Virtuali paroda „Krymo totoriai fotografijose (XX a. pr.)“, skirta Krymo totorių masinės tremties 80-osioms metinėms

  • Date 2024-07-16

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas daugiau nei prieš 625 metus, įgyvendindamas savo vidaus ir užsienio politiką, pakvietė totorius iš Aukso ordos įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Paskutinį Vytauto valdymo dešimtmetį totorių imigracija į Lietuvą buvo masinė, didžiąją jos dalį sudarė Krymo totoriai. Mat Krymas iš emyrato tapo nepriklausomas nuo Pavolgio Sarajaus chanato ir anuomet buvo pagrindinis tarpusavio vaidų ir karų, sukrečiančių europinės dalies totorius, židinys.

Lietuvos totoriai per visus amžius neprarado ryšių su savo tėvynainiais Rytuose. Turima nemažai informacijos apie totorių keliones į Stambulą, Krymą, Balkanų šalis ir Meką.

Dėl tiurkų kalbos mokėjimo šios etninės grupės atstovai garbingai tarnavo ir atstovavo jų priėmusios valstybės interesus. Lietuvos totorius dažnai buvo galima matyti dirbant vertėjais valstybės kanceliarijoje arba pasiuntiniais pasiuntinybėse Osmanų Imperijoje ir Krymo Chanate.

Totoriai tarnavo LDK kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kariniuose žygiuose, Tado Kosčiuškos bei 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovose.

Tačiau Lietuvos totoriai nebuvo abejingi ir savo gentainių likimui. Galima paminėti daug iškilių Lietuvos totorių, kurie 1918–1920 m. kovojo už Krymo, Azerbaidžano ir Tatarstano nepriklausomybes. Tai Matvejus Sulkevičius, Aleksandras Achmatovičius, Iskanderas Talkovskis, Džemilis Aleksandrovičius, broliai Leonas ir Olgerdas Kričinskiai ir kiti.

Krymas buvo ne kartą užkariautas ir valdytas įvairių tautų ir valstybių. Ne išimtis ir XX a. istorija. 1944 m. gegužės 18 d. įvyko masinis smurtingas Krymo autonominės respublikos Krymo totorių iškėlimas. Tik po 45 metų Krymo totorių deportacija buvo pripažinta SSRS neteisėta ir nusikalstama. Krymo autochtonų persekiojimas vyksta ir dabar. 2014 m. kovo mėn. Krymą aneksavo Rusija, tarptautinės bendruomenės šios teritorijos užvaldymas pripažįstamas neteisėtu.

Šioje parodoje eksponuojamuose stenduose pristatomas Krymo totorių gyvenimas ir užsiėmimai, jų gilus pėdsakas Krymo pusiasalio istorijoje. Atskiras stendas pasakoja apie Lietuvos totorių dalyvavimą tautinio išsivadavimo judėjimuose. Taip pat minėtinas iškilus šviesuolis, švietimo, kultūros ir politikos veikėjas, Krymo totorius Ismailas Gasprinskis, kuris skleidė tiurkų ir islamo bendruomenių švietimo ir kultūros reformų idėjas.

Parodos idėjos autorė ir sudarytoja – doc. dr. Galina Miškinienė.

Nuotraukos paimtos iš privačios Nizami Ibraimovo kolekcijos.

More than 625 years ago, the Grand Duke Vytautas as part of his internal and foreign policy invited Tatars from the Golden Horde to settle in the Grand Duchy of Lithuania. During the last decade of Vytautas rule the immigration of Tatars was massive and the majority of them were Crimean Tatars. All of this because Crimean emirate became independent from Volga Sarai Khanates and at that moment was the hearth of internal disagreements and wars that affected Tatars from the European part.

Lithuanian Tatars have retained close ties with their compatriots in the East throughout the ages. There is a lot of information about their travels to Istambul, the Crimea, the Balcan countries and Mecca.

Due to good knowledge of Turkic language the representatives of this ethnic group honourably served and represented the interests of a host country. Lithuanian Tatars were often seen as translators and interpretors at the State Chancellery or as special envoys in the embassies of the Ottoman Empire and the Crimean Khanate.

