11-11-2021
This page is only available in Lietuvių. Tarptautinėse „METAFORUMO 2021“ konferencijose daugiakalbei informacinei visuomenei pristatomos galingos ir šiuolaikinės kalbos technologijos. Šio konferencijų ciklo metu siekiama pateikti informacijos apie naujausius Europos kalbų technologinius pokyčius ir pasiekimus tiek pramonės srityje, tiek moksliniuose tyrimuose, įskaitant ir į kalbą orientuotą dirbtinį intelektą. Konferencija įvyks 2021 m. lapkričio 15–17 dienomis 10–14 val. (Lietuvos laiku) nuotoliniu būdu. Išsamią informaciją apie renginį ir nemokamą registraciją rasite: https://www.european-language-grid.eu/meta-forum-2021/
09-11-2021
This page is only available in Lietuvių. Maloniai kviečiame į dr. Onos Aleknavičienės ir akad. prof. habil. dr. Grasildos Blažienės knygų sutiktuves. Pristatome 2020 m. išleistą monografiją ir lituanistikos šaltinio publikaciją: Povilas Frydrichas Ruigys. Monografija, gramatikos indeksai, Povilo Frydricho Ruigio gramatika Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick, 1747. Faksimilė, kritinis leidimas, vertimas. Renginys vyks 2021 m. lapkričio 11 d. (ketvirtadienį) 16.30 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius). Dalyvaus akad. prof. habil. dr. Domas Kaunas (Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslų akademija), doc. dr. Vilma Zubaitienė (Vilniaus universitetas), dr. Liucija Citavičiūtė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), dr. Kotryna Rekašiūtė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka). Renginį ves dr. Inga Strungytė-Liugienė (Lietuvių kalbos institutas). Knygos parengtos Lietuvių kalbos institute pagal Lietuvos mokslo tarybos remtą Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programą, išleistos pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą. Renginys vyks Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka laikantis saugumo reikalavimų. LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTAS LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SKYRIUS
05-11-2021
This page is only available in Lietuvių. ТЕМЧИН Сергей Юрьевич Сербское рукописное и печатное богослужебное наследие XII–XIX веков: источниковедение и культурные связи, Београд: Институт за српски језик САНУ; Подгорица: Матица српска – Друштво чланова у Црној Гори; Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. – IX, 387 с. (Старословенско и српско наслеђе 3). Dalijamės džiugia naujiena: išėjo nauja knyga – Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausiojo mokslo darbuotojo prof. habil. dr. Sergejaus Temčino monografija „Сербское рукописное и печатное богослужебное наследие XII–XIX веков: источниковедение и культурные связи“ („XII–XIX a. serbų rankraštinis ir spausdintas liturginis paveldas: šaltiniotyra ir kultūriniai ryšiai“). Ji išleista Serbijoje, įtraukta į specialią knygų seriją „Старословенско и српско наслеђе“ („Senasis slavų ir serbų palikimas“), skirtą Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų kultūros ir raštijos paveldo tyrimams. Ši monografija – tai dešimties metų kruopščių ir nuoseklių tyrimų įvairiuose pasaulio rankraštynuose rezultatas. Mokslininko dėmesio centre – liturginiai tekstai ir jų likimai skirtingose stačiatikių tradicijose. Daug vietos knygoje skiriama serbų himnografijai: ankstyvosios ir vėlyvosios bažnytinės (liturginės) poezijos šaltiniams bei naujų himnų autorių paieškoms, nežinomų akrostichų perskaitymui, jų rekonstrukcijai ir pan. Monografija pirmiausia skirta paleoslavistams ir senosios serbų literatūros bei kultūros specialistams. Bet ji bus įdomi ir Lietuvos skaitytojui: joje gausu medžiagos, liudijančios ne tik Serbijos ir Kijevo bei Maskvos Rusios literatūrinius ryšius, bet ir Serbijos bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinius kontaktus. Pavyzdžiui, autorius nustatė, kad seniausias datuotas originalus serbų literatūros paminklas – vienuolio Izaijo 1183 m. epilogas Apaštalų darbams – išliko Motiejaus Dešimtojo Biblijos knygų sąvade, kuris 1507 m. buvo baigtas garsiajame Supraslio vienuolyne (dabar – Lenkijoje).
29-10-2021
This page is only available in Lietuvių. 2021 m. lapkričio 4 d. (ketvirtadienį) 9 val. kviečiame dalyvauti konferencijoje-diskusijoje „Humanitariniai mokslai: būklė ir perspektyvos“, kuri vyks Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje konferencijų salėje PROGRAMA Pirmininkauja Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas 9.00–9.10 Įžangos žodis PRANEŠIMAI 9.10–9.40 Prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Humanitariniai-socialiniai mokslai Vyriausybės programoje ir strateginiuose dokumentuose 9.40–9.55 Diskusija 9.55–10.25 Prof. habil. dr. Gintautas Mažeikis (Vytauto Didžiojo universitetas). Humanitariniai mokslai ir aktyvi kultūros politika 10.25–10.40 Diskusija 10.40–11.10 Akad. Jūratė Sprindytė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Retorikos perteklius, sprendimų stygius 11.10–11.25 Diskusija 11.25–11.45 Pertrauka 11.45–12.15 Akad. Dainora Pociūtė-Abukevičienė (Vilniaus universitetas). Humanitariniai mokslai Lietuvoje ir archyvinių tyrimų būklė 12.15–12.30 Diskusija 12.30–13.00 Dr. Aurelija Tamulionienė (Lietuvių kalbos institutas). Būti lituanistu Lietuvoje – misija (ne)įmanoma 13.00–13.15 Diskusija 13.15–13.45 Doktorantė Karolina Bagdonė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas). Kodėl nereikėtų didinti doktorantų skaičiaus, bet gerinti kokybę? 13.45–14.00 Diskusija 14.00–14.20 Siūlymai rezoliucijos metmenims. Dalyvauja: prof. dr. Rimantas Balsys, prof. dr. Lina Petrošienė (Klaipėdos universitetas), dr. Nijolė Keršytė (Vilniaus universitetas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas), akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė (Lietuvių kalbos institutas), akad. Bonifacas Stundžia (Vilniaus universitetas), dr. Sigitas Narbutas (LMA Vrublevskių biblioteka), doc. dr. Artūras Mickevičius (Vytauto Didžiojo universitetas) ir kiti.
