14-02-2024
This page is only available in Lietuvių. Šių metų vasario 24 d. 16 val. parodų ir kongresų centro LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius) Rašytojų kampe vyks diskusija „Lituanistika Stalino saulės šešėlyje“. Jos metu bus pristatytos prof. habil. dr. Danguolės Mikulėnienės mokslo studijos Lietuvių kalbos instituto istorija 2: kalbotyros aneksija ir Lietuvių kalbos instituto istorija 3: (ne)aneksuotoji kalbotyra. Autorė, remdamasi archyviniais dokumentais, darbuotojų atsiminimais ir kita medžiaga, per skirtingų laikotarpių Instituto transformacijas siekia atskleisti aneksijos mechanizmą ir jo veikimo pobūdį, apibūdinti esminius jo požymius – Instituto ir jo darbuotojų veiklos ideologizaciją ir nomenklatūrizaciją, mokslinio turinio ideologizaciją ir simplifikaciją, pasireiškusią turinio nutylėjimais ar iškraipymais ir labai specifine tarybmečio kalbos raiška. Antrojoje mokslo studijoje Lietuvių kalbos instituto istorija 2: kalbotyros aneksija pasakojama Lietuvių kalbos instituto istorija apima šiek tiek daugiau nei dešimtmetį trukusį 1940–1952 m. laikotarpį, turėjusį lemiamą reikšmę ne tik Institutui, bet ir visos lietuvių kalbotyros kaitai. Trečioji mokslo studija Lietuvių kalbos instituto istorija 3: (ne)aneksuotoji kalbotyra apima vėlesnį sovietmetį, nagrinėja mokslinę veiklą tos kalbininkų kartos, kuri aukštuosius lituanistikos mokslus baigusi iki 1970-ųjų, dirbo jungtiniame Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Vis dėlto, nepaisant visų aplinkybių, visais laikais Institutas atliko savo pirmtakų susikurtą misiją – ugdė ir puoselėjo Būgos ir Jablonskio sukurtas lituanistikos tradicijas, rūpinosi kalbotyros plėtra, sergėjo lietuvių kalbą kaip tautos tapatybės ženklą ir kultūrinę vertybę. Diskusijoje dalyvaus autorė, knygų recenzentai doc. dr. Sigitas Narbutas ir dr. Olga Mastianica. Moderuos dr. Mindaugas Nefas. Po renginio 17:00−17:30 val. Lietuvių kalbos instituto stende (3.65) bus dalijami autografai. Maloniai kviečiame dalyvauti!
13-02-2024
This page is only available in Lietuvių. Šių metų vasario 23 d. 16 val. Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius) Rašytojų kampe vyks diskusija apie lietuvių kalbos naujadarus „Ir vėl tie kalbininkai prikūrė vielabraukių?..“. Renginio svečias –teisininkas, rašytojas, publicistas prof. Justinas Žilinskas. Jį kalbins dr. Rita Miliūnaitė ir dr. Agnė Aleksaitė. Diskusijos paskata – ką tik pasirodžiusi dr. Ritos Miliūnaitės knyga Naujadarai, kurie gali praversti. Tai trumpas XXI a. pradžios lietuvių kalbos naujadarų žodynėlis, bet jame – ne kalbininkų sukurti žodžiai. Bus ieškoma atsakymų į klausimus: kas ir kaip kuria naujus lietuvių kalbos žodžius?, kas skatina jų kūrybą?, kaip kalbos specialistai renka ir aprašo naujažodžius?, kodėl dalis naujadarų neprigyja, o kas lemia jų sėkmę? Po renginio 17:00−17:30 val. Lietuvių kalbos instituto stende (3.65) bus dalijami autografai. Maloniai kviečiame dalyvauti!