Tatars served in the army of the Grand Duchy of Lithuania, participated in war marches of the Polish-Lithuanian Commonwealth, as well as in the Kościuszko Uprising in 1831 and 1863, and in the fights of 1918 Independence of Lithuania.

However, Lithuanian Tatars were not indifferent towards their own people’s fate either. It is worth to mention plenty of well known names of Lithuanian Tatars, who in 1918–1920 were fighting for the independence of Crimea, Azerbaijan and Tatarstan. Such as Maciej Sulkiewicz, Aleksander Ahmatowicz, Iskander Talkowski, Jamil Aleksandrowicz, brothers Leon and Olgierd Kryczynski, etc.

The author of the idea and the compiler of the exhibition is assoc. prof. dr. Galina Miškinienė.

The photographs are from the private collection of Nizami Ibraimov.

Pirmas stendas

1. XX a. pr. atvirlaiškis. Totorių kambario vidus.
Postcard. The beginning of the 20th century. Interior of Tatar room.
3. XX a. pr. foto atvirukas. Gurzufas. Mečetė.
Photo greeting card. The beginning of the 20th century. Gurzuf. Mosque.
2. XX a. pr. atvirlaiškis. Grupė vaikų su totoriškos mokyklos mokytoju Kryme. Leid. Ja. Kalmykovas.
Postcard. The beginning of the 20th century. A group of children with a Tatar school Teacher in the Crimea. Publ. Ja. Kalmykov.
4. XX a. pr. foto atvirukas. Jalta. Totorių kambario vidus.
Photo greeting card. The beginning of the 20th century. Jalta. Interior of Tatar room.
5. XX a. pr. nuotrauka. Totorių mergina.
Photo. The beginning of the 20th century. Tatar girl.
6. XX a. pr. nuotrauka. Bachčisarajus. Krymo totorių mergina.
Photo. The beginning of the 20th century. Bakhchysarai. Crimean Tatar girl.
7. XX a. pr. nuotrauka. Tiurbe (mauzoliejus). Eski-Saraj. Salgiro slėnis.
Photo. The beginning of the 20th century. Türbe (mausoleum). Eski Saray. Salgir valley.

Antras stendas

1. 1903 m. foto atvirukas. Jalta. Mečetė.
Photo greeting card of 1903. Jalta. Mosque.
2. XX a. pr. atvirlaiškis. A. Tahči (1875–1905) piešinys. Leid. J. V. Volkovos Jaltoje.
Postcard. The beginning of the 20th century. Drawing of A. Takhchi (1875–1905). Publ. J. V. Volkov in Jalta.
3. XX a. pr. atvirlaiškis. A. Tahči (1875–1905) piešinys. Leid. J. V. Volkovos Jaltoje.
Postcard. The beginning of the 20th century. Drawing of A. Takhchi (1875–1905). Publ. J. V. Volkov in Jalta.
4. XX a. pr. nuotrauka. Totorių merginos ir rusų damos.
Photo. The beginning of the 20th century. Tatar girls and Russian ladies.
5. XX a. pr. foto atvirukas. Derekoje prie Jaltos.
Photo greeting card. The beginning of the 20th century. Derekoy near Jalta.
6. XX a. pr. nuotrauka. Totorių vaikai. Simeiz.
Photo. The beginning of the 20th century. Tatar children. Simeiz.
7. XX a. pr. nuotrauka. Kabyrtašas (paminklinis musulmoniškas akmuo)
Photo. The beginning of the 20th century. Kabyrtash (Muslim gravestone).
8. XX a. pr. nuotrauka. Alupka. Gatvelė netoli mečetės.
Photo. The beginning of the 20th century. Alupka. A street near the mosque.

