16-04-2020
This page is only available in Lietuvių. 2019 m. pabaigoje Lietuvių kalbos institutas pasirašė subtiekimo sutartį su projekto „Europos kalbų tinklas (2019–2021)“ (“European Language Grid”) (EKT), kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ pagal dotacijos susitarimą Nr. 825627 (ELG), koordinatoriumi Vokietijos dirbtinio intelekto tyrimų centru (German Research Center for Artificial Intelligence). Projekto metu kuriama lanksti debesijos platforma, suteiksianti lengvai integruojamą prieigą prie komercinių ir nekomercinių kalbų technologijų paslaugų ir duomenų rinkinių visomis Europos kalbomis, įskaitant šimtus įrankių ir paslaugų, taip pat tūkstančius duomenų rinkinių ir išteklių. EKT siekia įtraukti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus – nuo technologijų plėtros iki tyrimų centrų, nuo mažų ir vidutinių iki didelių įmonių. Suinteresuotosios šalys galės prisijungti prie EKT katalogo („Geltonieji Europos kalbų technologijų puslapiai“ (“Yellow Pages of European Language Technology”)). Palaikant technologijomis pagrįstą daugiakalbystę, daugiausia dėmesio skiriama Europai, kurioje yra 24 oficialios ES valstybių narių kalbos, 60 neoficialių ar mažų kalbų, taip pat vartojamos imigrantų ir svarbių prekybos partnerių kalbos. EKT partneriai yra įsipareigoję kurti bendruomenę, koordinuoja ir įsitraukia į įvairias bendradarbiavimo iniciatyvas Europos šalyse. Šiame tinkle dalyvauja stiprus ir platus 32 nacionalinių kompetencijos centrų (NKC) tinklas, veikiantis kaip vietinis ir nacionalinis tiltas į EKT konsorciumą bei EKT debesijos platformą. Nuo 2019 m. Lietuvoje toks centras – Lietuvių kalbos institutas.
14-04-2020
This page is only available in Lietuvių. Pristatome ką tik pasirodžiusį straipsnių rinkinį „Moderniųjų iniciatyvų ir tradicijos dialogas: surinkimininkų judėjimas Prūsijos Lietuvoje“, kurį sudarė ir parengė Inga Strungytė-Liugienė. Rinkinyje ypatingas dėmesys skiriamas savitam protestantiškos aplinkos reiškiniui, gyvavusiam daugiau nei 200 metų Prūsijos Lietuvoje, – surinkimininkų judėjimui. Leidinyje pateikiami penki straipsniai (Dariaus Petkūno, Žavintos Sidabraitės, Ingos Strungytės-Liugienės, Mindaugo Šinkūno ir Justynos Prusinowskos), analizuojama liuteroniško pietizmo kiltis, Prūsijos Lietuvos bažnytinės ir surinkimininkų raštijos (giesmynų ir pastoralinių veikalų) kalba, tiriama surinkimininkų literatūra žanriniu požiūriu. Straipsnis, parengtas lenkų kalba, yra labiau istoriografinio pobūdžio, skirtas lenkų autorių darbams, jų indėliui, tiriant surinkimininkų judėjimo istoriją Mozūrijoje, aptarti. Rinkinyje publikuoti tyrimai atskleidžia tarpdisciplininių tyrimų galimybes, iš įvairių perspektyvų leidžia pažvelgti į Prūsijos Lietuvos kultūrai ir praktiniam lietuvio gyvenimui įtakos turėjusį religinį reiškinį. Šį leidinį kviečiame įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje. Daugiau informacijos el. p. .
