12-03-2020
This page is only available in Lietuvių. Kovo 10 d. Varėnos viešojoje bibliotekoje vyko Lietuvių kalbos dienoms skirtas renginys „Cikrinio dzūko vertė ir savivertė“, kuriame apie dzūkų patarmę ir jos ypatybes kalbėjo Geolingvistikos centro vadovė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė. Anot jos, tarmės – neįkainojamas lobis: „Išlaikykime kuo įvairesnę ir margesnę Lietuvą. Kai prarasime tarmes, mes tą pačią dieną neteksime lietuvių kalbos, turime išsaugoti savo tautiškumą.“ Renginio metu profesorė pabrėžė, jog tarmės nemiršta, jos kinta: „Jaunoji Lietuvos karta mano, kad vietinės kalbos ir tarmės gražios, jas reikia puoselėti.“ Danguolė Mikulėnienė renginyje kalbėjo, kad dzūkų patarmę reikia išsaugoti ir ja didžiuotis. Žmonės vietiniuose žurnaluose, televizijoje neturėtų bijoti tarmės, šiuo metu reikia ją palaikyti, stengtis populiarinti. Tai mūsų šalies istorija ir išskirtinumas: „Sunykimą lemia kultūros nebuvimas, nes pasaulyje išlieka tik kultūringos tautos.“ Varėnos meras Algis Kašėta skatino Varėnos jaunimą būti sąmoningą: „Siūlau jums kovoti ne tik už gamtą. Laikas mums suburti kalbos išsaugojimo sąjūdį – gyvendami dzūkų krašte turėtumėte mokėti bent kokį tarmišką posakį. Kol dar ne vėlu, saugokime savo tarmę.“
09-03-2020
This page is only available in Lietuvių. Nuotraukoje (iš dešinės į kairę): Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė dr. Jurgita Jaroslavienė, Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Danutė Matelienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus pirmininkė dr. Aušra Ganusauskienė. Nuotrauka Jurbarko savivaldybės. Kovo 6 d., penktadienį, dr. Jurgita Jaroslavienė, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė, kartu su Audriu Antanaičiu, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku, ir dr. Aušra Ganusauskiene, Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus pirmininke, susitiko su Jurbarko meru Skirmantu Mockevičiumi bei Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Danute Mateliene. Po susitikimo lituanistų bendruomenei ir mokiniams dr. Jurgita Jaroslavienė skaitė pranešimą „Skaitmeniniai lietuvių kalbos ištekliai ir el. paslaugos: paieškos galimybės ir nauda“ bei dalyvavo diskusijoje „Ar lietuvių kalba turi ateitį?“.Diskusiją vedė lietuvių kalbos mokytoja Irmanta Valošinienė. Renginyje dalyvavo ir režisierė Danutė Budrytė-Samienė bei Lietuvių kalbos draugijos narė, kalbos ugdymo ir kalbininkų atminimo renginių iniciatorė bei organizatorė jurbarkiškė Aldona Pauliukaitienė, kuriai šiais metais įteiktas apdovanojimas – Roko Dovydėno skulptūrėlė „Sraigė“ – už reikšmingus darbus lietuvių kalbos puoselėjimo ir visuomenės kalbinio švietimo srityse.
09-03-2020
This page is only available in Lietuvių. Pristatome dvi naujas elektronines kolektyvines monografijas – „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas“, „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas“ – su garsinėmis iliustracijomis. Tai pirmasis baltų kalbotyroje fundamentinis lyginamasis dabartinių lietuvių ir latvių kalbų balsių ir priebalsių bei koartikuliacijos reiškinių tyrimas, atliktas taikant tą pačią tyrimo ir garsų įrašymo metodiką bei naudojant įrašymo prietaisus, tas pačias kompiuterines garsų analizės programas ir pan. Abiejose serijos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ monografijose objektyviai lyginami dabartinių baltų kalbų garsų akustiniai ir artikuliaciniai požymiai, išryškinami kalbų tipologijos tyrimams svarbūs diferenciniai jų skirtumai. Remiantis instrumentinių tyrimų rezultatais, lietuvių ir latvių kalbų garsams priskiriami universalūs, Tarptautinės fonetikų asociacijos sukurti rašmenys bei atskleidžiami abiejų kalbų nacionalinio ir tarptautinio garsų skirstymo ypatumai. Knygose įtvirtinama lietuviška kalbos akustikos terminija (trikalbiame žodynėlyje pateikiami atitikmenys anglų ir latvių kalbomis), taikoma lietuvių kalbotyroje nauja instrumentinių garsų tyrimų metodika, įvesianti tradicinę lietuvių fonetikos ir fonologijos mokyklą į analogiškų tyrimų kontekstą užsienyje. Kolektyvinės serijos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ monografijos – tai pagrindas toliau tęsti instrumentinį dabartinių baltų kalbų garsyno tyrimą kitais aktualiais aspektais ir perspektyvomis. Daugiau informacijos: https://lki.lt/e-publikacijos/
04-03-2020
This page is only available in Lietuvių. Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies tradicijų. Viena iš jų – vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, kurios įtraukimą į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą inicijavo mūsų Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Laimutis Bilkis kartu su Lietuvos etninės kultūros globos taryba, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu bei Lietuvos geografų draugija. L. Bilkis dalyvavo ir Lietuvos nacionaliniame kultūros centre vykusiame paraiškos svarstyme. Ten kalbėdamas pabrėžė Lietuvos vietovardžių, kaip labai senos žmonių kūrybos išraiškos, išsaugojimo svarbą mokslui ir bendruomenėms, jų istorinės ir kultūrinės vertės aspektus. Nacionalinis kultūros centras teigiamai įvertino rengėjų darbą bei pastangas ir nusprendė Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildyti šia vertybe. Tuo ypač norima pabrėžti mūsų vietovardžių senumą, jų istorinį ir kultūrinį vaidmenį, perdavimo iš kartos į kartą ir išsaugojimo bendruomenėse svarbą. Anot L. Bilkio, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicijos įtraukimas į šį sąvadą yra be galo svarbus: „Kaimuose ir viensėdžiuose nelieka nė vieno gyventojo, todėl jie išbraukiami iš oficialių registrų. Kartu išnyksta ir pavadinimai. Žemėvardžiai, kurių daug užrašyta tarpukario Lietuvoje, jaunesnės kartos žmonėms jau tampa nežinomi. Todėl svarbu vietovardžius išsaugoti duomenų bazėse, paminkluose, pavadinti jais kitus objektus (gatves, įmones ir pan.). Dabar tai ir vyksta, pavyzdžiui, bendruomenės stato atminimo ženklus išnykusioms gyvenvietėms, siekiama kiek galima pristabdyti kaimų ir jų vardų išbraukimo iš valstybės registrų procesą ir t. t.“ Vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija – tik viena iš dešimties tradicijų, patekusių į sąvadą. Taip pat įtraukta drevinė