17-08-2023
This page is only available in Lietuvių. Kviečiame skaityti Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Aurelijos Gritėnienės straipsnį „Aukštaitija Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“. Kas yra Aukštaitija, žino kiekvienas lietuvis. Daugeliui Aukštaitija pirmiausia asocijuojasi su aukštaitiškomis kalvelėmis ir ežerais, sutartinėmis, skirtingomis šio regiono tarmėmis, unikaliais papročiais ir valgiais. Tačiau dar spalvingesnį ir įvairesnį šio regiono paveikslą matysime išanalizavę Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno pavyzdžius. Dr. Aurelijos Gritėnienės straipsnis „Aukštaitija Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“.
16-08-2023
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos leksikos atsinaujinimą ir pokyčius puikiai atspindi Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Liepos pabaigoje duomenyną papildė naujažodis šliurpis, reiškiantis kokį nors šaltą gėrimą (šerbetą, atšaldytą limonadą, glotnutį ir pan.). Šį ir kitus naujažodžius galite rasti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne, kurį galite pasiekti apsilankę Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas ir paieškos galimybės yra aptariamos Bendrinės kalbos tyrimų centro jaunesniosios mokslo darbuotojos dr. Agnės Aleksaitės straipsnyje „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas – naujų žodžių lobynas“. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną gali pildyti ne tik kalbininkai, bet ir Jūs! Jei perskaitėte ar išgirdote Jums neįprastą, naujai skambantį žodį ir jei jo nėra lietuvių kalbos žodynuose, galite jį pasiūlyti duomenynui, užpildę internetinę formą, kurią rasite čia.
11-08-2023
This page is only available in Lietuvių. Kviečiame skaityti Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Daivos Murmulaitytės straipsnį „Virė virė košę, arba dar sykį apie pavardes „su a pabaigoje“. Jame kalbama apie vis dar tebesitęsiančią diskusiją dėl moterų pavardžių su galūne -a įteisinimo. Dr. Daivos Murmulaitytės straipsnis „Virė virė košę, arba dar sykį apie pavardes „su a pabaigoje“.
10-08-2023
This page is only available in Lietuvių. 2023 m. vasarą pasirodė Springer leidyklos išleista knyga Europos kalbų lygybė: strateginė skaitmeninės kalbų lygybės programa (European Language Equality: A Strategic Agenda for Digital Language Equality). Joje rasite Lietuvių kalbos instituto parengtą skyrių apie lietuvių kalbos padėtį skaitmeniniame amžiuje. Šioje atvirosios prieigos knygoje pateikiami išsamūs projekto „Europos kalbų lygybė“ (ELE) rezultatai, jo strateginė programa ir veiksmų planas su pagrindinėmis rekomendacijomis Europos Sąjungai, kaip iki 2030 m. pasiekti skaitmeninę kalbų lygybę Europoje. Daugiakalbystė yra pagrindinis Europos Sąjungos kultūrinis principas, kuriuo vadovaujantis galima pajusti, ką reiškia būti europiečiu. Įvairiuose tyrimuose ir rezoliucijose nustatyta, kad Europos kalbų technologijų plėtros palaikymas yra labai nevienodas, todėl raginama imtis veiksmų. Lietuvių kalbos instituto parengtas skyrius apie lietuvių kalbos padėtį skaitmeniniame amžiuje.
27-07-2023
This page is only available in Lietuvių. Džiugiai pranešame, kad jau pasirodė 88-asis mokslo žurnalo Acta Linguistica Lithuanica, tyrinėjančio lietuvių ir baltų kalbotyrą, numeris! Kiekvienas naujas žurnalo numeris susijęs su skaitytojo lūkesčiu, su autorių ir leidėjų nerimu, kad nebūtų ištikusi kokia redakcinė išdaiga. Plunksna neslysta popieriaus lapu, kompiuterių klavišai jungia ilgas pastraipas, nerimą, ar bus šviesa, ar gebėsiu laiku išsiųsti straipsnį. Berašydama pratarmę gavau vienos autorės laišką, ar nebūtų galima dar kartą perskaityti savąjį tekstą. Straipsniai panardins skaitytojus į prūsistiką, moterų įvardijimą, kurio tikrai esama, nes perskaičius straipsnį, paaiškės, kad apie moteris rašyta autentiškuose Vokiečių ordino dokumentuose, bet tai priklauso nuo moterų minėjimo aplinkybių ir dokumentų paskirties. Autorių nepeiks ir tie, kuriems bus įdomu, kaip buvo sudaromi vokiečių ir lietuvių kalbų vietų pavadinimai. Esama ištikimų autorių savo temoms, ir tai nėra blogai, nes tų temų aspektų yra daugybė. Atidus skaitytojas susipažins su vieno kaimo toponomastiniu sluoksniu, įsigilins į lietuvių ir latvių fonetikos dalykus. Nustebins modernus požiūris į PETA gyvūnus. Labai svarbūs žodžiai prieraišus ir prieraišumas nagrinėjami valentingumo aspektu, filosofai panagrinėtų kitu aspektu. Įdomus kognityvinis požiūris į Šalčininkų rajono potamonimų motyvaciją ir semantiką ir šiuolaikinio politinio diskurso vertimo ypatumus šalyje, kuri visiems rūpi ir dėl kurios skauda. Džiugu, kad nepamiršti mūsų žurnalo indoeuropeistai, kad yra aptariami kalbininkų darbai. Linkėdama skaitytojams ir vertintojams patirti atradimo džiaugsmą Vyriausioji redaktorė akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje (Petro Vileišio g. 5, Vilnius). Knygynėlis dirba antradieniais−ketvirtadieniais 10−12 val. ir 14−17 val. Daugiau informacijos tel. (8 5) 234 6058 ir