grupės parengtą išvadą „Dėl Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2700“ ir pritarė šio įstatymo projekto įvertinimui. Darbo grupė, kurią sudarė Lietuvių kalbos instituto mokslininkai dr. Laimutis Bilkis, akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė (grupės vadovė), prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė, dr. Rita Miliūnaitė ir dr. Daiva Murmulaitytė, įvertino projekto siūlymą papildyti dabar galiojantį Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, įrašant galimybę moterims įgyti pavardę su galūne ‑(i)a, jeigu vyro pavardė baigiasi tokia pat galūne. Išvadoje apibūdinti esminiai projekto trūkumai ir kai kurie prieštaringi su juo susijusios sklaidos momentai, taip pat nurodyti galimi neigiami padariniai lietuvių kalbos gramatinei sistemai: 1) įstatymo projektas Nr. XIVP-2700 yra lingvistiškai ydingas; 2) projekto aiškinamajame rašte pateikiama klaidingos ir prieštaringos informacijos; 3) projekto siūlomos moteriškos pavardės su galūne -(i)a nepritampa prie lietuvių kalbos sistemos, nes bendrinėje lietuvių kalboje su galūne -(i)a nėra daromi asmenų pavadinimai pagal lyties skirtumą; 4) dirbtinai kuriamas naujas moteriškų pavardžių atsiradimo būdas – pavardės perėmimas iš vyro – ir tokiu būdu naikinamas gramatinis vyrų ir moterų pavardžių skirtumas, siekiant lietuvių pavardes ilgainiui paversti lyčiai neutraliomis (kad iš pavardės nebūtų suprantama, vyras tai ar moteris); 5) silpninamas lietuvių pavardžių sistemos gramatinis funkcionalumas ir apsunkinamas vartojimas; 6) naikinamas istoriškai natūraliai susiklostęs lietuvių pavardžių sistemos savitumas, nes kai kurios lietuvių moterų pavardės supanašėtų su slavų kalbų pavardėmis; 7) projektas sukuria prielaidas
15-09-2023
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos sprendimu Evelinos Kolupailaitės-Masiokienės ir Broniaus Masioko stipendija skiriama Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro doktorantei Alisai Stunžaitei ir Geolingvistikos centro jaunesniajam mokslo darbuotojui, doktorantui Aidui Gudaičiui. Nuoširdžiai sveikiname!
13-09-2023
This page is only available in Lietuvių. Sveikiname Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiąjį mokslo darbuotoją doc. habil. dr. Ilją Lemeškiną, kurio knyga „Pranciškaus Skorinos portretas“ laimėjo Prahos Karolio universiteto 2023 m. geriausiųjų monografijų konkurse (Soutěž vysoce kvalitních monografií Univerzita Karlova). Leidinį 2021 m. išleido Lietuvių kalbos institutas kartu su Prahos lingvistų būreliu. Konkurse dalyvavo visi 17 Prahos Karolio universiteto fakultetų. Kiekvienas fakulteto padalinys (tik Filosofijos fakultete jų yra beveik 50) nominavo po vieną monografiją. Vertintojų komisiją sudarė Universiteto Mokslo taryba, kuri išrinko laimėtojus – iš viso 17 monografijų. I. Lemeškino knyga užėmė 8–9 vietas. Konkurso rezultatus galite rasti čia.
11-09-2023
This page is only available in Lietuvių. Šių metų rugpjūčio 17–19 d. Betleheme (JAV, Pensilvanijos valstija) vyko 8-oji tarptautinė Betlehemo konferencija „Moravian History and Musicׅ“, skirta XV–XXI a. Moravijos judėjimo (Moravian Brethren arba Unitas Fratrum) istorijai ir muzikai Europoje, Amerikoje, Azijoje, Afrikoje ir Australijoje. Raštijos paveldo tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Inga Strungytė-Liugienė konferencijoje nuotoliniu būdu skaitė pranešimą „But the good that has been done will be more fully known in Eternity alone”: Moravian Wilhelm Andreas Rhenius and his social activities in Klaipėda, East Prussia“. Pranešime mokslininkė kalbėjo apie Moravijos bažnyčios sekėjo, Bachmano dvaro inspektoriaus Wilhelmo Andrėjaus Rheniaus visuomeninę veiklą XIX a. 2–3-iojo deš. Klaipėdoje, jo ryšius su tarptautinėmis, tarpkonfesinėmis ir filantropinėmis Londono ir Berlyno organizacijomis. Buvo aptartas ir V. A. Rheniaus dalyvavimas religiniame Prabudimo judėjime (Awakening movement), užsiminta apie jo vaidmenį platinant religines knygas lietuvių kalba, skirtas žemesnio socialinio sluoksnio žmonėms šviesti. Daugiau informacijos rasite čia.
08-09-2023
This page is only available in Lietuvių. Rugsėjo 8-ąją minime Tarptautinę raštingumo dieną. Ją kasmet švenčiame UNESCO iniciatyva. Šią dieną pagerbiami tie, kurie prisidėjo prie raštingumo kūrimo: mokytojai, redaktoriai ir kiti kalbos puoselėtojai. Siaurąja prasme raštingumas suvokiamas kaip žmogaus gebėjimas skaityti ir rašyti. Laikui bėgant šio žodžio reikšmė išsiplėtė ir dabar raštingu žmogumi vadiname ne tik tą, kuris moka skaityti ir rašyti, bet ir tą, kuris moka skaičiuoti, rišliai ir sklandžiai bendrauti, tinkamai suvokia tiek sakytinį, tiek rašytinį tekstą, geba kritiškai įvertinti ir kūrybiškai pasinaudoti įvairiomis žiniomis, duomenimis. Taigi, šiuolaikiniame pasaulyje žodis raštingumas įgijo labai plačią reikšmę: kalbama apie kompiuterinį, informacinį, finansinį, politinį ir kitus raštingumus, kurie apima daug skirtingų gebėjimų. Gražiai raštingumo sampratą yra apibūdinusi doc. dr. Rasuolė Vladarskienė: „Raštingumas siaurąja reikšme (kaip mokėjimas rašyti ir skaityti) yra raštingumo plačiąja reikšme (kaip bendrojo išprusimo) pagrindas.“ Raštingumas leidžia žmonėms sėkmingai veikti šiuolaikinėje visuomenėje, suteikia platesnes galimybes ir padeda įveikti kilusius iššūkius. Lietuvių kalbos institutas, minėdamas Tarptautinę raštingumo dieną, kviečia visus norinčius išspręsti kryžiažodį. Žodžių reikšmės: kalbą žyminčių ženklų sistema; visos raidės, išdėstytos tam tikra tvarka, raidynas; visa, kas sukurta fiziniu ir protiniu visuomenės darbu; žodinio minčių reiškimo sistema; didelis, nuodugnus mokytumas, išsilavinimas; įgytas sugebėjimas automatiškai atlikti kurį nors veiksmą. Žodžių ir jų reikšmių galite ieškoti Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“.