Virtuali paroda „Krymo totoriai fotografijose (XX a. pr.)“, skirta Krymo totorių masinės tremties 80-osioms metinėms
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas daugiau nei prieš 625 metus, įgyvendindamas savo vidaus ir užsienio politiką, pakvietė totorius iš Aukso ordos įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Paskutinį Vytauto valdymo dešimtmetį totorių imigracija į Lietuvą buvo masinė, didžiąją jos dalį sudarė Krymo totoriai. Mat Krymas iš emyrato tapo nepriklausomas nuo Pavolgio Sarajaus chanato ir anuomet buvo pagrindinis tarpusavio vaidų ir karų, sukrečiančių europinės dalies totorius, židinys.
Lietuvos totoriai per visus amžius neprarado ryšių su savo tėvynainiais Rytuose. Turima nemažai informacijos apie totorių keliones į Stambulą, Krymą, Balkanų šalis ir Meką.
Dėl tiurkų kalbos mokėjimo šios etninės grupės atstovai garbingai tarnavo ir atstovavo jų priėmusios valstybės interesus. Lietuvos totorius dažnai buvo galima matyti dirbant vertėjais valstybės kanceliarijoje arba pasiuntiniais pasiuntinybėse Osmanų Imperijoje ir Krymo Chanate.
Totoriai tarnavo LDK kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kariniuose žygiuose, Tado Kosčiuškos bei 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovose.
Tačiau Lietuvos totoriai nebuvo abejingi ir savo gentainių likimui. Galima paminėti daug iškilių Lietuvos totorių, kurie 1918–1920 m. kovojo už Krymo, Azerbaidžano ir Tatarstano nepriklausomybes. Tai Matvejus Sulkevičius, Aleksandras Achmatovičius, Iskanderas Talkovskis, Džemilis Aleksandrovičius, broliai Leonas ir Olgerdas Kričinskiai ir kiti.
Krymas buvo ne kartą užkariautas ir valdytas įvairių tautų ir valstybių. Ne išimtis ir XX a. istorija. 1944 m. gegužės 18 d. įvyko masinis smurtingas Krymo autonominės respublikos Krymo totorių iškėlimas. Tik po 45 metų Krymo totorių deportacija buvo pripažinta SSRS neteisėta ir nusikalstama. Krymo autochtonų persekiojimas vyksta ir dabar. 2014 m. kovo mėn. Krymą aneksavo Rusija, tarptautinės bendruomenės šios teritorijos užvaldymas pripažįstamas neteisėtu.
Šioje parodoje eksponuojamuose stenduose pristatomas Krymo totorių gyvenimas ir užsiėmimai, jų gilus pėdsakas Krymo pusiasalio istorijoje. Atskiras stendas pasakoja apie Lietuvos totorių dalyvavimą tautinio išsivadavimo judėjimuose. Taip pat minėtinas iškilus šviesuolis, švietimo, kultūros ir politikos veikėjas, Krymo totorius Ismailas Gasprinskis, kuris skleidė tiurkų ir islamo bendruomenių švietimo ir kultūros reformų idėjas.
Parodos idėjos autorė ir sudarytoja – doc. dr. Galina Miškinienė.
Nuotraukos paimtos iš privačios Nizami Ibraimovo kolekcijos.
More than 625 years ago, the Grand Duke Vytautas as part of his internal and foreign policy invited Tatars from the Golden Horde to settle in the Grand Duchy of Lithuania. During the last decade of Vytautas rule the immigration of Tatars was massive and the majority of them were Crimean Tatars. All of this because Crimean emirate became independent from Volga Sarai Khanates and at that moment was the hearth of internal disagreements and wars that affected Tatars from the European part.
Lithuanian Tatars have retained close ties with their compatriots in the East throughout the ages. There is a lot of information about their travels to Istambul, the Crimea, the Balcan countries and Mecca.
Due to good knowledge of Turkic language the representatives of this ethnic group honourably served and represented the interests of a host country. Lithuanian Tatars were often seen as translators and interpretors at the State Chancellery or as special envoys in the embassies of the Ottoman Empire and the Crimean Khanate.
Tatars served in the army of the Grand Duchy of Lithuania, participated in war marches of the Polish-Lithuanian Commonwealth, as well as in the Kościuszko Uprising in 1831 and 1863, and in the fights of 1918 Independence of Lithuania.
However, Lithuanian Tatars were not indifferent towards their own people’s fate either. It is worth to mention plenty of well known names of Lithuanian Tatars, who in 1918–1920 were fighting for the independence of Crimea, Azerbaijan and Tatarstan. Such as Maciej Sulkiewicz, Aleksander Ahmatowicz, Iskander Talkowski, Jamil Aleksandrowicz, brothers Leon and Olgierd Kryczynski, etc.
The author of the idea and the compiler of the exhibition is assoc. prof. dr. Galina Miškinienė.
The photographs are from the private collection of Nizami Ibraimov.
Antras stendas

