22-02-2022
This page is only available in Lietuvių. Pranešame, kad Lietuvių kalbos instituto mokslininkai šiandien ir rytoj dalyvaus tarptautinėje konferencijoje Regional Varieties of Language, skirtoje 149-osioms akademiko Jānis Endzelīns metinėms paminėti. Mūsų mokslininkai kalbės apie skolinių integraciją, mokinių kalbų vartojimą Lietuvos regionuose, tarmes, patarmes ir aptars daug kitų aktualių temų.
22-02-2022
This page is only available in Lietuvių. Pranešame, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodyno aštuntą leidimą jau galima rasti internete: https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/. Daugiau informacijos apie aštuntą ir ankstesnius Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimus rasite čia. Primename, kad šio žodyno spausdintinį variantą ir atmintuką galima įsigyti LKI knygyne (el. paštas , tel. (8 5) 234 6058).
18-02-2022
This page is only available in Lietuvių. Vasario 24 d. 15 val. Vilniaus knygų mugės proga vyks renginys „E. kalba“ – atnaujinta skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių sistema“. Renginio dalyvės – dr. Aurelija Gritėnienė, dr. Loreta Vaičiulytė-Semėnienė, Agnė Aleksaitė ir renginio vedėja dr. Rita Miliūnaitė – pristatys lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą „E. kalba“ (https://ekalba.lt), supažindins su joje integruotais naujais žodynais, papasakos apie naujai sukurtas paslaugas. „Papasakosime, kokių naujų skaitmeninių kalbos išteklių ir paslaugų rasite „E. kalbos“ sistemoje. Parodysime, kaip greitai ir patogiai rasti reikalingą informaciją, kaip skaitmeniniai ištekliai susiję tarpusavyje ar susieti su kitų kalbų žodžių prasmių tinklais. „E. kalba“ atveria beribį kalbos pasaulį, tikimės, kad čia nuolat lankysis vertėjai, rašytojai, žiniasklaidininkai, mokslininkai, mokytojai ir mokiniai, dėstytojai ir studentai, o ir visi, kurie domisi lietuvių kalba, jos vartojimo ypatumais ir naujovėmis. Renginyje lauksime visų, susidomėjusių atnaujintąja skaitmeninių išteklių sistema“, – pasakoja LKI mokslininkė ir renginio vedėja dr. Rita Miliūnaitė. Renginys vyks nuotoliniu būdu. Prie renginio prisijungti galėsite spustelėję šią nuorodą: https://zoom.us/j/96311876214?pwd=RjNvSWs4RlFGaWgzcUg3WDJqSHlhZz09
17-02-2022
This page is only available in Lietuvių. Prieš 10 metų, 2012 m. vasario 17 d., į Amžinybę išėjo žymus lietuvių leksikografas, paskutinis Lietuvių kalbos žodyno redaktorius, leksikologas, dialektologas, akcentologas Vytautas Vitkauskas. Visi šie įvardijimai liudija, kad Kalba buvo didžioji jo gyvenimo meilė. Vitkauskas gimė 1935 m. rugpjūčio 1 d. Kuršėnuose. 1958 m., baigęs Vilniaus universitetą, dirbo Lietuvių kalbos institute (iki 1990 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros institutas). 1975 m. apgynė disertaciją Žemaičių dūnininkų šnektų morfofoneminiai dialektizmai, 1999 m. – habilitacinį darbą Lietuvių kalbos tarmių morfofoneminiai reiškiniai ir jų svyravimas. 1990–2003 m. vadovavo Žodynų skyriui. 1979–2007 m. dėstė Lietuvos konservatorijoje (nuo 2004 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Pats didžiausias V. Vitkausko darbas – didžiojo Lietuvių kalbos žodyno rašymas ir redagavimas. Nuo 1953 m., profesoriaus Juozo Balčikonio paskatintas, jis ėmė rinkti šiam žodynui žodžius. 1964 m. iš Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriaus buvo perkeltas į Žodynų sektorių ir čia išdirbo daugiau kaip 40 metų. Užrašė apie 65 000 žodžių iš įvairių tarmių. V. Vitkauskas buvo vienas iš žodyno IX–XII tomų autorių (1973–1981), XI–XVI tomų redakcinės kolegijos narys (1978–1995), XVII–XX tomų vyriausiasis redaktorius (1996–2002). Už darbą prie Žodyno kartu su kitais žodynininkais 1996 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos mokslo premija. Vytauto Vitkausko užrašyti žodžiai iš Kuršėnų, Vidsodžio, Girdiškės ir Druskininkų, saugomi Lietuvių kalbos institute, Lietuvių kalbos žodyno Papildymų kartotekoje Daug dirbo rengiant Lietuvių kalbos žodyno elektroninį variantą (žr. https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/), Dabartinės lietuvių kalbos žodyno (vyr. red. S. Keinys) 3–5 pataisytus ir papildytus leidimus (1993, 2000, 2004; žr. https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/). Vitkauskas – lietuvių tarminės
11-02-2022
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro žodynininkai 2022 m. gegužės 11 d. kviečia į tradicinį mokslinį seminarą. IV leksikografų dirbtuvės skirtos Lietuvių kalbos žodyno kartotekos 120-mečiui ir šio žodyno baigimo 20-mečiui. Norinčius pasidalyti žodynų rengimo patirtimi, pasitarti jų kūrimo klausimais ar pasidžiaugti naujais leksikografijos veikalais kviečiame pranešimų temas ir trumpas (iki 200 žodžių) anotacijas iki balandžio 20 d. siųsti el. paštu . Pranešimų trukmė – 15 min. ir 5 min. atsakymams į klausimus. Seminaro programa ir būdas (nuotolinis / gyvai / mišrus) bus paskelbta gegužės 4 d.