Trečias stendas

1. XX a. pr. nuotrauka. Mergina prie fontano Chan Saraje. Bachčisarajus.
Photo. The beginning of the 20th century. Girl near fountain Chan Saray. Bakhchysarai.
2. XX a. pr. atvirlaiškis. Totorių gidų (vedlių) tipai.
Postcard. The beginning of the 20th century. Types of Tatar guides (pathfinder).
3. XX a. pr. atvirlaiškis. Totorius pardavėjas. Leid. Jalta.
Postcard. The beginning of the 20th century. Tatar vendor. Publ. Jalta.
4. XX a. pr. foto atvirukas. Krymo totorių vaikai. Leid. Jalta.
Photo greeting card. The beginning of the 20th century. Crimean Tatar children. Publ. Jalta.
5. 1915 m. atvirlaiškis. El. Bem Krymo totoriai, Kas Kryme nebuvo, grožio nematė. Leid. Lapin. Paryžius.
Postcard of 1915. El. Bem Crimean Tatars, Who has never been in Crimea, a beauty has not seen. Publ. Lapin, Paris.
6. XX a. pr. nuotrauka. Totorius Chadži.
Photo. The beginning of the 20th century. Tatar Hadji.
7) XX a. pr. nuotrauka. Totorius.
Photo. The beginning of the 20th century. Tatar.
8. Krymas. 1918 m. vokiečių atvirlaiškis. Totorius sukantis tabaką.
Crimea. German postcard of 1918. Tatar stringing tobacco.

Ketvirtas stendas

1. XX a. pr. atvirlaiškis. Kiaušinių pardavėjas. Leid. Granberg.
Postcard. The beginning of the 20th century. Eggs seller. Publ. Granberg.
2. XX a. pr. nuotrauka. Kurban bairam.
Photo. The beginning of the 20th century. Eid al-Adha (Sacrifice Feast).

Penktas stendas

1. XX a. pr. atvirlaiškis. Totorių šeima. Leid. Granberg.
Postcard. The beginning of the 20th century. Tatar family. Publ. Granberg.
2. XX a. pr. nuotrauka. Totorių vaikai.
Photo. The beginning of the 20th century. Tatar children.
3. XX a. pr. nuotrauka. Totorių mergina.
Photo. The beginning of the 20th century. Tatar girl.

Šeštas stendas

1. XX a. pr. nuotrauka. Bachčisarajus. Prekyvietė.
Photo. The beginning of the 20th century. Bakhchysarai. Marketplace.
2. 1895 m. nuotrauka. Totorius. Fotografas Mitkinas. Jalta.
Photo of 1895. Tatar. Photographer Mitkin. Jalta.
3. XX a. pr. nuotrauka. Totorių gidas.
Photo. The beginning of the 20th century. Tatar guide.
4. 1895 m. nuotrauka. Totorius. Fotografas Mitkinas. Jalta.
Photo of 1895. Tatar. Photographer Mitkin. Jalta.
5. 1920 m. atvirlaiškis. Turkiškojo Milli Medžliso deputatai maldos metu. Ankara. Kryžiuku pažymėtas S. Ajvazovas.
Postcard of 1920. Deputies of the Turkish Milli Mejlis at the prayer. Ankara. Cross marked S. Ayvazov.
6. XX a. pr. nuotrauka. Totorius.
Photo. The beginning of the 20th century. Tatar.
7. XIX a. pab. nuotrauka. Totorius. Fotografas F. Orlovas. Jalta.
Photo of the end of 19th century. Tatar. Photographer F. Orlov. Jalta.
8. XX a. pr. nuotrauka. Kalvio dirbtuvė. Bachčisarajus.
Photo. The beginning of the 20th century. Blacksmith workshop. Bakhchysarai.
9. XX a. pr. nuotrauka. Kavinė Demirdži kaime.
Photo. The beginning of the 20th century. Cafe in Demirdji village.