Trečias stendas

Penktas stendas

Šeštas stendas



Aštuntas stendas

“Dilde, fikirde ve işte birlik”
„Mus vienija kalba, mintys ir darbai“
“We are united by language, thoughts and work”
Ismailas Gasprinskis
Ismailas Gasprinskis (1851–1914) – Krymo totorių kultūros, švietimo ir politinis veikėjas, leidėjas. Vienas pirmųjų musulmonų intelektualų Rusijos imperijoje, skleidęs tiurkų ir islamo bendruomenių švietimo ir kultūros reformų idėjas. Nuo 1883 m. leido ir redagavo pirmą Rusijoje tiurkų–slavų laikraštį Переводчикъ-Терджиманъ (Terjuman), ilgai buvusį vieninteliu tiurkų periodiniu leidiniu Rusijoje.
Ismail Gasprinski (1851 – 1914) – cultural, educational and political figure and publisher of Crimean Tatars. One of the first Muslim intellectuals in Russian Empire, who was spreading educational and cultural ideas of reform in Turkish and Muslim communities. Since 1883 he published and edited first in Russia Turkish-Slavic newspaper Terjiman, which was for a while the only Turkish periodical in Russia.

„Tarp kitko, Lietuvos musulmonai yra geriausi Rusijos totoriai ir pagal kultūrą ir išsilavinimą užimą aukščiausią vietą tarp musulmonų. Būtų labai tikslinga įtraukti juos į kitų Rusijos musulmonų veiklas. Manau, kad jiems galima suteikti įvairias lengvatas. Būtent jų kultūrinis gyvenimas gali būti puikiu pavyzdžiu daugeliui kitų musulmonų“ (Ismailas Gasprinskis, Rusijos musulmonai. Mintys. Užrašai. Pastebėjimai, 1881).
“By the way, Lithuanian Muslims are the best Russian Tatars who take top position among Muslims regarding culture and education. It would be very useful to include them in other Russian Muslim activities. I think that they can be given various privileges. It is their cultural life that can be a great example for many other Muslims” (Ismail Gasprinski, Russian Muslims. Thoughts. Notes. Observations, 1881).
Devintas stendas

Už Krymo, Azerbaidžano ir Tatarstano nepriklausomybes kovoję (1918–1920 m.) Lietuvos totoriai
Tatars fought for the independence of Crimea, Azerbaijan and Tatarstan in 1918–1920





Už nuotraukas iš metraščio Rocznik Tatarski (Vilnius, 1932, t. 1; Zamoscis, 1935, t. 2) ir žurnalo Przegląd islamski (Varšuva, 1937) parodos sudarytoja nuoširdžiai dėkoja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotojai mokslui dr. Rimai Cicėnienei, Retų spaudinių skyriaus vedėjai Daivai Narbutienei, skaitmeninių vaizdų apdorojimo specialistui Laurynui Marcinkevičiui.
The organizer of exhibion express gratitude to Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences Deputy Director for Science Dr. Rima Cicėnienė, Head of Rare Books Department Dr. Daiva Narbutienė, Digital Image Processing Specialist Laurynas Marcinkevičius for the pictures from the yearbook “Rocznik Tatarski” (Vilnius, 1932, t. 1; Zamość, 1935, t.2) and the magazine “Przegląd islamski” (Warsaw, 1937).
Ekspozicijos pabaiga