25-03-2020
This page is only available in Lietuvių. Europos nacionalinių kalbos institucijų federacija (angl. European Federation of National Institutions for Language, EFNIL) kviečia studentus dalyvauti geriausių Europoje magistro darbų konkurse kalbų vartojimo, kalbos politikos ir daugiakalbystės tematika. PRIZAS. Kiekvienam iš trijų geriausių darbų autorių bus skirti tokie apdovanojimai: EFNIL magistro darbo premija (1 500 eurų). Kvietimas pristatyti savo darbą kasmetinėje tarptautinėje EFNIL konferencijoje (apmokant visas išlaidas). Galimybė publikuoti straipsnį, parengtą darbo pagrindu, kasmetinės EFNIL konferencijos knygoje. Galimybė publikuoti visą darbą EFNIL tinklalapyje www.efnil.org. APIE EFNIL. Europos nacionalinių kalbos institucijų federacija (EFNIL) yra nepriklausoma organizacija, vienijanti Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų šalių partnerių svarbiausių kalbos organizacijų ir kitų nacionalinių kalbos institucijų atstovus. Federacija siekia skatinti Europos kalbų įvairovę, ypač daug dėmesio skiriama nacionalinėms Europos Sąjungos kalboms. Lietuvių kalbos institutas taip pat yra EFNIL narys. Pagrindiniai EFNIL tikslai: skatinti Europos kalbinę įvairovę kaip priemonę saugoti ir gausinti Europos kultūros lobyną bei stiprinti bendros europinės tapatybės suvokimą; remti nacionalines Europos kalbas kaip tvirčiausią kalbinių galimybių atitinkamose valstybėse narėse garantą; remti Europos kalbų institucijas – kalbotyros kompetencijos centrus, teikiančius patarimus kalbos politikos klausimais atitinkamoms politinėms institucijoms; lengvinti informacijos mainus ir kalbos institucijų bendrų Europos kalbinių tyrimų projektų plėtrą ir propagavimą; kiekvienoje valstybėje narėje skatinti: nacionalinės kalbos ar kalbų mokymą visais švietimo lygmenimis ir taip padėti įgyti rašytinę bei šnekamąją kompetenciją, suteikiančią žmogui galimybę būti visaverčiu visuomenės nariu; užsienio kalbų mokymą (atitinkantį bendruosius Europos standartus) švietimo sistemoje nuo kiek įmanoma jaunesnio amžiaus; galimybes kitakalbiams (vaikams ir suaugusiesiems) išmokti valstybės, kurioje jis gyvena, kalbą ir neprarasti gimtosios
25-03-2020
This page is only available in Lietuvių. Dalijamės informacija, aktualia lietuvių kalbos mokytojams ir mokiniams, padėsiančia šiuo ypatingu nuotolinio mokymo(si) laikotarpiu: 📚Konkursas „Mano žodynas“, kviečiantis sukurti savo unikalų žodyną ir laimėti puikių prizų: https://lki.lt/kvieciame-dalyvauti-konkurse-mano-zodynas/ 📚 Žaidimai, padėsiantys vaikams geriau pažinti lietuvių kalbą: Testas „Išsiburk savo būrą“ pagal Kristijono Donelaičio kūrinį Metai: https://duomenys.ugdome.lt/burai/index.php Žaidimas „Kristijonas Donelaitis. Rašyba“: http://zaidimai.lki.lt (be registracijos), http://mokymai.lki.lt/user/policy.php (su registracija) Žaidimas „Tadas Blinda. Kirčiavimas“ (demonstracinė versija): http://www.kalbosnamai.lt/index.php… Žaidimas „Barbora Radvilaitė. Kalbos turtai“: http://mokymai.lki.lt/mod/page/view.php?id=467 Žaidimas „Gyvūnų spalvos“: http://www.kalbosnamai.lt/gyvunu_spalvos/ 📚 Skaitmeniniai ištekliai: Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema (joje rasite 16-a vienakalbių ir dvikalbių e. žodynų, 6-ias e. kartotekas, 4-ias duomenų bazes, e. mokymus, šriftą „Palemonas“ ir kt.): http://lkiis.lki.lt Lietuvių kalbos žodynas: http://www.lkz.lt Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: