15-01-2024
This page is only available in Lietuvių. Iki 6-ojo nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ pabaigos liko vienas mėnuo! Primename, kad Lietuvių kalbos institutas kviečia mokinius ir suaugusiuosius pabūti žodynininkais ir dalyvauti 6-ajame nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“. Šiais metais konkursas skiriamas Kazimiero Būgos pirmojo Lietuvių kalbos žodyno sąsiuvinio 100-mečiui paminėti. Jūsų originalių žodynų lauksime iki vasario 15 d. Spausdintus ar įskaitomai ranka parašytus žodynus siųskite adresu: Lietuvių kalbos instituto muziejui „Lituanistikos židinys“, konkursui „Mano žodynas“, Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius. Elektroninius žodynus siųskite e. paštu . Vertinant žodynus dalyviai bus skirstomi į tris grupes: 5–8 klasių moksleiviai, 9–12 klasių moksleiviai ir suaugusieji. Konkurso vertinimo komisija atrinks po tris geriausius kiekvienos dalyvių grupės darbus, taip pat iš visų dalyvavusiųjų konkurse – vieną originaliausią darbą. Rezultatai bus skelbiami kovo 1 d. Lietuvių kalbos instituto svetainėje www.lki.lt ir feisbuko paskyroje. Konkurso nugalėtojai bus kviečiami dalyvauti apdovanojimų renginyje. Informacija apie renginį bus paskelbta kovo 1 d. Lietuvių kalbos instituto svetainėje www.lki.lt ir feisbuko paskyroje. Geriausių darbų autoriai bus apdovanoti Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidiniais, leidyklų knygomis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Kėdainių rajono savivaldybės ir įvairių rėmėjų įsteigtais prizais. Jei konkurso dalyviai turėtų kokių klausimų, gali kreiptis į Lietuvių kalbos institutą tel. (8 5) 263 8112 arba e. paštu . Konkurso nuostatai
05-01-2024
This page is only available in Lietuvių. Kviečiame prisiminti ir skaityti dr. Aldono Pupkio monografiją Juozas Balčikonis ir didysis „Lietuvių kalbos žodynas“ (2013). „Monografijoje nagrinėjama prof. Juozo Balčikonio leksikografinė veikla 1930–1953 m., kada jis vadovavo didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ rengimo darbams ir buvo svarbiausia figūra to meto lietuvių leksikografijoje. Knygoje smulkiai aptariama ši veikla – darbo planavimas, kartotekos kaupimas, medžiagos tikrinimas, teksto rašymas, redagavimas ir tvarkymas. Kaip šios veiklos rezultatai nagrinėjami kai kurie teoriniai abiejų išleistų didžiojo žodyno tomų (LKŽ I1 ir LKŽ II1) sudarymo ir sandaros klausimai, nusakoma žodyno vieta lietuvių leksikografijos ir kultūros istorijoje. [...] Iš viso darbo ryškėja išskirtinė redaktoriaus asmenybė – kaltintas ir keiktas, niekintas ir žemintas, tramdytas ir stumdytas, jis vis tiek visais laikais [...] liko orus ir nesižeminantis prieš jokį kitų diktatą.“ (p. 429) Dr. A. Pupkio monografiją galima įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje (Petro Vileišio g. 5, Vilnius). Knygynėlis dirba antradieniais−ketvirtadieniais 10−12 val. ir 14−17 val. Daugiau informacijos tel. (8 5) 234 6058 ir e. p. .
02-01-2024
This page is only available in Lietuvių. Pasirodė elektroninė Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos prof. dr. Dalios Pakalniškienės mokslo studija Lietuvių kalbos intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių struktūra ir semantika (CiC- tipas). Ši mokslo studija yra pirmoji planuojamo kompleksinio lietuvių kalbos intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių tyrimo dalis. Dėl gana didelės pačių veiksmažodžių imties ir analizės daugiaaspektiškumo apsispręsta tyrimo rezultatus pateikti analizuojamųjų veiksmažodžių vokalizmo, lėmusio daugelį šios fleksinės klasės parametrų, pagrindu: šįkart pristatomas CiC- tipo veiksmažodžių tyrimas. Studijoje derinami sinchroniniai ir diachroniniai tyrimo metodai. Išsamus intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių inventorius, suregistruotas iš įvairių šaltinių – senųjų raštų, tarmių, dabartinės kalbos, – ir veiksmažodžių formaliosios struktūros, darybos ir semantikos tyrimas leidžia atskleisti intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių raidą, formos ir turinio pokyčių priežastis bei pasekmes, identifikuoti archaizmus ir inovacijas. Studiją sudaro įvadas, keturios analitinės dalys, išvados, šaltinių ir literatūros sąrašas. Įvade pateikiama intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių charakteristika baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų kontekste, pristatomi tyrimo tikslai, bendros metodologinės nuostatos. Keturiose analitinėse dalyse nagrinėjama intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių foneminė, morfologinė struktūra, kilmė, daryba bei semantika. Studijoje daug dėmesio skiriama formaliajai struktūrai: pirmąkart išsamiai analizuojama tiriamųjų veiksmažodžių foneminė šaknies sandara, fonologinių kitimų pobūdis, variantiškumas ir jo priežastys, variantų konkurencija. Tokia analizė atskleidė foneminės šaknies struktūros poveikį morfologinei šių veiksmažodžių struktūrai ir variantiškumui, darybai ir semantikai. Prof. dr. Dalios Pakalniškienės mokslo studija Lietuvių kalbos intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių struktūra ir semantika (CiC- tipas).
