13-02-2020
This page is only available in Lietuvių. Vasario 25 d. 15 val. kviečiame į Gramatikos dieną Lietuvių kalbos institute! Renginio metu svečiams pristatysime tęstinį daugiakalbį internetinį mokslinį žinyną – Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą (LIGIS, http://ligis.lki.lt/). Žinyne sukaupta išsami informacija apie lietuvių kalbos žodžių gramatinius požymius. Su žinyno teikiamomis galimybėmis ir nauda mokytojams, moksleiviams, mokslininkams ir visiems, besidomintiems lietuvių kalbos gramatikos dalykais, supažindins dr. Daiva Šveikauskienė. Duomenys pateikiami tiek plačiajai visuomenei suprantamu būdu, tiek moksliniams tyrimams tinkančia koduote. Renginio metu bus aptarti LIGIS ir kitų Lietuvoje atliktų šios srities darbų panašumai ir skirtumai. Gramatikos diena – viena iš Lietuvių kalbos dienoms skirtų renginių. Maloniai kviečiame dalyvauti!
07-02-2020
This page is only available in Lietuvių. Naujausias mūsų leidinys – baltisto, slavisto Iljos Lemeškino knyga „Lithuanica aliter“. Joje įvairiais aspektais nagrinėjami XIV–XVI a. baltiški rašytiniai ir spausdinti šaltiniai: Elbingo žodynas, vadinamasis S. Grunau žodynėlis, Bazelio kolofonas, Kretos pėdsakas, 1545 ir 1547 m. katekizmai. Ypatingas dėmesys skiriamas baltų raštingumo, išsilavinimo problemoms, tiems rašto paminklams, kuriuos sukūrė baltai. Išsamiau gvildenami istoriniai kultūriniai kontekstai, kurie lėmė seniausių baltiškų rašto artefaktų atsiradimą, jų siaurą funkcinę paskirtį ir gyvavimą. Knygoje pasirinktas lyginamasis rakursas leidžia geriau perprasti tiek prūsų, tiek ir lietuvių rašto tradicijų vertybes. Šį leidinį kviečiame įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje. Daugiau informacijos el. p. .
07-02-2020
This page is only available in Lietuvių. Ar žinote, iš kur lietuvių kalboje atsirado žodžiai akcizas, cechas, bulius, lakas, mūras? Visi jie atkeliavo iš germanų kalbų ir sklandžiai įsiliejo į dabartinę mūsų kalbą. Pristatome dar vieną naują mūsų leidinį – XVI–XXI a. lietuvių kalbos germanizmų ir jų darinių žodyną. Žodyno autorė Nijolė Čepienė skaitytojams pateikia informaciją apie germanų, daugiausia vokiečių kalbos, kilmės žodžius, tiesiogiai patekusius į lietuvių kalbą. Tai – unikalus leidinys pasaulio kontekste, pirmasis išsamus germanizmų žodynas, apimantis visus lietuvių kalbos raštijos ir tarmių duomenis. Šiame žodyne pateikiama naujų išaiškintų nelietuviškos kilmės žodžių, kuriems surasti jų germanų kalbų kilmės pamatiniai žodžiai. Dėl visuomenės raidos daugelis germanizmų šiandien nebevartojami, kai kurie jų tapo istorizmais, archaizmais, tačiau jų kilmės išaiškinimas suteikia žinių apie praeitį, lietuvių ryšius su kitomis tautomis ir kalbų kontaktus. Šį leidinį kviečiame įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje. Daugiau informacijos el. p. .
04-02-2020
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institutas pristato ką tik pasirodžiusią knygą „Dialektometrinis tradicinių lietuvių tarmių klasifikacijos pjūvis: žvalgomasis tyrimas“. Šioje studijoje skaitytojams pateikiamas naujas Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro atliktas tyrimas, kurio tikslas - kiekybiškai patikrinti tradicinių lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją. Tyrimo metu didžiausias dėmesys skiriamas aukštaičių ir žemaičių patarmių dialektometriniams pjūviams, taip pat tyrinėjamos senosios tarmių klasifikacijos. Leidinyje aptariami tyrimo rezultatai ne tik padės nuodugniau išsiaiškinti tradicinių lietuvių (pa)tarmių kaitą, išskirti būdinguosius fonetinius ir fonologinius tarmiškumo elementus, bet ir nuties kelią dabartiniams bei būsimiems kalbos variantiškumo tyrimams Lietuvoje. Knygą parengė Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė, Rima Bakšienė, Laura Geržotaitė, Daiva Kardelytė-Grinevičienė, Asta Leskauskaitė, Violeta Meiliūnaitė ir Simona Vyniautaitė. Šį leidinį kviečiame įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje. Daugiau informacijos el. p. .
30-01-2020
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institutas ir Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas Varšuvoje pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Sutarties tikslas – bendradarbiauti, atliekant mokslinius tyrimus, dalyvaujant bendruose projektuose, organizuojant mokslo renginius, telkiant mokslininkų pajėgas reikšmingiems nacionaliniams ir tarptautiniams moksliniams tyrimams, ugdant mokslininkų ir kitų tyrėjų kompetencijas.