28-10-2021
This page is only available in Lietuvių. Spalio 27 d. nuotoliniu būdu įvyko mokslinis seminaras „Suskaitmeninta Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartoteka: patirtys, nauda ir galimybės“. Seminaro metu dalyviai buvo supažindinti su suskaitmeninta Lietuvių kalbos instituto „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekų fonduose saugoma itin reikšminga Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartoteka. Dalyviai sužinojo apie kartotekos sudarymo laiką ir vietas, kartotekos apimtį ir kt. Jiems buvo pristatytas ir kartotekos skaitmeninimo procesas, pavyzdžiui, kad kiekvienoje kortelėje vartojamos kalbų, vietovių ir cituojamų šaltinių santrumpos buvo iššifruotos ir paaiškintos; kortelių duomenys struktūruoti ir ieškomi bendrojoje ir detaliojoje paieškoje, kurioje suregistruotos ir visos santrumpos; bendroji paieška transliteruota, pavyzdžiui, graikiškų žodžių galima ieškoti lotyniška abėcėle ir kt. NAUDINGOS NUORODOS: Seminaro programa Suskaitmeninta Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartoteka Informacija apie rankraštinę ir suskaitmenintą Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartoteką Informacija apie suskaitmenintos Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartotekos paieškas Informacija apie naudojimosi Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartoteka taisykles (citavimą) Seminaro akimirkos
27-10-2021
This page is only available in Lietuvių. Šiandien Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jurgita Venckienė VLKK organizuojamame kalbos forume „Ar bendrinei lietuvių kalbai reikia reformos“ skaitys pranešimą tema „Bendrinė kalba XIX ir XX amžių sandūroje: visuomenės požiūris“. Diskusija bus transliuojama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos „Youtube“ kanale. Pranešėjai LKI vyresn. mokslo darbuotoja dr. Jurgita Venckienė Bendrinė kalba XIX ir XX amžių sandūroje: visuomenės požiūris VLKK narė, VU doc. dr. Lina Murinienė Kiek esame lankstūs kalbos pokyčiams? VLKK narys dr. Vidas Valskys Kalbos ateitis: siekiniai ir lūkesčiai Diskusijos dalyviai: VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, VLKK narė, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė Daiva Daugirdienė, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys dr. Linas Petkevičius, advokatas Edmundas Budvytis, žurnalistė, knygų autorė Aurelija Arlauskienė, žurnalistas, laidų vedėjas Edvardas Kubilius, aktorius Kristijonas Siparis, aktorius Aleksas Kazanavičius ir kt. Moderatorius – Aurimas Perednis
27-10-2021
This page is only available in Lietuvių. Šiandien prasideda projekto „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės plėtra“ Lietuvių kalbos instituto dalies „Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartotekos skaitmeninimas“ seminaras. Jo metu dalyviai susipažins su suskaitmeninta Lietuvių kalbos instituto „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekų fonduose saugoma itin reikšminga Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartoteka. Dalyviai išgirs naujų dalykų apie šios kartotekos kortelėse užfiksuotą medžiagą ir jos pateikimą, kartotekos sudarymo laiką ir vietas, kartotekos apimtį, taip pat sužinos, su kokiais iššūkiais teko susidurti skaitmeninės kartotekos metaduomenų kūrėjams, kokios yra skaitmeninės kartotekos paieškos galimybės. Seminaro programą rasite čia.
25-10-2021
This page is only available in Lietuvių. Spalio 21–22 d. Vilniaus universitete nuotoliniu būdu vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Lingvistiniai, edukologiniai ir tarpkultūriniai tyrimai 2021“ (angl. Linguistic, Educational and Intercultural Research 2021), kurią organizavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas kartu su Leipcigo universitetu ir Europos universitetų aljansu ARQUS. Joje kartu su bendraautorėmis dalyvavo Danutė Liutkevičienė ir Daiva Murmulaitytė. Pranešimai perskaityti šiomis temomis: Danutė Liutkevičienė (LKI), Birutė Palovienė (VU) „In Search of Tatars in the Dictionary of the Lithuanian Language“ ir Daiva Murmulaitytė (LKI), Lina Inčiuraitė-Noreikienė (VU) „The Research Problem of New Blends in Modern Lithuanian“. Konferencijos programą rasite čia.