28-12-2023
This page is only available in Lietuvių. Su 2023-iaisiais baigiasi ir Seimo paskelbti Klaipėdos krašto metai. Šių metų gruodžio 27 d. LRT Klasika radijo laidoje „Kalbos rytas“ Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rima Bakšienė pasakojo apie Klaipėdos krašto aukštaitiškojo ploto tarmes. Ją kalbino radijo laidos „Kalbos rytas“ vedėja ir LRT Kalbos kultūros skyriaus vadovė Gintarė Mockė. Interviu galima pasiklausyti čia.
28-12-2023
This page is only available in Lietuvių. Pasirodė elektroninė Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Laimučio Bilkio monografija Neišlikę Linkmenų bažnyčios XVIII amžiaus metrikų oikonimai. Bemaž prieš 20 metų į šio darbo autoriaus rankas pateko kelios XVIII amžiaus Liñkmenų bažnyčios metrikų knygos. Taip prasidėjo pažintis su gimtojo krašto istorine oikonimija, esančia gana sudėtingai surašytuose šaltiniuose, skirtuose žmonių gimimui, jungtuvėms, mirtims užfiksuoti. Per kelerius metus gyvenamųjų vietų vardai sugulė į dideles kortelių rietuves ir kantriai laukė, kol pasitaikys galimybė ir proga išplaukti į platesnius viešinimo ir tyrimo vandenis. Jau tada atkreipė dėmesį tai, kad metrikuose greta autoriui gerai žinomų ir girdėtų gyvenamųjų vietų vardų esama tokių, kuriuos perskaičius kilo noras sužinoti, iš kur ir kodėl jie užrašyti, kokią gyvenamąją vietą įvardijo ir kodėl nežinomi dabar. Todėl šioje monografijoje bandoma suregistruoti iki šių dienų neišlikusius oikonimus, atkurti labiausiai galimas jų lietuviškas formas, aptarti kalbines ypatybes, raidos bruožus. Nevengiama pateikti ir istorinių duomenų apie šiais vietovardžiais įvardytas gyvenamąsias vietas – kaimus ir viensėdžius. Taigi šis kūrinys yra ne tik apie kalbą, bet ir apie istoriją. Identifikuoti išnykusius oikonimus, atsekti, kokias vietoves jie kadaise pavadino, nebuvo lengva, nes lotyniškai rašytuose metrikuose gyvenamųjų vietų vardai buvo dar ir smarkiai suslavinti ar kitaip iškraipyti, o duomenys, kuriais galima remtis aiškinantis jų tarpusavio ryšius, – neretai prieštaringi. Kita vertus, rekonstrukcijas bandyta grįsti gausiomis analogijomis, o identifikuojant remtasi keliais vardo ir vietos ryšių nustatymo būdais, todėl, reikia tikėtis, daugumos darbo teiginių ateityje neteks koreguoti. Šiais metais Liñkmenys švenčia puikų jubiliejų – paminėjimo istorijos šaltiniuose
28-12-2023
This page is only available in Lietuvių. Primename, kad iki pat 2024 m. sausio 6 d. vyksta Lietuvių kalbos instituto kalėdinis leidinių išpardavimas. Galite įsigyti Instituto išleistų knygų su nuolaida nuo 30 iki 50 proc.! Pradžiuginkite save ir savo artimuosius išskirtiniais Lietuvių kalbos instituto leidiniais. Įvairius žodynus, monografijas, kalbos praktikos knygas, mokslo žurnalus, kompaktinius diskus ir daugybę kitų smalsumą žadinančių leidinių rasite mūsų knygynėlyje (Petro Vileišio g. 5, Vilnius). Knygynėlis dirba antradieniais−ketvirtadieniais 10−12 val. ir 14−17 val. Daugiau informacijos tel. (8 5) 234 6058 ir el. p. . Visas parduodamų leidinių sąrašas