14-01-2022
This page is only available in Lietuvių. Naujausiame žurnalo numeryje rasite net 17 mokslinių straipsnių! Žurnalas, leidžiamas nuo 1957 m., skirtas ne tik humanitarinių ir kitų sričių mokslininkams, bet visiems, besidomintiems lietuvių ir baltų kalbotyra, jos kontekstu lyginamosios ir bendrosios kalbotyros bei naujausių lingvistikos krypčių atžvilgiu. Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygyne. Daugiau informacijos el. p. .
13-01-2022
This page is only available in Lietuvių. Leidinyje rasite vienuolika mokslo straipsnių. Autoriai, rinkdamiesi įvairiausias terminijos vartojimo sritis (mediciną ir biomediciną, statybą ir teisę, bibliotekininkystę, sportą, astrologiją) ir nevienodus tyrimo būdus, aiškinasi terminų gyvavimo ne tik mokslo tekstuose, bet ir laisvesnėje aplinkoje ypatumus. Taip pat naujajame numeryje galite rasti iš anglų kalbos išverstą pranešimą „Kalba žmogaus ir mašinos eroje“, kuriame mėginama prognozuoti, kaip ne tik kalbą, bet ir bendravimą turėtų pakeisti naujosios technologijos. Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygyne. Daugiau informacijos el. p. .
12-01-2022
This page is only available in Lietuvių. Su džiaugsmu dalijamės žinia, kad Lietuvių kalbos institutas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Ivane Džavachišvilio Tbilisio valstybiniu universitetu! Sutartyje numatyti Instituto ir Universiteto bendradarbiavimo tikslai: atlikti mokslinius tyrimus; organizuoti bendras konferencijas, seminarus ir kitus renginius; rengti ir publikuoti publikacijas; suteikti šalių darbuotojams prieigas prie akademinių išteklių, archyvų, bibliotekų ir duomenų bazių; skatinti mokslininkus skaityti paskaitas darbuotojams ir studentams, organizuoti studentų praktikas.
11-01-2022
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė dalyvavo radijo laidos „LRT Aktualijų studija“ diskusijoje apie nelietuviškų asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose. Mokslininkės poziciją diskusijoje galite išgirsti: https://rb.gy/lrodjx
11-01-2022
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institutas su džiaugsmu praneša, kad nuo 2021 metų gruodžio mėnesio Instituto leidžiamas mokslo žurnalas Acta Linguistica Lithuanica (ALL) yra įtrauktas į Elsevier bibliografijos duomenų bazę Scopus®. Ypač palankiai žurnalas buvo įvertintas Elsevier ekspertų, kurie pabrėžė, kad „žurnale nuolat publikuojami akademiškai pagrįsti, tarptautinei akademinei ir profesinei auditorijai aktualūs straipsniai, atitinkantys aiškius žurnalo tikslus ir sritį“. Žurnalo politika, anot ekspertų, atitinka žurnalo turinį. Atsižvelgdama į Elsevier ekspertų rekomendacijas ir siekdama dar labiau įtvirtinti žurnalą tarptautinio mokslo pasaulyje, ALL leidinio komanda praplėtė redaktorių kolegijos narių sąrašą, į jį įtraukdama įvairių kalbotyros krypčių profesionalus. Pritarus LKI Mokslo tarybai, nuo 2022 metų ALL redaktorių kolegiją papildė prof. (Apl.) dr. habil. Marie-Luise Heckmann (Potsdamo universitetas, Vokietija), prof. (UŁ) dr. habil. Artur Gałkowski (Lodzės universitetas, Lenkija), prof. dr. Alessandro Parenti (Trento universitetas, Italija), prof. dr. Xaverio Ballester (Francisco Javier Ballester Gómez) (Valensijos universitetas, Ispanija), dr. Sanda Rapa (Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas, Latvija), akad. prof. habil. dr. Jurijus Kuzmenko (Rusijos mokslų akademija, Lingvistinių tyrimų institutas, Sankt Peterburgas, Rusija), prof. dr. Ineta Dabašinskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva), prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (Vilniaus universitetas, Lietuva). Tarptautinis recenzuojamas mokslo žurnalas ALL yra leidžiamas nuo 1957 metų (iki 1999 metų jis vadinosi Lietuvių kalbotyros klausimai). Atsiverčiame naują žurnalo numerį ir pamatome skaičius LXXXV. Skaičiai pasako tiesą – nutolome nuo pirmojo žurnalo numerio. Pavadinimas buvo kitas, Institutas buvo kitoks, bet mintis buvo gyva ir tebėra ta pati prabėgus 64 metams – kalbos tyrimai. Nė viename žurnalo numeryje nerasime pastraipos, kuri neatspindėtų parašiusiojo suvokimo apie kalbos
06-01-2022
This page is only available in Lietuvių. Kviečiame susipažinti su Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vyriausiosios mokslo darbuotojos doc. dr. Rimos Bakšienės publikacija. Straipsnyje analizuojamas Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenų bazės, arba Tarmyno, kalbinis pagrindas. Kuriant Tarmyno modelį, remtasi Kauno rajono, kaip svarbios bendrinės lietuvių kalbos raidai zonos, kalbiniu variantiškumu. Kauno rajono teritorija iki šiol dialektologų sistemiškai netirta, todėl tyrimas aktualus vertinant bendrinės kalbos ir vietinių variantų sąveiką, jo išvados reikšmingos prognostiniams lietuvių kalbos modeliams. Geolingvistikos metodais atlikta analizė atskleidė Kauno rajono horizontalųjį ir vertikalųjį variantiškumą. Remiantis tradicinių šnektų ypatybėmis ir jų sklaida naujuosiuose tarminiuose dariniuose, išskirti keturi kalbiniai arealai. Jų skiriamosiomis ypatybėmis laikytinas ilgųjų balsių trumpinimas nekirčiuotose galūnėse ir junginių le, lė kietinimas. Nustatyta ir vietinių lenkų kalbos šnektų įtaka dabartiniams kalbiniams variantams. Straipsnyje taip pat trumpai pateikiamos tarminių ypatybių eksplikacijos Tarmyne galimybės: garso įrašų transkripcijos ir Tarminių ypatybių vartojimo dažnio anketa.
