125-osios kalbininkės Elzbietos Mikalauskaitės (1899–1970) gimimo metinės

Šių metų rugpjūčio 13 d. minime kalbininkės, vienos fonetikos mokslo pradininkių Lietuvoje Elzbietos Mikalauskaitės (1899–1970) 125-ąsias gimimo metines.

Elzbieta Mikalauskaitė gimė 1899 m. rugpjūčio 13 d. Kelmaičiuose, Rudaminos valsčiuje, Seinų apskrityje (dabar – Lazdijų r.). 1926–1933 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1931–1933 m. ir 1939–1944 m. dirbo Lietuvių kalbos žodyno redakcijoje, vėliau mokytojavo. 1937–1939 m. tobulinosi Berlyno, Leipcigo, Hamburgo universitetuose. 1944–1947 m. dirbo Lietuvių kalbos institute (nuo 1952 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, nuo 1990 m. – Lietuvių kalbos institutas). 1944–1970 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute (nuo 1992 m. – Vilniaus pedagoginis universitetas, nuo 2011 m. – Lietuvos edukologijos universitetas, nuo 2018 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija). 1960 m. jai buvo suteiktas docentės pedagoginis vardas.

Mokslininkė paskelbė baltų kalbų istorijos straipsnių, taip pat rašė apie savo gimtosios (pietvakarių dzūkų) tarmės metatoniją. Rinko medžiagą Lietuvių kalbos atlasui, redagavo akademinės Lietuvių kalbos gramatikos (t. 1, 1965) Fonetikos skyrių. 1975 m. išleista prof. habil. dr. Antano Pakerio sudaryta knyga Lietuvių kalbos fonetikos darbai, kurioje paskelbtas E. Mikalauskaitės Vilniaus pedagoginiame institute skaitytas bendrinės lietuvių kalbos fonetikos kursas, gimtosios tarmės fonetikos tyrinėjimai, įvairūs eksperimentiniai darbai.

Nuotraukoje (iš kairės į dešinę): doc. dr Kazimieras Kuzavinis, prof. dr. Juozas Balčikonis, doc. dr. Elzbieta Mikalauskaitė, doc. dr. Petronėlė Bernadišienė, prof. dr. Vladas Grinaveckis. Nuotrauka saugoma Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve.