This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institutas kviečia mokinius ir suaugusiuosius pabūti žodynininkais ir dalyvauti 6-ajame nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“. Šiais metais konkursas skiriamas Kazimiero Būgos pirmojo Lietuvių kalbos žodyno sąsiuvinio 100-mečiui paminėti. Jūsų originalių žodynų lauksime nuo 2023 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. vasario 15 d. Spausdintus ar įskaitomai ranka parašytus žodynus siųskite adresu: Lietuvių kalbos instituto muziejui „Lituanistikos židinys“, konkursui „Mano žodynas“, Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius. Elektroninius žodynus siųskite e. paštu . Vertinant žodynus dalyviai bus skirstomi į tris grupes: 5–8 klasių moksleiviai, 9–12 klasių moksleiviai ir suaugusieji. Konkurso vertinimo komisija atrinks po tris geriausius kiekvienos dalyvių grupės darbus, taip pat iš visų dalyvavusiųjų konkurse – vieną originaliausią darbą. Rezultatai bus skelbiami 2024 m. kovo 1 d. Lietuvių kalbos instituto svetainėje www.lki.lt ir feisbuko paskyroje. Konkurso nugalėtojai bus kviečiami dalyvauti apdovanojimų renginyje. Informacija apie renginį bus paskelbta 2024 m. kovo 1 d. Lietuvių kalbos instituto svetainėje www.lki.lt ir feisbuko paskyroje. Geriausių darbų autoriai bus apdovanoti Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidiniais, leidyklų knygomis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Kėdainių rajono savivaldybės ir įvairių rėmėjų įsteigtais prizais. Jei konkurso dalyviai turėtų kokių klausimų, gali kreiptis į Lietuvių kalbos institutą tel. (8 5) 263 8112 arba e. paštu . Konkurso nuostatai
This page is only available in Lietuvių. Skelbiamas papildomas priėmimo konkursas į Filologijos mokslo krypties doktorantūrą Lietuvių kalbos institute. Prašymus dalyvauti konkurse galima teikti nuo spalio 17 d. iki spalio 26 d. Daugiau informacijos rasite čia.
This page is only available in Lietuvių. Šių metų spalio 27 d. 14 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje (Aušros al. 62, Šiauliai) vyks konferencija-diskusija „Lietuvių kalba – tautos išlikimo garantas“, skirta lietuvių kalbos paskelbimo valstybine kalba 35-mečiui paminėti. Joje pranešimą „Kalbos gyvybė ir galia: kaip išlaikyti ir stiprinti?“ skaitys Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja habil. dr. Rita Miliūnaitė. Konferencijos-diskusijos programa
This page is only available in Lietuvių. Adutiškio apylinkės (Švenčionių r., Lietuva) ir Kamojų apylinkės (Pastovių r., Baltarusija) straipsnyje tyrinėjamos kaip vientisas arealas, iki pat XX a. paskutinio dešimtmečio gyvenęs intensyvios lietuvių ir baltarusių dvikalbystės sąlygomis. Remiantis Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyvo medžiaga ir autorės sukauptais įrašais kartografuojama dabartinė periferinės Kamojų šnektos riba ir analizuojama, kaip šioje teritorijoje aktyvios dvikalbystės fone formuojasi individo kalbinė tapatybė. Medžiaga rinkta iš vyresnio amžiaus informantų (g. 1925–1940 m.), kurie patyrė lenkinimą, rusinimą ir pastarųjų dešimtmečių lietuvių kalbos dominavimą. Daugiausia dėmesio skiriama kalbinės tapatybės formavimuisi XX a. antrojoje pusėje, analizuojama šeimos, mokyklos, bažnyčios, kaimo bendruomenės ir administracinės valdžios įtaka. Dr. Jolitos Urbanavičienės straipsnis „Adutiškio–Kamojų arealas: kalbinė tapatybė lietuvių ir baltarusių paribyje“.
This page is only available in Lietuvių. Šių metų spalio 12 d. Vilniaus universitete gyvai ir nuotoliniu būdu vyko tarptautinis seminaras „ES dokumentų kalba (eurolektas) ir administracinė lietuvių kalba“. Jame dalyvavo Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Rasuolė Vladarskienė, kuri perskaitė pranešimą „Daiktavardinės raiškos ypatumai administracinėje lietuvių kalboje“. Jame mokslininkė aptarė daiktavardžių vartojimo specifiką administracinėje kalboje, atsižvelgdama į tai, kad statistinių tyrimų duomenimis iš visų funkcinių stilių daiktavardis dažniausiai vartojamas būtent administraciniame stiliuje. Pranešime daugiau dėmesio skirta ES dokumentų vertėjams aktualiems dalykams: daiktavardinės ir veiksmažodinės raiškos santykiui, veiksmažodiniams daiktavardžiams, o ypač priesagos -imas (-ymas) vedinių daugiareikšmiškumui ir nuo jo priklausantiems normos klausimams. Seminaro dalyviai aktyviai diskutavo apie eurolektą, buvo išsamiai supažindinta su lenkų kalbos eurolekto ypatybėmis, keliamas klausimas, ar yra lietuvių kalbos eurolektas. Per diskusijas išryškėjo skirtingas vertėjų požiūris į originalo ir vertimo kalbų santykį, tačiau apibendrinant seminarą buvo dar kartą pabrėžta Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato atstovo Ingemaro Strandviko mintis, kad ES dokumentai turėtų būti išversti taip, kad jie būtų suprantami kiekvienam piliečiui. Seminarą organizavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedra kartu su Europos Komisijos Vertimo raštu generaliniu direktoratu.  
This page is only available in Lietuvių. Šių metų spalio 27–28 d. vyks Lietuvos ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų konferencija „Lietuvių kalba šiandienos mokykloje“. Konferencijos tikslas – aptarti lietuvių kalbos mokymo situaciją, jos aktualijas šiandienos mokyklai, visuomenei, pasidalyti naujausiais kalbos tyrimais ir įžvalgomis, telkti darbui akademinę ir mokytojų bendruomenę. Spalio 27 d. 13 val. konferencija vyks Lietuvos Respublikos Seime (Gedimino pr. 53, Konferencijų salė, III rūmai), o spalio 28 d. 9 val. kūrybinės dirbtuvės mokytojams vyks Lietuvių kalbos institute (Petro Vileišio g. 5). Renginiuose bus galima dalyvauti tiesiogiai arba nuotoliniu būdu. Užsiregistravusiesiems į renginius nuoroda bus atsiųsta nurodytu e. pašto adresu. Lietuvos Respublikos Seime vyksiančią konferenciją bus galima stebėti Seimo „YouTube“ kanalu. Konferenciją organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos Seimas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Lietuvių kalbos institutas. Konferencijos programa