Septintas stendas

1. XX a. pr. nuotrauka. Alupka. Mečetė. Fotografas F. Orlovas. Jalta.
Photo. The beginning of the 20th century. Alupka. Mosque. Photographer F. Orlov. Jalta.
2. Piešinys pieštuku ant pašto blanko. 1918 m. Nežinomas dailininkas. Totorius.
Drawing in pencil on the mail form of 1918. Unknown artist. Tatar.
5. XX a. pr. atvirlaiškis. Linkėjimai iš Krymo. Tapytojas Devine. Leid. Suvorino.
Postcard. The beginning of the 20th century. Greetings from Crimea. Painter Devine. Publ. Suvorin.
3. Krymas. 1918 m. vokiečių atvirlaiškis. Alušta.
Crimea. German postcard of 1918. Alushta.
4. XX a. pr. nuotrauka. Mečetė. Fotografas Smirnovas. Gurzufas.
Photo. The beginning of the 20th century. Mosque. Photographer Smirnov.
6. XX a. pr. nuotrauka. Bachčisarajaus miesto panorama. V. Archipovo nuotrauka. Sevastopolis.
Photo. The beginning of the 20th century. Bakhchysarai city panorama. Photo of V. Archipov. Sevastopol.
7. 1898 m. nuotrauka. Kutlakijos totoriai. Sudakas.
Photo of 1898. Tatars of Kutlakija. Sudak.
8. Krymas. 1918 m. vokiečių atvirlaiškis. Totoriai grendyme.
Crimea. German postcard of 1918. Tatars on threshing-floor.
9. Krymas. 1918 m. vokiečių atvirlaiškis. Gurzufas.
Crimea. German postcard of 1918. Gurzuf.
10. XX a. pr. atvirlaiškis. Sevastopolio miesto mečetės statybos projektas. Leid. Charčenko.
Photo. The beginning of the 20th century. The construction project of the Sevastopol city mosque. Publ. Charchenko.
11. XX a. pr. nuotrauka. Kokkoz kaimo mečetė.
Photo. The beginning of the 20th century. The mosque of Kokkoz village.
12. Krymas. 1918 m. vokiečių atvirlaiškis. Totorių kiemelis. Gurzufas.
Crimea. German postcard of 1918. Tatar backyard. Gurzuf.

Aštuntas stendas

“Dilde, fikirde ve işte birlik”
„Mus vienija kalba, mintys ir darbai“
“We are united by language, thoughts and work”

Ismailas Gasprinskis

Ismailas Gasprinskis (1851–1914) – Krymo totorių kultūros, švietimo ir politinis veikėjas, leidėjas. Vienas pirmųjų musulmonų intelektualų Rusijos imperijoje, skleidęs tiurkų ir islamo bendruomenių švietimo ir kultūros reformų idėjas. Nuo 1883 m. leido ir redagavo pirmą Rusijoje tiurkų–slavų laikraštį Переводчикъ-Терджиманъ (Terjuman), ilgai buvusį vieninteliu tiurkų periodiniu leidiniu Rusijoje.

Ismail Gasprinski (1851 – 1914) – cultural, educational and political figure and publisher of Crimean Tatars. One of the first Muslim intellectuals in Russian Empire, who was spreading educational and cultural ideas of reform in Turkish and Muslim communities. Since 1883 he published and edited first in Russia Turkish-Slavic newspaper Terjiman, which was for a while the only Turkish periodical in Russia.

1. Tapytojo Uralo Šaripovo paveikslas, kuris buvo eksponuojamas 1983 m. slaptame Maskvos inteligentijos susitikime laikraščio „Terdžiman“ 100-ųjų metinių proga.
Drawing of the artist Ural Sharipov, which was exhibited in 1983 at a secret meeting of the Moscow intelligentsia on the occasion of the 100th anniversary of the newspaper “Terjiman”
2. XIX a. pab. Ismailo bej Gasprinskio vaikai Nigiar, Šefika ir Refatas.
Photo of the end of 19 th century. Ismail Gasprinski’s children Nigiar, Shefika and Refat.
3. Straipsnis iš Orenburgo laikraščio „Šura“, skirtas laikraščio „Terdžiman“ 25-osioms metinėms.
Article from Orenburg newspaper “Shura”, dedicated to the 25th anniversary of the newspaper “Terjiman”.
4. Knyga „Vadovėlis naujokams“, išleista tipografijoje „Terdžiman“.
The book “Manual for Recruits” published in the printing house Terjiman.
5. Foto atvirukas. Ismailas Gasprinskis. Leid. Gasr. Kazanė.
Photo greeting card. Ismail Gasprinski. Publ. Gasr. Kazan.
6. Alem-i Nisvan – žurnalas „Moters pasaulis“ (red. Šefika Gasprinskaja).
Alem-i Nisvan – magazine “Women’s World” (ed. Shefika Gasprinskaja).
7. „Terdžiman“ spaustuvės vaizdas iš vidaus (iš 1906 m. reklaminio bukleto).
Inside view of the printing house “Terjiman” (from the advertising booklet of 1906).
8. Orenburgo laikraščio „Šura“ numeris, skirtas laikraščio „Terdžiman“ 25-osioms metinėms.
Orenburg newspaper “Shura” edition, dedicated to the 25th anniversary of the newspaper “Terjiman”.

