25-09-2023
This page is only available in Lietuvių. Jūsų disertacija vadinasi „Vilniaus universiteto rektoriaus Petro Skargos lenkiškojo leidinio „Żywoty Święntych“ vertimai į rusėnų ir bažnytinę slavų kalbas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės kirilinėje rankraštinėje tradicijoje kalbų ir kultūrų sąveikos kontekste“. Gal galėtumėte trumpai pristatyti, apie ką yra Jūsų darbas, koks tyrimo tikslas? Labai ilgas pavadinimas. Kai kam nors pasakau savo disertacijos temą, pirmoji reakcija būna: „O Dieve, apie ką čia rašei.“ Labai trumpai dviejų šimtmečių tradicijos istoriją (XVII–XVIII a.) galima apibūdinti taip: lenkas katalikas sudarė ir išleido šventųjų gyvenimo aprašymų knygą, kuri išpopuliarėjo tarp stačiatikių ir unitų, – daugiau nei pusė tekstų buvo išversti ir nukopijuoti ranka. Rankraščiai buvo naudojami bažnyčios aplinkoje, kol dalis jų atsidūrė knygų saugyklose ir buvo aprašyti archyvarų. Taip tyrinėtojai sužinojo apie šią tradiciją, kuri yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kultūros paveldo ir rankraštinės kirilinės tradicijos dalis. Kelios dešimtys rankraščių (65), kuriuos dabar žinau, yra maža dalis to, kas egzistavo. Juose – daugiau nei 120 išverstų tekstų. Tyrimo tikslas – atskleisti P. Skargos lenkų kalba leistų „Żywoty Świętych“ kirilinių vertimų kultūrinius ir kalbinius bruožus. Kitaip tariant, reikėjo atsakyti į daugybę klausimų: kada, kur ir kas galėjo išversti kūrinį iš lenkų į rusėnų ir bažnytinę slavų kalbas, taip pat kokia yra vertimo teksto istorija. Trijų verstinių kūrinių nuorašų tarminių (regioninių) kalbos ypatybių sugretinimas su jų tekstologine istorija bei rankraščių chronologija leidžia susieti vertimą su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (o ne Lenkijos ar Vengrijos karalystės) rusėnų žemėmis. Šiuo metu nėra tiesioginių įrodymų, kad būtent graikai katalikai (unitai) galėtų būti šių vertimų tikslinė auditorija. Tiek jie, tiek stačiatikiai galėjo versti iš
20-09-2023
This page is only available in Lietuvių. Pasirodė elektroninė Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Jolitos Urbanavičienės ir Latvijos universiteto doktorantės Janos Tapertės monografija Lietuvių ir latvių kalbų sonantų lyginamasis akustinis ir perceptyvinis tyrimas. Kolektyvinėje monografijoje pagal tuos pačius principus analizuojami dviejų dabartinių baltų kalbų šoniniai (lateraliniai), nosiniai, virpamieji ir sklandieji sonantai. Tai trečioji Lietuvių kalbos institute leidžiamos elektroninės serijos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ knyga. Joje pristatomi lietuvių ir latvių kalbų sonantų akustinių ypatybių (F1–F4 formančių, F2 lokusų, pirmosios nosinės formantės, pirmosios nosinės formantės juostos pločio, antiformantės) naujausi lyginamieji tyrimai. Analizė atlikta atsižvelgiant į sonantų poziciją RVR ir VRV junginiuose (prevokalinė, intervokalinė ir postvokalinė), palatalizaciją (nepalatalizuotas : palatalizuotas : palatalinis sonantas), gretimų balsių fonetinį kontekstą ir informantų lytį. Monografijoje taip pat publikuojami pirmą kartą atlikti baltų kalbų sonantų perceptyviniai eksperimentai su dviejų tipų stimulais: sonantas + balsis (RV) ir formančių pereiga + balsis ((R)V). Tyrimų rezultatai iliustruojami gausia vaizdine medžiaga, jų reikšmingumas įvertintas statistiniais tyrimais. Tyrimu siekiama išryškinti svarbiausius skiriamuosius lietuvių ir latvių kalbų sonantų spektrinius, akustinius ir perceptyvinius požymius. Knygoje pateikta medžiaga galės naudotis eksperimentinės fonetikos specialistai, dabartinių baltų kalbų garsyno tyrėjai. Instrumentiniai garsų tyrimai svarbūs baltų kalbų plėtrai skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangai – kuriant kalbos atpažinimo programas, tobulinant kalbos sintezavimo technologijas, plėtojant dirbtinio intelekto technologijas, taikant pažangius kalbų mokymo(si) metodus ir kt. Dr. Jolitos Urbanavičienės ir Latvijos universiteto dokt. Janos Tapertės monografija Lietuvių ir latvių kalbų sonantų lyginamasis akustinis ir perceptyvinis tyrimas.
19-09-2023
This page is only available in Lietuvių. Kviečiame skaityti Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotojos dr. Silvijos Papaurėlytės-Klovienės straipsnį „Į gyvenimą ir pasaulį – šuns akimis“. Nerastume žmogaus, kuris visiškai nežinotų, kas yra šuo. Įvairiais mūsų gyvenimo tarpsniais santykis su šiuo naminiu gyvūnu savitas. Dar nemokantis kalbėti mažylis bando mėgdžioti šuns lojimą, kiek paaugęs vaikas jau svajoja apie ištikimą draugą – šuniuką. Daugybė šeimų turi keturkojį šeimos narį, kurio buvimas namuose paprastai yra ne tik teigiamų emocijų šaltinis, bet ir priežastis keisti gyvenimo būdą, laisvalaikio pomėgius. Šunų būdas, elgesys lyginami su žmonių elgesiu, o tokio stebėjimo išvados atspindimos kalbant, kai siekiama tiksliau apibūdinti žmogaus charakterį, jo elgesio modelius, vertybių sistemą. Šiame straipsnyje siekiama atidžiau pažvelgti į lietuvių kalboje užfiksuotus tuos šunų elgesio ar išvaizdos ypatumus, kurie pritaikomi kalbant apie žmogų. Straipsnio teiginiai paremti būdvardžio šuniškas,-a ir prieveiksmio šuniškai vartojimo pavyzdžiais iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (prieiga internete donelaitis.vdu.lt; pavyzdžių rinkimo metu Tekstyne buvo daugiau nei 140 milijonų žodžių). Dr. Silvijos Papaurėlytės-Klovienės straipsnis „Į gyvenimą ir pasaulį – šuns akimis“.