VASARA SU MOKSLININKU. Dr. Veslava Sidaravičienė: „Svarbiausia likti ištikimam sau“

VASARA SU MOKSLININKU – vasaros naujienų rubrika, kurioje kviečiame skaityti interviu su Lietuvių kalbos instituto mokslininkais apie tai, kaip jie leidžia vasaras. Pirmoji pašnekovė ‒ Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Veslava Sidaravičienė.

1. Vieniems vasara yra trumpas, bet smagus laikotarpis, kai galima labiau atsipalaiduoti, daugiau laiko leisti gamtoje, pramogauti, kitiems – laikas, kai padaugėja įvairiausių veiklų, darbų, bet pasitaikius progai stengiamasi ir pailsėti. Ką Jums reiškia vasara?

Gyvenime siekiu balanso, todėl darbą visuomet stengiuosi derinti su poilsiu. Ruduo, žiema, pavasaris ir vasara man lekia vienodu tempu. Vasara išsiskiria nebent tuo, kad dirbu ir ilsiuosi įsijungusi ne šildytuvą, o ventiliatorių (juokiasi). Tačiau akivaizdu, kad vasarą laikas ima tekėti lėčiau. Žmonės stengiasi pailsėti, pasimėgauti šiltais orais, gamta, kiti – keliauja, semiasi naujų patirčių, o tai jau priklauso nuo individo poreikių.

2. Kaip Jums pavyksta atsipalaiduoti ir mintimis atitrūkti nuo visų darbų?

Mano darbai yra mano asmeninis pasirinkimas, tad jie nekelia noro pabėgti ir pasislėpti. Priešingai, norėčiau kuo daugiau nuveikti, išsiaiškinti, išmokti. Gyvenimas juk ir yra nuolatinis mokymasis. Tačiau, jeigu jau mintys apie darbą ima kelti stresą, atsipalaiduoti padeda bendravimas, skaitymas, fotografavimas – dalykai, kurie man teikia džiaugsmą!

3. Jau prabėgo vienas vasaros mėnuo. Ką spėjote nuveikti? Gal jau keliavote kur nors ar dar tik planuojatės savo atostogas?

Vasarą laukia nemažai darbų. Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centras 2024 m. lapkričio 7–8 d. organizuoja 5-ąją tarptautinę mokslinę Aleksandro Vanago konferenciją Kalbos ir kultūros dialogas XXI amžiaus onomastikoje, todėl renku ir analizuoju medžiagą pranešimui.

Šiuo metu taip pat gilinuosi į Kūdikių bumo kartos urbanoniminę kompetenciją šnekamojoje kalboje, todėl intensyviai ieškau lietuvių pašnekovų, gimusių 1945–1965 m. ir gyvenančių Vilniuje. Norėčiau, kad vietiniai gyventojai papasakotų, kaip kasdienėje kalboje vadina įvairias miesto vietas ir objektus, pavyzdžiui, Krasnucha (Savanorių prospektas), Fabai (mikrorajonas Fabijoniškės), Vamzdis (skulptūra Krantinės arka) ir kiti. Tad jeigu pažįstate vietinių gyventojų, kurie norėtų papasakoti apie jaunystės ir dabartinį Vilnių, parašykite e. p. .

Taip pat planuoju toliau rašyti Lietuvos vietovardžių žodyną. Neseniai prisijungiau prie Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro, tad ši veikla man yra nauja, kelia nemažai iššūkių, tačiau suprantu, kaip svarbu ir toliau sistemingai teikti lietuvių gyvosios kalbos vietų vardus ir aiškinti jų kilmę. Taigi darbo vasarą nusimato nemažai.

Tačiau laukia ir malonūs dalykai. Su šeima keliausime – kol kas Lietuvoje. Aplankysime pajūrį, pabūsime Kaune, Trakuose, nepamiršime ir pasivaikščiojimų gamtoje ar Vilniaus senamiestyje ir t. t. Sūnus auga, tad norisi parodyti tai, ką turime gražiausia.

Vasarą daug fotografuosiu – žmones ir gamtą. Pro fotoaparato objektyvą matau kitokį pasaulį – tarsi sustingusį gintaro gabalėlyje. Gera įamžinti žmonių istorijas, emocijas, ypač mėgstu fotografuoti vaikus. Jie yra tikri. Jeigu jaučia, kad nenori šypsotis, nesišypsos, o norės – ir liežuvį parodys. Mėgaujuosi procesu ir rezultatu.

Žadu daug skaityti – tiek mokslinės, tiek grožinės literatūros. Knygos – tai dar vienas mano būdas patirti gyvenimą. Skaitau įvairią literatūrą, nes tikiu, kad skirtingų žanrų knygos suteikia vis kitokio peno protui ir širdžiai. Vis tik labiausiai mėgstu skaityti vaikų literatūrą ir mokslinę fantastiką.

4. Nors vasara dažniausiai suprantama kaip atostogų, poilsio metas, darbai niekur nedingsta. Šiuo metu aktualus tampa Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne užfiksuotas naujadaras darbostogos. Ką manote apie darbostogas? Ar dažnai tenka derinti darbą su atostogomis?

Mano visas gyvenimas yra nuolatinės darbostogos (juokiasi).

5. Ką patartumėte žmonėms, kurie dar tik planuoja atostogas?

Visų žmonių gyvenimo ritmai skiriasi, tad svarbiausia likti ištikimam sau – dirbti ir ilsėtis savu ritmu. Juk kas geriau už mus pačius žino, ko mums reikia.