http://lkiis.lki.lt/dabartinis;jsessionid=7FCC6E4C38456E666… Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: http://bkz.lki.lt Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas: http://naujazodziai.lki.lt Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė: http://lvvgdb.lki.lt/vietovardziai/Default.aspx?pid=1 Vietovardžių žodynas: http://vietovardziai.lki.lt Istorinių vietovardžių duomenų bazė: http://tevi.lki.lt Interaktyvus Rytų Prūsijos žemėlapis: http://prusija.lki.lt/ Publicistikos tekstynas (Moderniosios tapatybės ideologinio naratyvo tekstynas): http://publicistikos-tekstynas.lki.lt/ Tarmių tekstynas: http://tarmiuarchyvas.lki.lt/pradinis.php?sutrump=bnd Tarmių archyvo duomenų bazė: http://tarmes.lki.lt Interaktyvus lietuvių tarmių žemėlapis: http://www.tarmes.lt Senųjų raštų duomenų bazė (Danielius Kleinas, Grammatica Litvanica, 1653, Antanas Baranauskas, Kalbomokslis lietuviškos kalbos, 1896 ir kt.): http://seniejirastai.lki.lt/home.php Kalbos konsultacijų bankas: http://kkb.lki.lt Skolintų terminų ir jų atitikmenų duomenų bazė: http://sta.lki.lt Kanceliarinės kalbos patarimai: http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt/ Daugiau lietuvių kalbos skaitmeninių išteklių: https://lki.lt/skaitmeniniai-lietuviu-kalbos-istekliai/ 📚 Mokslo žurnalai: „Acta Linguistica Lithuanica“ (straipsniai, susiję su lietuvių ir baltų kalbotyros klausimais, lyginamosios ir bendrosios kalbotyros problemomis, naujausiomis lingvistikos kryptimis ir metodais, pvz.: Romos Bončkutės „Daukantiškas Granausko alsavimas“ (Nr. 81), Giedriaus Alkausko „Kalba poezijoje: filologija vs. biofilija“
19-03-2020
This page is only available in Lietuvių. Nuotraukoje (iš kairės į dešinę): Linas Kontrimas, Viktorija Daujotytė, Naglis Kardelis, Aurelija Tamulionienė, Nida Poderienė. „Lietuvių kalba – tai puotos, dvasios kunigaikščių kalba“, – teigia viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas. Apie tai, kodėl ji tokia ypatinga ir prakilni, kaip ji mus formuoja, kodėl taip svarbu taisyklingai kalbėti lietuviškai, puošniai regzti sakinius ir mokyti gimtosios kalbos jaunąją kartą, pokalbyje „Apie kalbos laisvę ir laisvę kalboje“ diskutavo L. Kontrimas, akademikė prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė, doc. dr. Naglis Kardelis, dr. Aurelija Tamulionienė ir mokyklinės lituanistikos tyrėja Nida Poderienė. Pokalbis, kurį organizavo Lietuvių kalbos institutas, vyko šių metų Vilniaus knygų mugėje. Linas Kontrimas: Mūsų kalboje, iš tiesų, yra buvę visko ir visko dar bus. Bet jeigu kalbą suprastume kaip savo namus, individualiai sukurtus ir pastatytus, kokius jūs juos norite turėti? Vieni mėgsta betvarkę, vadina tai kūrybine netvarka, kiti iš principo yra nelabai tvarkingi, treti savo namuose tausoja minimalizmą, estetiką, viską saugiai, teisingai sudėlioja. Ir vis dėlto, kokie tie kalbos namai yra mūsų, kaip lietuvių tautos, kaip jie kūrėsi, ar tai, ką jie atnešė, verta dėti į lentynas, saugoti? Kreipiuosi į akademikę prof. habil. dr. Viktoriją Daujotytę. Jūs matėte daug kalbos pokyčių per poezijos prizmę, o poetai – žmonės, kurie nuolat bando stumti kalbos arba žodžių junginių ribas, kartais į nematomus pakraščius. Ar tie kalbos namai, su tais žodžiais, naujadarais, labiau išlaisvina mūsų liežuvius ar vis dėlto kalbą suvaržo? Viktorija Daujotytė: Norėčiau pasakyti kuo paprasčiau: paprastas kalbėjimas turėtų labiausiai atitikti kalbos laisvę. Kalboje vyksta mūsų gyvenimas –