News

This page is only available in Lietuvių. Šių metų lapkričio 16 d. 14 val. vyks nuotolinė Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos doc. dr. Rasuolės Vladarskienės paskaita „Tikrinių ir bendrinių pavadinimų rašymas“. Joje mokslininkė kalbės apie lietuvių kalbos rašybos taisyklių naujoves, paaiškins, kada būtinos didžiosios raidės įvairiuose pavadinimuose (institucijų, padalinių, kompiuterinių programų ir pan.), o kada jos yra klaida. Sužinosite ir dar daug kitų naudingų rašybos dalykų. Registruotis į paskaitą galite čia. Nuoroda bus atsiųsta dieną prieš renginį. Renginį organizuoja Kūrybinių industrijų fakulteto Profesinės kalbos studijų Lietuvių kalbos skyrius, remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Maloniai kviečiame dalyvauti!

This page is only available in Lietuvių. Džiugiai pranešame, kad Lietuvių kalbos institutas pasirašė bendradarbiavimo raštą su Krokuvos Jogailos universiteto Tarptautinių ir politinių studijų fakultetu. Ši sutartis apima keitimąsi moksline medžiaga, publikacijomis, dalyvavimą bendruose projektuose, bendrų mokslo renginių organizavimą ir t. t.

This page is only available in Lietuvių. Kad bendrinė kalba veikia šnektų ir tarmių leksiką – savaime suprantamas dalykas: juk ji matoma ir girdima žiniasklaidos priemonėse, ja bendraujama mokyklose, medicinos ir valdžios įstaigose, pagaliau tekstų įrašytojai ja kalbina pateikėjus (dialektologinių ekspedicijų metu pastebėta, kad tarmių atstovai žiūri įtariai, kai į juos kreipiamasi vietos šnekta, nebent tai būtų gerai pažįstamas vietinis žmogus). Apie bendrinės (autoriaus žodžiais ir tuo metu vartotu terminu literatūrinės) kalbos įtaką tarmių leksikai dar žr. Zinkevičius 1966: 18–19. Tyrimo tikslas – paanalizuoti ir apžvelgti rytų aukštaičių leksikos kaitos tendencijas. Remiamasi spausdintais rytų aukštaičių šnektų (ir vienos patarmės) žodynais ir paskelbtais tekstais (žr. šaltinių ir literatūros sąrašą). Dauguma tekstų orientuoti į praeitį: pateikėjų prašoma pasakoti apie senovę, anksčiau dirbtus darbus, pasekti pasaką ir pan. Tačiau ir šiuose tekstuose, įrašytuose iš vyresnio amžiaus žmonių, matyti tendencija vartoti ne senuosius šnektos žodžius, o perimtus iš bendrinės kalbos. Analizei pasirinktos žodžių poros, iš kurių pirmasis yra savas šnektos žodis, o antrasis – dėl bendrinės kalbos įtakos vartojamas žodis ar dėl šios įtakos pakitusios reikšmės žodis ar jų vediniai. Nustatant žodžio „savumą“ šnektai remiamasi tekstų rengėjų pastabomis (Markevičienė 2009: 55; Rinkauskienė 2010: 34, 35 [17 išn.] ir kt.), taip pat savo, rytų aukštaitės anykštėnės, kalbine kompetencija. Pirmiausia (a) apibūdinamas žodžių fiksavimas žodynuose, po to (b) – tarminiuose tekstuose. Žodžiai ir jų formos pateikiami netranskribuoti ir, jei tai nerelevantiška, nekirčiuoti. Dr. Ritutės Šepetytės-Petrokienės straipsnis „Bendrinės kalbos įtaka rytų aukštaičių leksikai“ (išspausdintas straipsnių rinkinyje Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai, sud. Jolita Urbanavičienė ir Ritutė Šepetytė-Petrokienė, Vilnius, 2018).

   

This page is only available in Lietuvių. Šių metų spalio 19–21 d. Opolėje, Lenkijoje vyko XXIII tarptautinė onomastikos konferencija (lenk. XXIII Międzynarodowa i Ogólnopolska Konferencja Onomastyczna). Joje pranešimus skaitė Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro mokslininkai. Mokslo darbuotojas dr. Darius Ivoška pranešime „Peculiarities of Personal Identification and Anthroponymic Place Names in Documents of the German Order“ („Asmens identifikavimo ypatumai bei antroponiminiai vietovardžiai Vokiečių ordino dokumentuose“) analizavo Vokiečių ordino kanceliarijos raštininkų pasitelktus asmens įvardijimo būdus, rengiant dokumentus, kuriuose paliudyti dvasininkijos atstovai, Ordino pareigūnai ir valstiečiai. Taip pat aptarė ir asmenvardinės kilmės vietovardžius, užrašytus XIII–XV a. Vokiečių ordino rankraštiniuose dokumentuose. Jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Pavelas Skorupa skaitė pranešimą „Exploring the Correlation Between Worldview and Toponyms: The Analysis of Appellatival Oikonyms in Present-Day Vilnius County“ („Pasaulėvaizdžio ir vietovardžių sąsajų tyrinėjimas: dabartinės Vilniaus apskrities apeliatyvinių oikonimų analizė“), kuriame nagrinėjo pasaulėžiūros ir oikonimų ryšį, atkreipdamas dėmesį į tai, kaip gyvenamųjų vietų vardai atspindi vietinių gyventojų įsitikinimus, vertybes, tapatybę, paribio zonų kultūrinę įvairovę. Taip pat atskleidė šių oikonimų istorinę ir kalbinę reikšmę. Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro dokt. Alisa Stunžaitė pranešime „Manifestation of Cultural Mettonymy in Lithuanian Drimonymy“ („Kultūrinės metonimijos apraiškos Lietuvos dromonimijoje“) pristatė naujausio Lietuvos miškų vardų tyrimo rezultatus. Analizuojamoje medžiagoje mokslininkė ieškojo miškų įvardijimo tradicijoje užkoduotų kultūros atspindžių.