Lietuvių kalbos instituto mokslininkai dalyvavo 15-ojoje tarptautinėje tarpdalykinėje mokslinėje konferencijoje „Regionas: istorija, kultūra, kalba“

Šių metų gegužės 14–15 d. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje vyko 15-oji tarptautinė tarpdalykinė mokslinė konferencija Regionas: istorija, kultūra kalba. Joje dalyvavo ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkai.

Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Laimutis Bilkis skaitė pranešimą „Dėl Raseinių krašto oikonimo Karakùrai kilmės: tiurkų kalbų pėdsako galimybė“, kuriame atkreipė dėmesį į išskirtinę analogų Lietuvoje neturinčio kaimo vardo struktūrą, aptarė galimas jo sąsajas su tiurkų kalbų vietovardžiais ir bendriniais žodžiais, apžvelgė galimus oikonimo susidarymo būdus.

Centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Dalia Sviderskienė pranešime „Asmenvardinės kilmės agronimų, iš gyvosios kalbos užrašytų XX a. 4-ojo dešimtmečio Utenos apskrities Anykščių valsčiaus anketose, reprezentuojamas turinys ir reikšmės vartosenoje“ aptarė rytų aukštaičių tarmės anykštėnų šnektos ploto arimų, laukų, pievų ir kitus su tarminio ploto žemėvardžių vidine struktūra susijusius vardus, apklausos būdu užrašytus Lietuvos žemės vardyno anketose.

Geolingvistikos centro jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Danutė Valentukevičienė skaitė pranešimą „Kalbinis kraštovaizdis Varėnos geolekto zonoje: gatvių pavadinimai ir regioninė tapatybė“. Pranešime analizuoti Varėnos rajono gatvių pavadinimai kaip kalbinio kraštovaizdžio ir regioninės tapatybės ženklai. Tyrimas parodė, kad Varėnos vardyne dominuoja su gamta, Dzūkijos kraštovaizdžiu ir kultūrine atmintimi susiję pavadinimai, kurie kuria simbolinį regiono vaizdinį viešojoje erdvėje. Pranešime taip pat aptariama, kaip gatvių vardyne atsiskleidžia pietų aukštaičių geolekto požymiai, istoriniai sluoksniai ir vietiškumo samprata.

To paties centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Vilija Ragaišienė pranešime „Kirčiavimo variantų pateikimo problemos „Lenkijos lietuvių šnektų žodyno“ rankraštyje“ pristatė kartu su dr. Asta Leskauskaite rengiamą „Lenkijos lietuvių šnektų žodyną“. Pranešime aptarė linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantų nustatymo ir pateikimo žodyne probleminius atvejus ir galimus sprendimo būdus.

Raštijos paveldo tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jurgita Venckienė perskaitė pranešimą  „Žemaičių tarmė Kazimiero Jauniaus „Lietuviškame kalbomokslyje“ (1897)“. Lietuviškas kalbomokslis buvo parengtas iš Jauniaus lietuvių kalbos paskaitų, skaitytų Žemaičių (Telšių) kunigų seminarijoje Kaune 1885–1892 metais. Pranešime analizuota, kokią žemaičių tarmės medžiagą seminaristams pateikė Jaunius ir kodėl, taip pat kokį kalbos variantą jis rinkosi rašydamas konspektus.

Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Silvija Papaurėlytė-Klovienė aptarė lietuvių kalbos pasaulėvaizdžio kategorizacijos fragmentus, siejamus su žodžiais šiaulietiškas ir vilnietiškas.

Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto mokslo grupė „Kalbos, literatūros, kultūros ir istorijos tyrimai: regioninis aspektas“.

Silvijos Papaurėlytės-Klovienės nuotr.