09-02-2022
This page is only available in Lietuvių. Mokslo studijoje aiškinamasi, kokie bendrieji ir atskirieji (vyro ir moters) lytiniai organai buvo įvardyti daugiau nei prieš šimtą metų išleistuose gydytojų populiarinamuosiuose medicinos raštuose – identifikuojamos lytinių organų pavadinimų reikšmės ir nustatomi jų kūrimo polinkiai. XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios medicinos spaudoje žmogaus lytiniai organai buvo viena iš tabuistinių temų, kuri buvo nutylima, vienaip ar kitaip apeinama, ja vengė rašyti net ir patys gydytojai. Vis dėlto objektyvios priežastys (karo ir pokario metais ne tik miestuose, bet jau ir kaimuose plito lytinės ligos) vertė gydytojus išdrįsti apie tai atvirai prabilti. Kalbamieji to laikotarpio raštai buvo pirmieji populiarinamieji medicinos tekstai, pakeitę daugelį amžių vyravusį požiūrį į žmogaus lytinius organus kaip gėdingus ir slėptinus. Šiais raštais lietuviai gydytojai ne tik švietė paprastą žmogų anatominiais lyties klausimais, bet ir stengėsi perspėti apie lytiniu keliu plintančias ligas bei paaiškinti, kaip jų saugotis. Pradžioje lytiniai organai, su jais susiję fiziologiniai procesai dar buvo eufemizuojami, tačiau ilgainiui gydytojai ėmė griauti šį tabu – ieškojo žodžių tiems organams pavadinti, o pristigę jų patys kūrė naujus pavadinimus. Atliktas tyrimas atskleidžia lytinių organų pavadinimų kūrimo pradžią, jų raidos ir vartosenos ypatybes.
09-02-2022
This page is only available in Lietuvių. Rinkiniu, susidedančiu iš knygos ir elektroninės laikmenos, pristatoma vakarų aukštaičių šiauliškių pietinės dalies Grinkiškio apylinkių kalba. Tai pirmasis „Tarmių tekstyno“ serijos leidinys, supažindinantis su vakarų aukštaičių šiauliškių patarme. Įvado skyriuje nurodyti pagrindiniai Grinkiškio krašto istorijos ir kultūros faktai, apibrėžtas tradicinės Grinkiškio šnektos plotas, įvardyti šaltiniai, kuriuose minimos šnektos ypatybės, išryškintos ir paaiškintos bendrosios tarminės ypatybės, nusakyta šnektos sociokultūrinė padėtis ir apibūdinta kaita. Rinkinyje pateikiami 59 iš vietinių gyventojų užrašyti pasakojimai. Jie sutranskribuoti. Siekiant kuo tiksliau perteikti emocinį ir socialinį kontekstus, kalbėtojo nuostatas ir nuotaiką, pažymėtos intonacijos ir verbaliąją kalbą lydinti kūno kalba. Savičiausi ir įdomiausi kalbos ypatumai – ryškesni skirtumai nuo bendrinės kalbos ir tolimesnių patarmių – pakomentuoti išnašose. Didžioji dalis tekstų (46) iliustruoja vyriausiosios kartos kalbą, kitus įkalbėjo vidurinės ir jaunosios kartos atstovai. Bendra skelbiamų tekstų trukmė – per 100 minučių, jie užrašyti iš 16 informantų: 11 moterų ir 5 vyrų. Vyriausiosios kartos atstovų pasakojimai įrašyti 1999 m. ir 2009 m. Pašušvyje ir Grinkiškyje vykusių ekspedicijų metu. Pirmojoje dalyvavo Šiaulių universiteto studentai lituanistai. Į antrąją, kompleksinę, kraštotyros ekspediciją, organizuotą Lietuvos liaudies kultūros centro, susibūrė įvairių sričių specialistai. Jaunesniųjų grinkiškiečių kalbos pavyzdžiai įrašyti 2020 m. Sudarant rinkinį imti, kiek įmanoma, įvairesnių temų ir aiškesnės struktūros pasakojimai; tradicinius vieno kalbėtojo prisiminimus papildo keletas dialogų. Kitais sukauptais įrašais pasinaudota renkant iliustracinius pavyzdžius kalbinių ypatybių aprašui – knygos įvadui. Per ekspedicijas sukaupti ir rinkinyje skelbiami įrašai saugomi asmeniniame leidinio rengėjos archyve. Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygyne. Daugiau informacijos el. p. .