25-10-2021
This page is only available in Lietuvių. Spalio 21–22 dienomis Lietuvių kalbos institute nuotoliniu būdu vyko 4‑oji tarptautinė mokslinė terminologijos konferencija „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“. Konferencijos metu dalyvavo 16-os skirtingų šalių pranešėjai ir buvo perskaityti 33 pranešimai. Dalijamės akimirkomis iš konferencijos
21-10-2021
This page is only available in Lietuvių. Šiandien Lietuvių kalbos institute nuotoliniu būdu prasidėjo 4‑oji tarptautinė mokslinė terminologijos konferencija „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys”. Konferencija truks dvi dienas, joje bus skaitomi 33 pranešimai. Konferencijoje dalyvauja pranešėjai iš 16 skirtingų šalių: Lietuvos, Vengrijos, Šveicarijos, Šiaurės Makedonijos, Portugalijos, Rusijos, Sakartvelo, Latvijos, Graikijos, Katalonijos, Prancūzijos, Belgijos, Ispanijos, Kroatijos, Lenkijos, Rumunijos, Norvegijos. Visą konferencijos programą galite rasti čia
20-10-2021
This page is only available in Lietuvių. Spalio 27 d. 11 val. nuotoliniu būdu vyks mokslinis seminaras „Suskaitmeninta Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartoteka: patirtys, nauda ir galimybės“ (tai projekto „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės plėtra“ Lietuvių kalbos instituto dalies „Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartotekos skaitmeninimas“ seminaras). Seminaro metu dalyviai bus supažindinti su suskaitmeninta Lietuvių kalbos instituto „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekų fonduose saugoma itin reikšminga Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartoteka. Dalyviai išgirs naujų dalykų apie šios kartotekos kortelėse užfiksuotą medžiagą ir jos pateikimą, kartotekos sudarymo laiką ir vietas, kartotekos apimtį, taip pat sužinos, su kokiais iššūkiais teko susidurti skaitmeninės kartotekos metaduomenų kūrėjams, kokios yra skaitmeninės kartotekos paieškos galimybės ir kt. SEMINARO PROGRAMA 11.00–11.10 Dr. Anželika Gaidienė Mokslinis projektas „Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartotekos skaitmeninimas“ 11.10–11.20 Dr. Ernesta Kazakėnaitė Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartotekos genezė 11.20–11.40 Dr. Mindaugas Šinkūnas Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartotekos publikavimas 11.40–12.00 Dr. Ernesta Kazakėnaitė, dr. Mindaugas Šinkūnas Skaitmeninės Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartotekos pristatymas 12.00–12.15 Diskusijos Mokslinis seminaras vyks nuotoliniu būdu platformoje „Zoom“. Būtina išankstinė registracija (registruotis galima čia). Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
14-10-2021
This page is only available in Lietuvių. 2021 m. spalio 14–16 d. Žešuvo universitete, Lenkijoje, vyksta 22-oji tarptautinė onomastikos konferencija (MiOKO). Joje pranešimus nuotoliniu būdu skaitys Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro mokslininkai dr. Darius Ivoška ir Pavelas Skorupa. Spalio 15 d. dr. Darius Ivoška skaitys pranešimą „Own“ and „Foreign“ Personal Names in the 13th – 16th cc. Multicultural Prussia“. Pavelas Skorupa skaitys pranešimą „Motivation and Semantics of the Present- day Vilnius County Toponym Oppositions Based on the Concept of the Object’s Posi- tion in Space“. Tarptautinė onomastikos konferencija (MiOKO) – tai puiki proga aptarti svarbiausius teorinius ir praktinius onomastikos tyrimų klausimus. Konferencijoje dalyvauja mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos, Vokietijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Bulgarijos, Italijos, Makedonijos, Kroatijos, Serbijos ir Vengrijos.
