23-12-2021
This page is only available in Lietuvių. Sveikiname Jus ir Jūsų artimuosius su šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais metais! Linkime, kad šventinė nuotaika pripildytų Jūsų širdį džiaugsmo ir vilties! Linkime išsipildančių planų ir svajonių, kantrybės siekiant rezultatų! Lai Jus lydi šviesios mintys ir pakili nuotaika visus 2022 metus! Lietuvių kalbos instituto bendruomenės vardu šilčiausiais linkėjimais dalijasi Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė
21-12-2021
This page is only available in Lietuvių. Pranešame, kad „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (7-as pataisytas ir papildytas leidimas) šiuo metu atnaujinamas, tad duomenys, pateikiami „E. kalbos“ svetainėje, gali keistis kasdien. 2022 m. pradžioje „E. kalbos“ svetainėje bus pasiekiamas 8-as pataisytas ir papildytas šio žodyno leidimas, apie tai pranešime atskirai. Atsiprašome už nepatogumus.
17-12-2021
This page is only available in Lietuvių. Pastaraisiais metais išlieka didelė grįžtamoji migracija – vis daugiau šeimų apsisprendžia grįžti ir savo gyvenimą toliau kurti Lietuvoje. Statistikos duomenimis, 2019 m. į Lietuvą grįžo daugiau kaip dvidešimt tūkstančių (20 412) Lietuvos piliečių, tais metais į Lietuvą grįžo 1 540 vaikų iki 18 metų. Mokslo studijoje, remiantis kiekybiniais ir kokybiniais duomenimis, nagrinėjama grįžusių mokinių sociokultūrinė aplinka, išskiriant pagrindinius veiksnius, lemiančius kalbines grįžusių iš užsienio mokinių integracijos aplinkybes, aptariamos priežastys, lemiančios vienos kalbos pasirinkimą kitų kalbų atžvilgiu. Vertinant kalbinių nuostatų ir motyvacijos mokytis lietuvių kalbos svarbą, nagrinėjamos grįžusių iš užsienio mokinių nuostatos dėl lietuvių kalbos socialinės vertės ir kalbinės tapatybės, aptariami lietuvių kalbos mokymosi sunkumai ir jų įveikos sąlygos. Leidinį galima įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygyne, parašę laišką adresu arba paskambinę telefonu (8 5) 234 6058. Elektroninį leidinį galima skaityti čia: https://lki.lt/wp-content/uploads/2021/01/Studija.pdf
17-12-2021
This page is only available in Lietuvių. Kviečiame susipažinti su Lietuvių kalbos instituto semantikos ir ekonominės lingvistikos tyrėjos Dr. Veslavos Čižik-Prokaševos straipsniu „Lenkai Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“. Straipsnį skaityti galite čia: https://www.manokrastas.lt/straipsnis/lenkai-dabartines-lietuviu-kalbos-tekstyne.
16-12-2021
This page is only available in Lietuvių. Išleista „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ aštunto leidimo elektroninė versija atmintuke. Aštunto leidimo papildymai: – priedas papildytas 200 naujų žodžių iš rengiamo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“; – grąžinti kai kurie anksčiau nenorminiais laikyti žodžiai, kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija pripažino vartotinais bendrinėje kalboje; – pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus sutvarkyta žodžių rašyba ir kirčiavimas; – atnaujintas nuorodinis žodžių aiškinimas (kai kuriais atvejais grąžinta pažyma žr., kurios buvo atsisakyta rengiant septintą DŽ leidimą); – grąžinti kai kurie žodžiai, kurių septintame DŽ leidime atsisakyta dėl spausdintinio leidinio apimties ribojimo. Leidinį jau galima įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygyne, parašius laišką adresu arba paskambinus telefonu (8 5) 234 6058.
15-12-2021
This page is only available in Lietuvių. Amžinybėn išėjo paskutinis žymiojo lituanistų ąžuolyno narys 2021-ųjų gruodžio 14 d. mirė Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius Jonas Palionis. Su jo mirtimi užvertėme didelį, svarbų mūsų lituanistikai ir baltistikai lapą. Pokario Vilniaus universitete išaugo ir subrendo iškilių kalbininkų ratas – Jonas Palionis, Jonas Kazlauskas, Zigmas Zinkevičius, Vytautas Mažiulis, Vincas Urbutis, Jonas Balkevičius, Algirdas Sabaliauskas... Palionis neabejotinai buvo vienas reikšmingiausių šio rato narių, o šiais laikais – ir vienintelė likusi sąsaja su tos epochos ąžuolais. Jonas Palionis gimė 1924 m. birželio 20 d. Mišiškėse, Alytaus rajone, prie garsiojo Punios šilo. Dar mokydamasis Prienų Žiburio gimnazijoje, vėliau dvimečiame Vilniaus pedagoginiame institute jis susidūrė su žymiais lituanistais – mokytoju Stasiu Barzduku, prieškario lietuvių kalbos istorikais Petru Joniku ir Jonu Kruopu. Pastarojo paskatintas 1948 m. baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete, o nuo 1951-ųjų pradėjo čia dėstyti. Palionio mokslinė veikla buvo daugialypė, tačiau ryškiausia joje viena kryptis – lietuvių rašomosios kalbos istorijos tyrimai. Su šiais tyrimais susijusios abi disertacijos – daktaro (1953) „Lietuvių literatūrinės kalbos normalizacija XIX a. pabaigoje“ ir habilituoto daktaro (1968) „Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a.“. Palionis buvo žymiausias senosios raštijos tyrėjas, analizavęs visus jos lygmenis ir paskelbęs didelį pluoštą reikšmingų mokslinių straipsnių bei studijų. Jis tyrė ir pirmuosius lietuviškus rankraštinius poterius, ir pirmąsias D. Kleino lietuvių kalbos gramatikas, plačiajai visuomenei pristatė pirmojo lietuviško Biblijos vertimo fragmentus (Jono Bretkūno Rinktiniai raštai, 1983), parengė vertingą XVI–XVII a. lietuvių raštų atrankinį žodyną (2004), M. Daukšos katekizmą (1995) ir postilę (2000). Išsamius kompleksinius raštijos tyrimus Palionis apibendrino veikale Lietuvių
09-12-2021
This page is only available in Lietuvių. 2021 m. gruodžio 16 d. 10 val. nuotoliniu būdu vyks mokslinis seminaras „Lietuvių onomastikos šiandiena: atsinaujinantys teoriniai pamatai ir praktika“. Seminaras skirtas 2017–2021 m. Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro ilgalaikės programos rezultatams pristatyti. Mokslinis seminaras vyks „Zoom“ platformoje. Seminarą organizuoja Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centras. SEMINARO PROGRAMA REGISTRACIJA
