08-02-2022
This page is only available in Lietuvių. Pranešame, kad išleistas Grasildos Blažienės, Jolantos Gelumbeckaitės, Dalios Sviderskienės, Edmundo Trumpos Interaktyvus Rytų Prūsijos žemėlapis V (ISBN 978-609-411-298-0, http://doi.org/10.35321/irpz). Tai bendras Lietuvių kalbos instituto, Frankfurto prie Maino universiteto ir Latvijos universiteto mokslininkų darbas, kuriame daugiau dėmesio skirta prūsiškiems ar lietuviškiems vietovardžiams, prasidedantiems raidėmis A ir B. G. Blažienė skyrių Vietos papildė 28 naujais ir atnaujintais vietų aprašais (4,1 aut. lanko teksto): pridėjo naują 21 gyvenvietės (Ašlaukių, Didžiųjų Ašlaukių, Mažųjų Ašlaukių, Aukos / Aukų, Aukštuolyčių, Aukštupėnų, Aveidų, Aveikių, Bakelių, Balytės, Banavos (malūno), Lenkų Banavos / Vokiečių Banavos, Prūsų Banavos, Baršininkų, Prūsų Batavos, Vokiečių Batavos, Bekarčių (Dubkarčių), Benkaimio, Bėlaukių, Bigyčių, Biskupninkų) aprašą; šaltinių ir literatūros sąrašus; visiškai atnaujino 4 anksčiau aprašytų gyvenviečių (Aukštagirių, Baidryčių, Beržininkų, Bladijos) tekstus su šaltinių sąrašais; pirmą kartą aprašė 3 geografinius objektus – 2 upėvardžius (Girmavos malūno upelį, Cygenbergo malūno upelį) ir 1 kalvą (Kausterį). G. Blažienė skyrių Šaltiniai papildė kokybiškai nauju literatūros ir šaltinių sąrašu (0,23 aut. lanko teksto). J. Gelumbeckaitė skyriuje Asmenybės pateikė 6 žmonių – Mikalojaus Blotno Vyresniojo, Zacharijo Blotno Vyresniojo, Martyno Mažvydo, Ulricho Merkurecijaus, Simono Vaišnoro Vyresniojo ir Baltramiejaus Vilento – biografijas, šaltinių sąrašus, taip pat atnaujino 2 asmenybėms – Jonui Bretkūnui ir Patroklui Velveriui – skirtus aprašus (1 aut. lankas teksto). Kartu su ankstesnių leidimų medžiaga žemėlapyje iš viso jau pateikta straipsnių apie 348 Rytų Prūsijos objektus. Be to, penktasis leidinys papildytas ir naujais punktais be aprašų – daugiau nei 400 Rytų Prūsijos bažnytkaimių. E. Trumpos sudarytame bendrajame žemėlapyje iš viso parodyta daugiau kaip 800 pagal GPS koordinačių sistemą tiksliai lokalizuotų vietų, linijų ir
07-02-2022
This page is only available in Lietuvių. Leidiniu Vištyčio apylinkių tekstai tęsiama serija Tarmių tekstynas, kurios pagrindas yra Europos kalbų atlaso lietuviškųjų punktų tinklas. Lietuvos pietvakariuose, Vilkaviškio rajone, esantis Vištytis yra vienas iš šio tinklo punktų, juo minėtame atlase iliustruojamos apylinkėms būdingos lietuvių kalbos ypatybės. Knygoje aprašomas kraštas unikalus labai daug kuo: ir bene vieninteliu „tikru“ ežeru visoje Suvalkijoje, ir šiam lygumų regionui išskirtinėmis aukščiausiomis moreninėmis kalvomis, ir trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos (anksčiau buvusi Rytų Prūsija) – sienų sankirta, ir iki šių dienų išlikusia Šyvio šokdinimo švente. Ir, žinoma, savita kalba, kurioje galima iki šiol išgirsti ypatybių, ataidinčių iš Mažosios Lietuvos šnektų. Knygoje yra išsamus Vištyčio ir kelių aplinkinių gyvenamųjų punktų – Vygrelių, Gražiškių, Pajevonio – kalbos ypatybių aprašas bei išsamia dialektologine transkripcija užrašyti tarminiai pasakojimai, kurių visų galima pasiklausyti pridedamoje elektroninėje laikmenoje. Įrašų turinys labai įvairus: tai ir kasdieniški, buitiniai pasakojimai, ir savitos, tik šiam kraštui būdingos, temos. Tai legendos apie cypsintį viščiuką ir toje vietoje nusileidusį milžinišką ežerą, prarijusį dalį miegančių naktigonių; velnią, norėjusį nežmoniško didumo