Pasirodė dr. Ramunės Vaskelaitės mokslo studija „Paskirties naudininkas: sampratos ir norminimo ryšys“
Pasirodė elektroninė Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Ramunės Vaskelaitės mokslo studija Paskirties naudininkas: sampratos ir norminimo ryšys.
Naudininkas lietuvių kalboje turi palyginti nedaug reikšmių ir jo vartojimas tam tikromis reikšmėmis didesnių keblumų nesudaro. Tačiau šio linksnio vartojimas paskirties reikšme, kuri laikoma naudininkui viena būdingiausių reikšmių, siekiant šį linksnį vartoti taip, kaip numato kodifikuotos lietuvių bendrinės kalbos normos, kelia nemažų neaiškumų. Tai rodytų, kad ir tokiuose sakiniuose kaip Priėmė nutarimą mokesčiams didinti ir Priėmė nutarimą didinti mokesčius, Parašiau prašymą paskolai gauti ir Parašiau prašymą gauti paskolą, Parduodamas tušas blakstienoms ir Parduodamas blakstienų tušas pasitaiko svyravimų.
Mokslo studijoje susitelkiama į problemas, kurias paskirties naudininkas kelia bendrinės kalbos norminimo požiūriu. Siekiant užčiuopti problemų priežastis, darbe keliama prielaida, kad norminimo problemos gali būti susijusios su paskirties naudininko teorinės sampratos problemiškumu, ir analizuojama, kaip susijusi teorinė ir norminamoji paskirties naudininko sampratos. Kitaip tariant, paskirties naudininko norminamosioms problemoms analizuoti pasitelkiama ir teorinę paskirties naudininko sampratą pateikiančių darbų, pirmiausia – kalbos gramatinės sandaros aprašų.
Paskirties naudininkas atskleidžiamas kaip daugialypis norminamasis objektas, keliantis ne tik norminimo, bet ir teorinės sampratos problemų.
Dr. Ramunės Vaskelaitės mokslo studija Paskirties naudininkas: sampratos ir norminimo ryšys