12-02-2024
This page is only available in Lietuvių. Šių metų vasario 23 d. 14 val. Parodų ir kongresų centro LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius) 5.2 konferencijų salėje vyks kolektyvinės mokslo monografijos (Ne)atrasti Pakaunės turtai: kalbinis variantiškumas sociogeolingvistikos požiūriu pristatymas. Autoriai – prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, doc. dr. Rima Bakšienė, dr. Laura Brazaitienė, dr. Agnė Čepaitienė, dr. Darius Ivoška, dokt. Žydrūnas Šidlauskas. Lietuvių kalbos instituto geolingvistų daugiaaspektis tyrimas atskleidė išskirtinę Kauno rajono vertę lietuvių kalbos ploto lingvistiniame kraštovaizdyje: nustatyta realiai egzistuojanti bendrinės lietuvių kalbos tarties zona ir keletas kalbinių arealų, apibūdinamų kaip tradicinių šnektų tąsa. Šiaurrytinėje Kauno rajono dalyje iki šiol aktyviai vartojamos ne tik lietuvių, bet ir kitų vietinių kalbų atmainos. 2018–2020 m. kalbinius Pakaunės tyrimus parėmė Kauno rajono savivaldybė. Knygos sutiktuvėse dalyvaus kolektyvinės monografijos recenzentė prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė, dainuos Zapyškio folkloro ansamblis „Altonė“. Po renginio 15:00−15:30 val. Lietuvių kalbos instituto stende (3.65) bus dalijami autografai. Maloniai kviečiame dalyvauti!
12-02-2024
This page is only available in Lietuvių. Džiugiai pranešame, kad jau pasirodė 96-asis elektroninio tarptautinio mokslo žurnalo Bendrinė kalba numeris. Kviečiame skaityti dešimt recenzuojamų straipsnių, vieną recenziją ir trijų konferencijų apžvalgas. Du straipsniai skirti 2023 m. minėtam valstybinės kalbos statuso atkūrimo 35-mečiui. Ritos Miliūnaitės straipsnyje „Viešosios kalbos kokybės samprata Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme“ nagrinėjamas vienas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir vėlesnių jo projektų aspektas, atspindintis ilgą ir ne visai nuoseklų Valstybinės kalbos įstatymo teisėkūros kelią nuo 1995 m. iki šių dienų. Straipsnio „Ideologizacijos raiška pokario lietuvių kalbotyroje“ autorė Danguolė Mikulėnienė, remdamasi ankstyvojo pokario publikacijomis, kurių autoriai žymūs Lietuvių kalbos instituto mokslininkai kalbininkai Juozas Balčikonis, Jonas Kruopas ir Kazys Ulvydas, nagrinėja kalbinėje mokslinėje literatūroje taikytus ideologizacijos būdus ir ideologizacijos raiškos įvairovę, atskleidžia, kaip pokariu buvo formuojamas lietuvių kalbotyros turinys. Katažyna Prorok savo straipsnyje pristato Liaudies stereotipų ir simbolių žodyną, kurio koncepciją Liubline ne vienus metus rengė Ježis Bartminskis kartu su Stanislava Niebžegovska-Bartminska ir būriu kitų tyrėjų, supažindina su pagrindinėmis metodinėmis etnolingvistinio žodyno rengimo prielaidomis ir per pasirinkto koncepto etnolingvistinę analizę parodo, kaip įvairiapusiškai galima pažvelgti į apibrėžiamus objektus ir taip išsamiau atskleisti žmonių suvokimą apie tikrovę. Dorotos Rembiševskos straipsnyje „Tarminės medžiagos pateikimo būdai lenkų kalbos regioniniuose tarmių žodynuose“ kalbama apie pastaraisiais dešimtmečiais pasirodžiusius žodynus, kuriuose užfiksuota skirtingų Lenkijos regionų leksika, atskleidžianti savitus tarminės medžiagos pateikimo būdus ir pasikeitusią tarminių žodynų sudarymo metodiką. Daivos Murmulaitytės straipsnis supažindina su Žodžių darybos vedlio, skaitmeninio dabartinės lietuvių kalbos daiktavardžių darybos žinyno, plėtros poreikiu ir galimybėmis. Miglė Žemrietė straipsnyje „Morfologiškai daugiareikšmių formų atsiradimo priežastys“, remdamasi duomenimis,
02-02-2024
This page is only available in Lietuvių. Šių metų vasario 15 d. 13 val. Lietuvių kalbos instituto Didžiojoje salėje (P. Vileišio g. 5, Vilnius) Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Ona Aleknavičienė skaitys paskaitą „Politinė valia ir kalba: kaip pasireiškia ir ką reiškia“. Meninę programą atliks operos solistė Aurelija Stasiulytė, jai akompanuos pianistė Evelina Pilipavičiūtė-Juraškienė. Renginys skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Maloniai kviečiame! Kvietimas