akmeniu sudaužyti Vištyčio bažnyčią; šventą šaltinėlį, gydantį jo vandeniu plaunančiųjų akis; tris duonas per metus kepdavusius Triduonių kaimo gyventojus ir t. t. Savitą tematiką papildo ir tikroviški pasakojimai apie kaimynystėje gyvenusių vokiečių tvarkingumą ir darbštumą; žvejybos Vištyčio ežere ypatumus; Aniuoliškos atlaidus, į kiekvienus namus sutraukiančius minias giminaičių, ir kitos temos. Ir galų gale – niekur kitur Lietuvoje nebus pasakojama apie iki šiol išlaikytą Gražiškių kaimo tradiciją laikotarpiu tarp šv. Kalėdų ir Trijų karalių šokdinti Šyvį, nubaidantį žiemos tamsą
07-02-2022
This page is only available in Lietuvių. Leidinyje Lenkijos lietuvių šnektų tekstai (su elektronine laikmena) pristatomos šiaurės rytinio Lenkijos pakraščio lietuvių šnektos, dažniausiai vadinamos tiesiog Vižainio, Eglinės, Seinų ir Punsko šnektomis. Jau šimtmetį nuo pagrindinio lietuvių kalbos ploto jas skiria Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena. Šiame leidinyje glaustai aptariama lietuvių gyvenamo šiaurės rytinio Lenkijos pakraščio istorija, ankstesni lingvistiniai tyrimai, šnektų plotas ir jo kaita, ryškesnės ir retesnės tarminės ypatybės, akcentuojami kai kurie sociolingvistiniai aspektai. Pateikiama tarminių pasakojimų, išsamia fonetine transkripcija užrašytų iš vietinių gyventojų XX a. antrojoje pusėje ir XXI a. pradžioje. Pasakojimuose atsispindi įvairūs krašto istorijos lūžiai, vietinių lietuvių pasaulėvaizdis, patirtys ir išgyvenimai, bendruomeniniai ir šeiminiai santykiai, tikėjimai, tradicijos ir kt. Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygyne. Daugiau informacijos el. p. .
01-02-2022
This page is only available in Lietuvių. Tarmės nuo pat savo tyrimo pradžios laikomos vienu iš lietuvių kalbos gyvybingumo rodiklių. Taigi, jas tirti, aprašyti ir numatyti tolesnę raidą svarbu ir prasminga. Šie tyrimai ypač išsiplėtė ir išsišakojo, kai ėmė keistis pats požiūris į tarminį kalbėjimą – jis nustotas laikyti žemo socialinio sluoksnio ir menko išsilavinimo rodikliu, o pati tarmė nebelaikoma uždara ir nekintančia sistema. Taip atsivėrė kelias į šiuo metu Lietuvių kalbos institute plėtojamą multimodaliąją dialektologiją. Ji tarmę nagrinėja trimis pagrindiniais aspektais: tiria kalbines ypatybes ir jų dinamiką, analizuoja kalbinę aplinką ir kalbėtojų nuostatas. Šios trys žiūros kryptys leidžia ne tik konstatuoti, kaip kinta tarminis kalbėjimas, bet ir įvertinti kodėl: gal tarmei nepalankios pačių kalbėtojų nuostatos, gal kalbinis kraštovaizdis rodo, kad vienoje ar kitoje vietoje tapatybė remiasi visai ne lietuvių kalba ir pan. Kolektyvinėje mokslo studijoje Violeta Meiliūnaitė, Agnė Čepaitienė, Diana Dambrauskienė, Žydrūnas Šidlauskas, Nijolė Tuomienė, Danutė Valentukevičienė, Simona Vyniautaitė Lietuvių dialektologijos profiliai: XXI amžiaus pradžios regioniniai variantai, jų santykiai ir perspektyvos (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021) kaip tik ir stengiamasi parodyti plačią tarminių lietuvių kalbos variantų tyrimų įvairovę, atskleisti, kaip nekalbiniai aspektai turi lemiamą įtaką tarminiam kalbėjimui, tarminių ypatybių nuoseklumui, lietuvių kalbos ir jos variantų vartojimo daugiakalbėse bendruomenėse perspektyvumui. Tyrimas skirtingais pjūviais apima visą Lietuvos plotą ir dalį buvusios lietuvių kalbos teritorijos kitapus valstybinės sienos, taigi galėtų būti įdomus labai plačiam skaitytojų būriui.