12-10-2021
This page is only available in Lietuvių. Spalio 13–15 d. nuotoliniu būdu vyks XIII tarptautinis baltistų kongresas „Baltų kalbos laike ir erdvėje“, kuriame dalyvaus ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkai. Kongresą organizuoja Latvijos universitetas. Baltistų kongresą sudarys teminės sekcijos: kalbos istorijos, gramatikos, onomastikos, sociolingvistikos. Iš Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro pranešimus skaitys: centro vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė („Tarmių ribų dekonstrukcija moderniosios dialektologijos metodais“), dr. Rima Bakšienė („Tarminio požymio vertės kaita: vakarų aukštaičių kauniškių arealai ir jų diferenciniai požymiai“), dr. Agnė Čepaitienė ir Aidas Gudaitis („Sociokultūrinių tinklų tyrimo modelis tarmės kaitai nustatyti“), dr. Dalia Kiseliūnaitė („Veiksmažodžių galūnių ilgumas XX a. pab. kuršininkų kalboje“), dr. Asta Leskauskaitė („Trends of the change of the subdialects in the Alytus district“), dr. Violeta Meiliūnaitė („Vietinių ir globaliųjų kontekstų raiška Šalčininkų rajono kalbiniame kraštovaizdyje“), Žydrūnas Šidlauskas („Kauno marių dugno tarminio ploto rekonstrukcija“), dr. Nijolė Tuomienė („Kalbų kaita Pietryčių Lietuvos paribyje: neslaviškos dabartinės baltarusių tarmės ypatybės“). Iš Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro pranešimus skaitys: centro vadovė akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė („Naujas žvilgsnis į prūsų asmenvardžius“), dr. Laimutis Bilkis („Dėl lietuvių vietovardžių su šaknimis juj- / jūj“), dr. (HP) Kazimieras Garšva („Baltų kalbų plotai ir jų substratas“), dr. Darius Ivoška („Baltų istorinis vardynas – tyrimų aktualijos, iššūkiai ir lūkesčiai“), dr. Alma Ragauskaitė („XVII amžiaus Kėdainių miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai“), Dalia Sviderskienė („Kaukãzas lietuvių vietovardžiuose: pažinimas ir žinojimas“), prof. dr. Dalia Pakalniškienė („Intarpiniai ir sta kamieno deverbatyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje“ ir „Šiaurės žemaičių somatonimai: BURNOS konceptualiųjų požymių paieškos“), dr. Dovilė Tamulaitienė („Dėl lietuvių priesaginių hidronimų
11-10-2021
This page is only available in Lietuvių. 2021 m. spalio 6–8 d. įvyko 18-oji Europos nacionalinių kalbos institucijų federacijos (angl. European Federation of National Institutions for Language, EFNIL) rengiama konferencija ir Generalinė asamblėja. Šiame tarptautiniame renginyje Lietuvių kalbos institutui atstovavo Instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė ir Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė dr. Anželika Gaidienė. Spalio 7 d. pranešimą 18-ojoje EFNIL konferencijoje skaitė dr. Anželika Gaidienė. Mokslininkės pranešimo tema – „Lithuanian Language Technology Landscape: from Documents to Language Technologies“. Pranešimo metu, remiantis pirminiais tarptautinio projekto „European Language Equality“ rezultatais, buvo pristatytas lietuvių kalbos išteklių ir kalbos technologijų kraštovaizdis. Spalio 8 d. dr. Albina Auksoriūtė Generalinėje EFNIL asamblėjoje pateikė pasiūlymą kitų metų 19-ąją EFNIL konferenciją ir Generalinę asamblėją surengti Lietuvoje. EFNIL nariai pasiūlymui pritarė, tad džiugiai pranešame, kad 2022 m. 19-oji EFNIL konferencija vyks Vilniuje. Konferenciją organizuos Lietuvių kalbos institutas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Jau pristatyta ir preliminari kitų metų tema – Kalba ir migracija (angl. Language and Migration). EFNIL remia nacionalines Europos kalbas, jų įvairovę, kaip tvirčiausią įvairių kalbinių galimybių garantą, kaip priemonę stiprinti europinės tapatybės suvokimą ir saugoti bei gausinti Europos kultūros lobyną. Lietuvių kalbos institutas yra EFNIL narys. Daugiau informacijos apie šių metų konferenciją: http://www.efnil.org/. Konferencijos programa: http://efnil.org/conferences. Konferencijos akimirkos: https://jezik.hr/efnil/conference-photos/
11-10-2021
This page is only available in Lietuvių. 2021 m. spalio 7–8 d. gyvai ir nuotoliniu būdu Vilniaus universitete vyko tęstinė tarptautinė mokslinė konferencija „Vertybės lietuvių ir lenkų pasaulėvaizdyje III. Praeitis ir dabartis kalboje ir kultūroje“, kurioje dalyvavo ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkai. Pirmąją konferencijos dieną pranešimą antrajame plenariniame posėdyje skaitė dr. Loreta Vaičiulytė-Semėnienė (tema – „Geranoriškumas geranoriškas, -a formų pagrindu“). Pirmosios dienos popietinėse sekcijose pranešimus skaitė dr. Jūratė Pajėdienė (tema – „Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos (1771–1849) pamokslai apie 8-ąjį Dievo prisakymą“), dr. Vilija Ragaišienė (tema – „Mirtis kaip vertybių matas pietų aukštaičių pasaulėvaizdyje“), dr. Vilija Sakalauskienė (tema – „KLASTA lietuvių leksikografiniuose šaltiniuose: sisteminių duomenų analizė“), Agnė Aleksaitė (tema – „Koronaviruso pandemijos atspindžiai lietuvių kalboje: kovos leksika ir įvaizdžiai“). Antrąją konferencijos dieną pranešimą skaitė dr. Asta Leskauskaitė (tema – „Gamtos ir žmogaus santykis pietų aukštaičių pasaulėvaizdyje“). Konferencijos programą rasite čia.









