Pasirodė 96-asis elektroninio mokslo žurnalo „Bendrinė kalba“ numeris

Džiugiai pranešame, kad jau pasirodė 96-asis elektroninio tarptautinio mokslo žurnalo Bendrinė kalba numeris.

Kviečiame skaityti dešimt recenzuojamų straipsnių, vieną recenziją ir trijų konferencijų apžvalgas. Du straipsniai skirti 2023 m. minėtam valstybinės kalbos statuso atkūrimo 35-mečiui. Ritos Miliūnaitės straipsnyje „Viešosios kalbos kokybės samprata Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme“ nagrinėjamas vienas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir vėlesnių jo projektų aspektas, atspindintis ilgą ir ne visai nuoseklų Valstybinės kalbos įstatymo teisėkūros kelią nuo 1995 m. iki šių dienų. Straipsnio „Ideologizacijos raiška pokario lietuvių kalbotyroje“ autorė Danguolė Mikulėnienė, remdamasi ankstyvojo pokario publikacijomis, kurių autoriai žymūs Lietuvių kalbos instituto mokslininkai kalbininkai Juozas Balčikonis, Jonas Kruopas ir Kazys Ulvydas, nagrinėja kalbinėje mokslinėje literatūroje taikytus ideologizacijos būdus ir ideologizacijos raiškos įvairovę, atskleidžia, kaip pokariu buvo formuojamas lietuvių kalbotyros turinys.

Katažyna Prorok savo straipsnyje pristato Liaudies stereotipų ir simbolių žodyną, kurio koncepciją Liubline ne vienus metus rengė Ježis Bartminskis kartu su Stanislava Niebžegovska-Bartminska ir būriu kitų tyrėjų, supažindina su pagrindinėmis metodinėmis etnolingvistinio žodyno rengimo prielaidomis ir per pasirinkto koncepto etnolingvistinę analizę parodo, kaip įvairiapusiškai galima pažvelgti į apibrėžiamus objektus ir taip išsamiau atskleisti žmonių suvokimą apie tikrovę. Dorotos Rembiševskos straipsnyje „Tarminės medžiagos pateikimo būdai lenkų kalbos regioniniuose tarmių žodynuose“ kalbama apie pastaraisiais dešimtmečiais pasirodžiusius žodynus, kuriuose užfiksuota skirtingų Lenkijos regionų leksika, atskleidžianti savitus tarminės medžiagos pateikimo būdus ir pasikeitusią tarminių žodynų sudarymo metodiką.

Daivos Murmulaitytės straipsnis supažindina su Žodžių darybos vedlio, skaitmeninio dabartinės lietuvių kalbos daiktavardžių darybos žinyno, plėtros poreikiu ir galimybėmis. Miglė Žemrietė straipsnyje „Morfologiškai daugiareikšmių formų atsiradimo priežastys“, remdamasi duomenimis, gautais iš Lietuvių kalbos homoformų žodyno, aptaria lietuvių kalbos morfologiškai daugiareikšmių formų, vadinamų homoformomis, atsiradimo priežastis, padedančias suvokti, kodėl anotuojant morfologiniais anotatoriais atsiranda vienokių ar kitokių morfologinio daugiareikšmiškumo atvejų, kodėl negalima gauti visiškai tikslių automatinio anotavimo rezultatų.

Straipsnių apie žmones su negalia, skelbiamų viename iš populiariausių Latvijos naujienų portalų jauns.lv, turinys ir kalbos ypatybės analizuojamos Velgos Polinskos ir Ditės Liepos straipsnyje „Negalią turinčių asmenų vaizdinio konstravimas Latvijos žiniasklaidoje“. Pasak autorių, duomenų turinio analizė parodė, kad negalios tema žiniasklaidoje pasirodo retai. Žydrūnės Šalaviejūtės straipsnyje nagrinėjami lietuvių kalbos vištos, gaidžio, viščiuko pavadinimų semantiniai ryšiai ir jais reprezentuojami konceptualieji požymiai. Paprastųjų žodžių terminizavimą Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 1843 m. darbe Taisliuje augyminiame aptaria Albina Auksoriūtė. Ji nagrinėja botaniko pateiktus žiedinių augalų genčių vardus, kuriuos jis sukūrė terminizavęs paprastuosius to meto šnekamosios kalbos žodžius, pristato pagrindinius terminų kūrimo būdus, kuriais rėmėsi J. A. Pabrėža. Zinaidos Pakholok straipsnyje analizuojami vietovardžiai su pasikartojančiu žodžių darybos elementu.

Žurnalo numerio recenzijų ir apžvalgų skyrelyje publikuojama Ritos Miliūnaitės monografijos Įvairuojantys ir nauji lietuvių kalbos reiškiniai XXI a. pradžioje: sistematika ir pokyčių kryptys (2022) recenzija, kurią parengė Jolanta Vaskelienė, ir trys konferencijų apžvalgos. Loreta Vaičiulytė-Semėnienė rašo apie 28-ąją tarptautinę mokslinę Jono Jablonskio konferenciją „Kalba ir laikmetis: asmens, kartos, visuomenės reprezentacijos kalboje“, Jūratė Pajėdienė – apie mokslinį seminarą, skirtą pirmosios spausdintos lietuvių kalbos gramatikos 370-osioms metinėms. Vilija Sakalauskienė apžvalgoje apibendrino penkių konferencijų, skirtų vertybėms lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje, patirtį.

Autoriai maloniai kviečiami teikti straipsnius naujam 2024 m. žurnalo 97 numeriui per sistemą. Straipsnių lauksime iki rugsėjo 5 d.

Vyriausioji redaktorė dr. Vilija Sakalauskienė