Nuotolinių seminarų ciklas „Plačiai atverti lietuvių kalbos išteklių vartai: kaip atgyja kalbos paveldas?“

Šių metų lapkričio 10–12 d. vyko nuotolinių seminarų ciklas „Plačiai atverti lietuvių kalbos išteklių vartai: kaip atgyja kalbos paveldas?“. Per šį ciklą Lietuvių kalbos instituto mokslininkai visuomenei pristatė Institute vykdyto projekto „Kalbos paveldo transformacija ir lietuvių kalbos erdvinių duomenų išteklių sukūrimas“ rezultatus ir naujas galimybes pažinti bei tyrinėti lietuvių kalbos paveldą skaitmeninėje erdvėje.

Lapkričio 10 d. Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aurelija Gritėnienė vedė seminarą „Lietuvių kalbos žodyno“ archyvai atgyja skaitmeniniu būdu“. Jame dėmesys skirtas lietuvių kalbos leksikos paveldui ir jo skaitmeninimui. Vykdant projektą suskaitmeninta gausi Lietuvių kalbos žodyno kartotekų medžiaga, kuri dabar lengviau prieinama tiek mokslininkams, tiek visiems besidomintiems lietuvių kalba.

Lapkričio 11 d. Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Laimutis Bilkis ir tyrėja Veronika Adamonytė skaitė pranešimą „Mūsų vietovardžiai: vis platėjančios pažinimo galimybės“. Seminaras buvo skirtas lietuvių vietovardžių paveldui ir naujiems skaitmeniniams ištekliams aptarti: pristatyta Vietovardžių kartotekos duomenų bazė ir elektroninis Lietuvos vietovardžių žodynas. Naujieji ištekliai suteikia daugiau galimybių tyrinėti vietų vardus, jų kilmę, istoriją ir geografinį paplitimą.

Lapkričio 12 d. Geolingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Agnė Čepaitienė vedė seminarą „Kaip kalbos duomenys tampa žemėlapiu?“. Mokslininkė papasakojo, kaip skirtingais laikotarpiais geolingvistai kalbos duomenis paversdavo žemėlapiais, ir pristatė Geolingvistikos centre geografinių informacinių sistemų (GIS) priemonėmis sukurtą Lietuvių kalbos erdvinės informacijos infrastruktūrą. Šiuolaikinės technologijos atveria naujas kalbos duomenų rinkimo, saugojimo, analizės, kartografavimo ir kalbos kaitos stebėsenos galimybes.

Seminarų ciklas atskleidė, kaip ilgus dešimtmečius kauptas lietuvių kalbos paveldas – žodynų kartotekos, vietovardžių duomenys ir kalbiniai žemėlapiai – gyvuoja skaitmeninėje erdvėje ir tampa lengviau prieinamas visuomenei.