„Tarp kitko, Lietuvos musulmonai yra geriausi Rusijos totoriai ir pagal kultūrą ir išsilavinimą užimą aukščiausią vietą tarp musulmonų. Būtų labai tikslinga įtraukti juos į kitų Rusijos musulmonų veiklas. Manau, kad jiems galima suteikti įvairias lengvatas. Būtent jų kultūrinis gyvenimas gali būti puikiu pavyzdžiu daugeliui kitų musulmonų“ (Ismailas Gasprinskis, Rusijos musulmonai. Mintys. Užrašai. Pastebėjimai, 1881).

“By the way, Lithuanian Muslims are the best Russian Tatars who take top position among Muslims regarding culture and education. It would be very useful to include them in other Russian Muslim activities. I think that they can be given various privileges. It is their cultural life that can be a great example for many other Muslims” (Ismail Gasprinski, Russian Muslims. Thoughts. Notes. Observations, 1881).

9. Vadovėlis, skirtas pradinei mokyklai.
The textbook for primary school.
10. Mekteb-i Subyan (pradinė mokykla) – priedas prie Terdžiman laikraščio 43 numerio 1910 m.
Mekteb-i Subyan (Primary school) – annex to the newspaper’s “Terjiman” number 43.
11. Laikraštiniai ženklai iš reklaminio bukleto 1) viršuje Milletimiz 2) Alem-i Nisvan 3) Terdžiman.
Newspaper signs from the advertising booklet 1) up Milletmiz 2) Alem-i Nisvan 3) Terdžiman.
12. Knygų, išleistų „Terdžiman (Kitabhane cadid)“ leidyklos, bibliografija.
Bibliography of the books, published in a publishing house “Terjiman (Kitabhane cadid)”.
13. Straipsnis iš Orenburgo laikraščio „Šura“, skirtas laikraščio „Terdžiman“ 25-osioms metinėms.
Article from Orenburg newspaper “Shura”, dedicated to the 25th anniversary of the newspaper “Terjiman”.
14. Reklaminis bukletas, skirtas laikraščio „Millet“ išleidimo proga 1906 m.
Advertising booklet dedicated to the publishing of the newspaper “Millet” in 1906.
15. Knyga, išleista „Terdžiman“ spaustuvėje.
Book published in the printing house Terjiman.
16. Nuotrauka iš Orenburgo laikraščio „Šura“.
Photography from Orenburg newspaper “Shura”.
17. Musulmonų švietėjai (Šaltinis nežinomas. Įsigyta atsitiktinai).
Muslim educators (Source uknown. Purchased by accident).

Devintas stendas

Už Krymo, Azerbaidžano ir Tatarstano nepriklausomybes kovoję (1918–1920 m.) Lietuvos totoriai

Tatars fought for the independence of Crimea, Azerbaijan and Tatarstan in 1918–1920

