Sveikiname su Joninėmis

Sveikiname su Joninėmis, arba Rasomis!

Etnologė habil. prof. dr. Pranė Dundulienė pasakoja, kad „per Jonines lietuviai ypač garbindavo rasą, kuri buvo vaizduojama lyg įasmeninta būtybė. Rasytė dainose vaizduojama vaikščiojanti po laukus. Jos kultas kilo iš augančių javų stebėjimo. Rasa naktį atgaivina karščio nuvargintą augmeniją, todėl Joninių rytą, prieš saulės patekėjimą, žemdirbys apibrisdavo arba, apžergęs šaką, apjodavo ratu aplink pasėlių lauką, kad apsaugotų javus nuo visokių blogybių. <…> Rasa buvusi naudinga ir žmonių sveikatai <…> Švenčionių, Alytaus, Zarasų ir kt. apylinkėse, taip pat Žemaitijoje žmonės tikėjo, kad Joninių ryto rasa prieš saulės patekėjimą turinti nepaprastos gydomosios galios.“1

Per Jonines nepamirškime pasveikinti ne tik Jonus ir Janinas, bet ir Rasas. Primename, kad gražus lietuviškas vardas Rasa yra kilęs „iš sen. lietuvių mitologinio įvaizdžio Rasà, kuriuo buvo išreiškiamas Aušrinės pasirodymas (: liet. rasà „kaip Aušrinės paberti karoliai ir perlai“).“2

O ar žinote, kad asmenvardžių, užrašytų iš istorijos šaltinių, kartotekoje, saugomoje Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro archyve, galima rasti asmenvardžių su šaknimi ras-? Šie asmenvardžiai yra neatėję iki šių dienų ir todėl nėra užfiksuoti Lietuvių pavardžių žodyne (1985, 1989), pavyzdžiui, Kazimierza Rasiuna (kilm.), Petri Raʃʃinis.

1 Pranė Dundulienė, Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos, Vilnius: Vilnius: LNMMB Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2023, p. 210–211.

2 Kazys Kuzavinis, Bronys Savukynas, Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 310.