08-04-2022
This page is only available in Lietuvių. Studijoje tiriami XVI–XVII a. lietuvių raštijoje – Martyno Mažvydo, Jono Bretkūno tekstuose ir Volfenbiutelio postilėje, Mikalojaus Daukšos darbuose, Knygoje nobažnystės ir Konstantino Sirvydo veikaluose, reprezentuojančiuose tris to meto rašto variantus, – užfiksuotų intarpinių bei sta kamieno veiksmažodžių darybos klausimai. Analizuojami tik motyvuotieji veiksmažodžiai, t. y. tokie, kurie remiasi kitu ar kitais leksiniais vienetais. Šiuo tyrimu norima dokumentuoti intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių situaciją lietuvių raštijos pradžioje, siekiant atskleisti XVI–XVII a. fiksuojamą sinchroninį jų vaizdą. Toliau sinchroninės analizės rezultatai – nustatytieji darybos tipai – gretinami su kitų giminiškų kalbų atitinkamomis korespondencijomis, teikiančiomis galimybių nustatyti lietuviškųjų intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių nominacijos chronologiją. Tipologijos požiūriu išryškinami universalūs predikatinių situacijų požymiai, reiškiami tiriamaisiais veiksmažodžiais.
05-04-2022
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institutas kviečia dalyvauti „Lietuvių kalbos dienų“ proga organizuojamoje nuotolinėje diskusijoje „Pranciškus Skorina: vakar, šiandien ir rytoj“, vyksiančioje balandžio 11 d. 13 val. Diskusijoje dalyvaus doc. habil. dr. Ilja Lemeškinas (LKI), prof. habil. dr. Sergejus Temčinas (LKI), dr. Rima Cicėnienė (VU), moderuos akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė (LKI). Maloniai kviečiame registruotis. Užsiregistravusiems prisijungimo nuoroda bus išsiųsta elektroniniu paštu.
01-04-2022
This page is only available in Lietuvių. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į žydų kultūrinių realijų lietuviškų pavadinimų poreikį, remdamasi Hebrajų kalbos perrašos lotyniškais ir lietuviškais rašmenimis taisyklėmis ir Jidiš kalbos perrašos lotyniškais ir lietuviškais rašmenimis taisyklėmis, patvirtino rekomendacinį Žydų kultūrinių realijų lietuviškų pavadinimų sąrašą. Jį parengė VLKK darbo grupė: dr. Lara Lempertienė (grupės vadovė, LNMB), Akvilė Grigoravičiūtė, doc. dr. Aušra Pažėraitė (VU), konsultuojant VLKK Žodyno pakomisės narei dr. Danutei Liutkevičienei (LKI). Daugiau informacijos čia. Gimtosios kalbos 3-iajame numeryje kviečiame skaityti straipsnį „Žydų kultūrinių realijų lietuviškų pavadinimų rekomendacija – ilgo darbo rezultatas“, kuriame rengėjų grupėje dirbusios specialistės pasakoja apie nuveiktą darbą, jo paskirtį ir plėtros perspektyvas.
18-03-2022
This page is only available in Lietuvių. Lietuvių kalbos institutas kviečia kovo 28–29 d. dalyvauti Europos terminologijos konferencijoje, kurioje bus kalbama apie dabartines terminologijos tendencijas, naujoves, būsimus pokyčius, taip pat apie terminijos išteklius – dalijimąsi jais, jų palaikymą, sinchronizavimą nacionaliniu, regioniniu, Europos ir net pasauliniu lygmenimis. Renginys vyks nuotoliniu būdu ir gyvai Islandijoje. Daugiau informacijos ir registracijos nuorodas rasite čia.