1. Leono Kričinskio biografinė apybraiža apie Aleksandrą Sulkevičių (Vilnius 1932).
Biographical essay about Aleksandras Sulkevičius written by Leonas Kričinskis (Vilnius 1932).
2. Olgierdas Kričinskis (1884–1942), teisininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas. Dalyvavo tautinio išsivadavimo judėjimuose Kryme ir Azerbaidžane. Simferopolio apygardoje ėjo teismo prokuroro pareigas. 1919 m. persikėlęs į Baku ėjo Baku teismo rūmų prokuroro pareigas, vėliau buvo paskirtas Azerbaidžano Demokratinės Respublikos teisingumo ministro pavaduotoju.
Olgierdas Kričinskis (1884–1942), lawyer, public figure of social and cultural life. He participated in the movements of liberation in Crimea and Azerbaijan. Later, Kričinskis served as a procecutor in court in the district of Simferopoli. After moving to Baku in 1919, he become a procecutor in the Baku city Court. Later he was appointed as Deputy Minister of Justice of the Azerbaijani Democratic Republic.
3. Matvejus Sulkevičius (1865–1920), generolas leitenantas, iškilus karo ir politikos veikėjas. 1918 m. birželio 25 d. sudarė Krymo Vyriausybę ir perėmė į savo rankas ministro pirmininko, vidaus reikalų, karo ir jūrų reikalų ministrų postus.
Matvejus Sulkevičius (1865–1920), Lieutenant general was prominent figure of war and politics. He formed a government of Crimea and took over the Prime Minister’s, Minister’s of Interior Relations and Minister’s of Defence posts in June 25th, 1918.
4. Aleksandras Achmatovičius (1865–1944), teisininkas, Krymo Liaudies Respublikos teisingumo ministras, Antrosios Lenkijos Respublikos senatorius.
Aleksandras Achmatovičius (1865–1944), lawyer, the Minister of Justice, the Senator of the Second Republic of Poland.
5. Aleksandras Sulkevičius (pseud. Czarny Michał) (1867–1916), žymus kovotojas už Lenkijos nepriklausomybę. Tarnaudamas Kybartų muitinėje padėjo Lietuvos knygnešiams pervežinėti lietuvišką spaudą.
Aleksandras Sulkevičius (pseud. Czarny Michał – Black Michal) (1867–1916), famous fighter for independence of Poland. He helped Lithuanian book smugglers to bring Lithuanian press while was serving in customs office in Kybartai.
6. Leonas Kričinskis (1887–1939), teisininkas, istorikas, visuomenės ir kultūros veikėjas. Dalyvavo Krymo ir Azerbaidžano tautiniuose judėjimuose. Buvo Krymo Liaudies Respublikos Vyriausybės kanceliarijos direktorius. Šiai valstybei žlugus 1919 m. išsikėlė į Azerbaidžaną, kur bandė gaivinti tautos valstybingumą.
Leonas Kričinskis (1887–1939), lawyer, historian and figure of culture life, member of national movements of Crimea and Azerbaijan. He was a head of the chancellery of the People's Republic of Crimea. When this country collapsed in 1919, he moved to Azerbaijan where he put all his efforts to save and spread the statehood of the nation.
7. Olgierdas Kričinskis areštuotas NKVD 1941 m. vasario 15 d. ir įkalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime. Prasidėjus karui buvo išsiųstas į Gorkio kalėjimą. Sušaudytas 1942 m. birželio 2 d. Nuotrauka iš Lietuvos ypatingojo archyvo.
Olgierdas Kričinskis was arrested and imprisoned in Lukiškės Prison by NKVD on February 15th, 1941. When the war broke out, he was sent to Gorky Prison. Kričinskis was sentenced to death and shot in June 2nd, 1942. Picture from The Office of the Chief Archivist of Lithuania.
8. Olgierdo Kričinskio pasas. Nuotrauka iš Lietuvos ypatingojo archyvo.
Passport of Olgierdas Kričinskis. Picture from the Lithuanian Special Archives.

Už nuotraukas iš metraščio Rocznik Tatarski (Vilnius, 1932, t. 1; Zamoscis, 1935, t. 2) ir žurnalo Przegląd islamski (Varšuva, 1937) parodos sudarytoja nuoširdžiai dėkoja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotojai mokslui dr. Rimai Cicėnienei, Retų spaudinių skyriaus vedėjai Daivai Narbutienei, skaitmeninių vaizdų apdorojimo specialistui Laurynui Marcinkevičiui.

The organizer of exhibion express gratitude to Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences Deputy Director for Science Dr. Rima Cicėnienė, Head of Rare Books Department  Dr. Daiva Narbutienė, Digital Image Processing Specialist Laurynas Marcinkevičius for the pictures from the yearbook “Rocznik Tatarski” (Vilnius, 1932, t. 1; Zamość, 1935, t.2) and the magazine “Przegląd islamski” (Warsaw, 1937).

Ekspozicijos pabaiga

Marius

You may also like