31-01-2022
This page is only available in Lietuvių. Mokslo studijoje daugiausia dėmesio skiriama kultūrinio ir tautinio (etninio) tapatumo problemai, atsispindinčiai pasirinktų tirti dabartinių Vilniaus apskrities vietovardžių semantikoje, bei analizuojamos vietovardžiuose užkoduotos reikšmės. Tyrimas, pagrįstas tiek tradicine, tiek šiuolaikine (kognityvine) onomastikos teorija ir metodais, atskleidžia regiono toponimijos semantinio substrato sudėtingumą, kuriam įtakos turėjo kalbų sąveika (kontaktai) dėl kultūrinės periferijos ir gyventojų ilgalaikės daugiakalbystės situacijos. Akivaizdu, kad vietovardžiai ne tik atlieka referencinę funkciją, bet ir perteikia pažintinius (kognityvinius), emocinius, kultūrinius ir socialinius jais įvardijamų vietų aspektus, t. y. suteikia daug informacijos apie tam tikros vietovės gamtą, istoriją, kultūrą ir žmones.
25-01-2022
This page is only available in Lietuvių. Vakar įvyko Lietuvių kalbos instituto mokslinė ataskaitinė konferencija „Naujausi mokslinių tyrimų rezultatai ir skaitmeninių sprendimų plėtra“. Aptarti 2021-aisiais nuveikti darbai ir pasiekti tikslai. Dėkojame visiems Instituto mokslininkams! Vertiname jų atliktus darbus ir didžiuojamės jais!
25-01-2022
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institutas kviečia į septynis išskirtinius renginius, vyksiančius Vilniaus knygų mugėje. Kviečiame dalyvauti! Vasario 24 d. 15 val. Renginys vyks nuotoliniu būdu per Lietuvių kalbos instituto Zoom platformą. „E. kalba“ – atnaujinta skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių sistema. Renginį veda dr. Rita Miliūnaitė. Dalyvauja dr. Aurelija Gritėnienė, dr. Loreta Vaičiulytė-Semėnienė, Agnė Aleksaitė. Vasario 25 d. 11 val. Renginys vyks 1.3 konferencijų salėje. Dvi knygos: Ona Aleknavičienė, Grasilda Blažienė. „Povilas Frydrichas Ruigys: monografija, gramatikos indeksai“ ir „Povilo Frydricho Ruigio gramatika Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick (1747): faksimilė, kritinis leidimas, vertimas“. Dalyvauja Ona Aleknavičienė, Grasilda Blažienė, Inga Strungytė, Kotryna Rekašiūtė. Vasario 25 d. 12 val. Renginys vyks 5.5 konferencijų salėje. Laimutis Bilkis, Grasilda Blažienė, Alma Ragauskaitė, Dalia Sviderskienė. Lietuvos vietovardžių žodynas, IV tomas (I–J). Dalyvauja Grasilda Blažienė, Laimutis Bilkis, Alma Ragauskaitė, Dalia Sviderskienė. Vasario 25 d. 13 val. Renginys vyks kino salėje. Musės ir knygos. Iljos Lemeškino monografijos Pranciškaus Skorinos portretas pristatymas. Dalyvauja Sigitas Narbutas, Tomáš Hoskovec, Tomáš Glanc, Olga Shutova. Vasario 25 d. 13 val. Renginys vyks 1.3 konferencijų salėje. Serijos „Tarmių tekstynas“ leidinių pristatymas. Dalyvauja Rima Bakšienė, Asta Leskauskaitė, Rūta Kazlauskaitė. Lietuvių kalbos institutas. Vasario 25 d. 15 val. Renginys vyks rašytojų kampe. Kalba ir likimai. Dalyvauja Linas Kontrimas, Grasilda Blažienė, Algirdas Saudargas, Paulius Saudargas, Naglis Kardelis. Vasario 26 d. 16 val. Renginys vyks rašytojų kampe. Šimtmečio akivaizdoje: kalba žmogui ir žmogus kalbai. Dalyvauja Sigitas Narbutas, Olga Mastianica, Vaidas Jauniškis, Danguolė Mikulėnienė. Vilniaus knygų mugėje Instituto stende bus dalinami leidinių autorių autografai Vasario 25 d.