18-03-2022
This page is only available in Lietuvių. Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvių kalbos institutas ir Vilniaus universitetas skelbia Filologijos mokslo krypties disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursą. Kovo 21 d. skelbiamas konkursas filologijos mokslo krypties (H 004) disertacijų tematikoms šiose mokslinių tyrimų kryptyse: Kalbotyros krypties tematikos: Tekstynų lingvistika ir kalbos technologijos [Corpus Linguistics and Language Technologies]; Etnolingvistika [Ethnolinguistics]; Lietuvių kalbos ir kalbotyros istorija, rašytinis kalbos paveldas [History of the Lithuanian Language and Linguistics, Research on the Lithuanian Written Heritage]; Socialinė ir psichologinė lingvistika [Social and Psychological Linguistics]; Semantika ir pragmatika [Semantics and Pragmatics]; Teksto lingvistika, stilistika ir poetika [Text Linguistics, Stylistics and Poetics]; Kalbos struktūra, vartosenos ir normos tyrimai (kalbos politika) [Language Structure, Research into Usage and Standards (Language Policy)]; Kalbų ir kultūrų ryšiai [Linguistic and Cultural Relations]. Literatūrologijos krypties tematikos: Literatūros istorija ir kultūros kontekstai [Literary History and Cultural Contexts]; Komparatyvistinės ir interdisciplininės literatūros [Comparative and Interdisciplinary Literature Studies]; Literatūros tyrimo metodologijų problemos [Methodological Issues in Literary Research]; Vaikų ir jaunimo literatūros problemos [The Issues of Children’s and Youth Literature]; Literatūrinio vertimo ir teorijos metodologija [Literary Translation, Theory and Methodology] Siūlomų disertacijų tematikos turi atitikti doktorantūros institucijų tyrimų kryptis. Kartu su tematika būtina nurodyti potemę (arba galimą disertacijos temą). Disertacijų tematikas gali siūlyti mokslininkai arba mokslinių tyrimų grupės. Disertacijų tematikų konkursui pateikiamas Disertacijos tematikos ir potemės pristatymas. Prašymus dalyvauti konkurse galima teikti nuo kovo 21 d. iki gegužės 2 d. Doktorantų vadovų konkursas Kovo 21 d. skelbiamas doktorantų vadovų konkursas. Kandidatas į doktoranto vadovus turi atitikti ne
18-03-2022
This page is only available in Lietuvių. Tebestovintis tautoje Anatolijaus Nepokupno (ukr. Анатолій Непокупний; 1932 m. kovo 18 d. Poltava – 2006 m. spalio 24 d. Kyjivas), didžio Ukrainos baltisto, talentingo poeto, nepakartojamo humoro ir taurios dvasios Žmogaus, gražus jubiliejus prisimenamas labai sunkiu jo Tautai ir Tėvynei metu. Kupinu nerimo, karo košmaro metu. Mes visi prisiminsime jį skirtingai – tokia jau talentingųjų dalia, svarbiausia, kad prisiminsime. Jis galingais mostais plaukė kalbos mokslo, mums taip svarbios baltistikos, Mokslininko taip godotinos poezijos vandenyse, kai mes dar taškėmės ir vargome tuose vandenyse. Apie A. Nepokupną, kuris vis juokais versdavo savo pavardę į lietuvių kalbą kaip nepaperkamasis, o kolegas lietuvius pavadindavo jų svarbiausių tyrimų krypčių esminiais žodžiais, tarkim, Albertą Rosiną pavadindavo įvardžiu, Aleksą Girdenį – fonologija, Aleksandrą Vanagą – hidronimu, daug yra parašęs garbusis kalbos istorikas ir lietuvių kalbos tyrinėjimų istorijos metraštininkas Algirdas Sabaliauskas, taip pat Bonifacas Stundžia, kolegos latviai ir ukrainiečiai. Profesorius A. Nepokupnas buvo išrinktas ir Ukrainos mokslų akademijos nariu korespondentu, Latvijos mokslų akademijos užsienio nariu, vadovavo Ukrainos mokslų akademijos Aleksandro Potebnios kalbotyros instituto Romanų, germanų ir baltų kalbų skyriui. Garsusis kalbininkas buvo Ukrainos rašytojų sąjungos narys. Puikiai mokėjo lietuvių ir latvių kalbas, vertė į ukrainiečių kalbą dar likusių gyvų baltų tautų kūrybą – Alfonso Maldonio, Marcelijaus Martinaičio, Romualdo Granausko poeziją ir prozą. Jis parašė esė apie ukrainiečių ir lietuvių tautoms brangų poetą Tarasą Ševčenką Baltiški pragiedruliai (Балтiйськi зорi. У Вiльнi, городi преславнiм…, Киïв, 1989). 1998 m. lapkričio 3 d. Mokslininkas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Tyrimų laukas platus – Ukrainos vardyno tyrimai, germanų ir baltų-slavų
16-03-2022
This page is only available in Lietuvių. Mokslo studijoje, remiantis tarminių žodynų pavyzdžiais, analizuojamas žmogaus vaizdinys, susiformavęs lietuvių tarmėse, kurių duomenys užfiksuoti leksikografiniuose šaltiniuose. Lietuvių etnolingvistikoje iki šiol nebuvo taip išsamiai tyrimams pasitelkiami tarminių žodynų duomenys. Bet pastaruoju metu tarminiai žodynai sulaukia vis daugiau etnolingvistų dėmesio, vis labiau pabrėžiama šių žodynų kaip kultūros tekstų reikšmė. Platus įvairių tarminių žodynų teikiamas duomenų spektras leidžia konstatuoti, koks žmogaus semantinis ir etnolingvistinis vaizdinys yra įsitvirtinęs XX a. antrosios pusės ir XXI a. pirmojo dešimtmečio lietuvių kalbos tarmėse. Mokslo studija skiriama įvairių humanitarinių disciplinų atstovams, kalbos vartotojams, smalsiems skaitytojams, tikimasi, kad pravers studentams ir mokytojams.