30-12-2021
This page is only available in Lietuvių. Atsisiųsti leidinį Daiva Murmulaitytė. Naujažodžių darybos ir morfemikos tyrimų perspektyvos (Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno atvejis) Mokslo monografija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. ISBN 978-609-411-289-8, doi.org/10.35321/e-pub.16.naujadaros-tyrimu-perspektyvos Mokslo monografijoje tyrinėjama lietuvių kalbos naujažodžių daryba ir jos analizavimo galimybės naudojant Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną. Siekta išsiaiškinti, kokio pobūdžio ir kokiomis kryptimis vykdomi lietuvių kalbos naujadaros tyrimai būtų perspektyviausi ir efektyviausi. Kelerius metus stebint duomenų dinamiką atlikta tyrimų, kurių metu nagrinėta: • naujažodžių morfemikos indigenumas; • savakilmių lietuvių kalbos dūrinių naujadaros santykis su XX a. viduryje aprašyta žodžių daryba; • naujųjų dūrinių analizės ir klasifikacijos problemos; • kontaminacija (maišyba), jos santykis su tradicine (morfologine) žodžių daryba ir vieta lietuvių kalbos leksikos žodžių darymo sistemoje; • darybiniai naujažodžių ryšiai žodžių darybos lizduose; • atskirų darybos kategorijų ir darybos tipų naujažodžių darybos polinkiai ir kt. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas tyrinėtas ne tik kaip naujosios lietuvių leksikos sankaupa, bet ir kaip šiuolaikinė žodžių darybos, morfemikos, darybinės ir leksinės semantikos tyrimo priemonė – išnagrinėta jo duomenų struktūra, išsiaiškinta, kokiu mastu jis gali pasitarnauti lietuvių kalbos žodžių darybos ir morfemikos tyrimams, kokią įtaką jo duomenų atrankos principai turi naujadaros tyrimams ir šio šaltinio reprezentatyvumui, pasiūlyta, kaip jo kūrimą padaryti efektyvesnį. Tad monografiją galima laikyti ir leksikografinės kritikos darbu. Joje analizuotasis Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas kaip leksikografijos (neografijos) šaltinis iki šiol iš esmės beveik netyrinėtas, išskyrus vieną kitą jo struktūros, duomenų atrankos ir pateikimo, paieškos galimybių klausimą monografijos autorės ir kolegų mokslinėse publikacijose bei mokslinių konferencijų pranešimuose.
30-12-2021
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institutas kviečia į Instituto mokslinę ataskaitinę konferenciją, vyksiančią 2022 m. sausio 24 d. Konferencija vyks nuotoliniu būdu „Zoom“ platformoje. Norintieji dalyvauti konferencijoje privalo registruotis. Užsiregistravusieji gaus laišką su nuoroda prisijungti. Registraciją galite atlikti spustelėję šią nuorodą https://rb.gy/dl8yah. Konferencijos programa 8.30–8.45 Prisijungimas nuotoliniu būdu 8.45–9.00 Konferencijos atidarymas Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos pirmininkė akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė 9.00–9.20 Iš Lietuvių kalbos instituto istorijos: lietuvių kalbos ir kalbotyros institucionalizacijos pradžia Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, Geolingvistikos centras 9.20–9.40 Prūsų vardyno paslaptys Interaktyviame Rytų Prūsijos žemėlapyje V Akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė, Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centras 9.40–10.00 Serbų raštijos įtaka LDK rusėniškajai rankraštinei tradicijai: naujausi duomenys Prof. habil. dr. Sergejus Temčinas, Raštijos paveldo tyrimų centras 10.00–10.20 Motyvuotieji intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje Prof. dr. Dalia Pakalniškienė, Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centras 10.20–10.40 Kavos pertrauka 10.40–11.00 (Ne)terminai žiniasklaidoje ir grožinėje literatūroje Dr. Asta Mitkevičienė, dr. Palmira Zemlevičiūtė, Terminologijos centras 11.00–11.20 Lietuvių leksikos naujadaros tyrimai Dr. Daiva Murmulaitytė, Bendrinės kalbos tyrimų centras 11.20–11.40 Kognityvinių propozicinių modelių teorijos taikymas dūriniams tirti Dr. Lina Rutkienė, Terminologijos centras 11.40–12.00 Turinio dialektologija: mirtis kaip vertybių matas pietų aukštaičių pasaulėvaizdyje Dr. Vilija Ragaišienė, Geolingvistikos centras 12.00–12.20 Naujas požiūris į lietuvių tarminę leksikografiją Dr. Vilija Sakalauskienė, Bendrinės kalbos tyrimų centras 12.20–13.30 Pietų pertrauka 13.30–13.50 Tarminių lietuvių kalbos variantų profiliai: multimodalusis požiūris Dr. Violeta Meiliūnaitė, Geolingvistikos centras 13.50–14.10 Tautinio ir kultūrinio tapatumo ženklai Vilniaus apskrities toponimijoje Dokt. Pavel