19-01-2022
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institutas kartu su Prahos lingvistų būreliu 2020 m. išleido Iljos Lemeškino monografiją (serija Travaux du Cercle linguistique de Prague): Илья Лемешкин – Ilja Lemeškinas – Il’ja Lemeškin. Портрет Франциска Скорины. К 550-летию со дня рождения книгоиздателя (1470–2020) / Pranciškaus Skorinos Portretas. 550-ąsias gimimo metines minint (1470–2020) / Portrait de Francisk Skorina. Еn commémorant le 550e anniversaire de sa naissance (1470–2020), Vilnius–Prague: Institut national de langue lituanienne; Cercle linguistique de Prague, 2020 (Travaux du Cercle linguistique de Prague nouvelle série, vol. 10) Dėl didelės paklausos LKI ir PLB 2021 m. parengė ir išleido antrą, pataisytą ir papildytą, šios semiologinės monografijos leidimą. Artėjančiai Vilniaus knygų mugei, vyksiančiai šiais P. Skorinos metais, rengiamas pirmas knygos leidimas lietuvių kalba. 2022 m. sausio 5 d. žiniasklaidoje buvo išplatinta informacija, kad LKI vyriausiojo mokslo darbuotojo I. Lemeškino knyga Baltarusijoje buvo uždrausta. Pagal tarnybų nurodymą destruktyvi ir jaunimui žalinga knyga buvo pašalinta iš visų mokymo įstaigų bibliotekų. Netrukus draudimas buvo išplatintas visoms bibliotekoms, kartu ir Nacionalinei. Sausio 14 d. duomenys apie knygą buvo pašalinti ir iš Baltarusijos bibliotekų Centrinio katalogo. Nors LKI ir PLB išleista knyga Baltarusijoje oficialiai neegzistuoja, tačiau ji lieka ir gyvena skaitytojų rankose. LKI disponuoja antruoju knygos leidimu, juo besidomintys žmonės gali kreiptis į LKI knygyną (; 2021 m. leidimas baltarusių laisvosios visuomenės naudai yra platinamas nemokamai). Po 2020 m. knygos pasirodymo jos autorius, nustatęs P. Skorinos gimimo metus, kreipėsi į Katalikų bažnyčią su prašymu laikyti šv. Mišias už P. Skoriną ir jo palikuonis. Džiaugiamės, kad Paduvą, Prahą, Varšuvą, Vilnių, Minską, Polocką ir kitas vietas vienijančios šv.
18-01-2022
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos instituto vardynininkai po truputį grąžina skolą Lietuvos kultūrai, kalbotyrai ir vietovardžių rinkėjams. 2021 m. pabaigoje pasirodęs Lietuvos vietovardžių žodyno IV tomas suteikia galimybę sužinoti, kokie yra mūsų vietovardžiai (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, dvarų, ežerų, upių, balų, pelkių, raistų, kalnų, miškų, pievų, laukų, akmenų ir kitokių objektų vardai), prasidedantys raidėmis I (Į, Y) ir J. Vietovardžiai iš vietinių gyventojų pradėti rinkti XX a. pradžioje, o šis darbas pabaigtas apie 1990 metus, todėl žodyne atsispindi bemaž per visą amžių įvykę vietų vardų semantikos virsmai ir jais pavadintų objektų pobūdžio pokyčiai. IV tomas, kaip ir visas žodynas, yra mokslinė knyga, kurioje atskirus lizdus (straipsnius) sudaro tokios pačios kilmės vietovardžiai. Daugelio vardų kilmė aiškinama pirmąkart, taip pat referuojamos, o kai kada ir tikslinamos kitų tyrėjų paskelbtos kilmės hipotezės. Sistemiškai pateikti duomenys yra ir gera atspara tolesniems vietovardžių struktūros, kilmės, semantikos tyrimams. Kita vertus, lizdai sudėlioti abėcėlės tvarka, todėl ir ne mokslo žmonės čia gali gana nesunkiai susirasti jiems rūpimą vietovardžių grupę ar konkretų vietovardį. Tome sutelpa ir indoeuropiečių prokalbę menantys vandenvardžiai Ilma, Įsra, Jiesia, ir galbūt finougriškos kilmės ežero vardas Ilmėdas, ir perkeltinis balos vardas Japonija, ir į mišką įsispraudusio kaimo vardai Inkliuzai, Inkliūzai, ir netgi Įsimylėjusių alėja. Bent kiek įdėmiau pavarčius šią knygą galima pastebėti mūsų vietovardžių chronologinę, kilminę, semantinę įvairovę, pajusti kūrybingai išreikštus mūsų tautos santykių su aplinka ypatumus. Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygyne. Daugiau informacijos el. p. .