Sveikiname habil. dr. Christiane’ę Schiller jubiliejaus proga!
This page is only available in Lietuvių.
Nuoširdžiai sveikiname baltistę habil. dr. Christiane’ę Schiller gražios sukakties proga!
Christiane’ė Schiller gimė 1965 m. birželio 30 d. Rostoke. Martino Lutherio universitete Halėje studijavo rusų kalbą ir geografiją, tačiau susipažinusi su žinoma Vokietijos baltiste dr. Gertruda Bense, kilusia iš Rytprūsių, pasuko baltistikos linkme. Jos vadovaujama parašė diplominį darbą Internationalismen in der litauischen Sprache (Internacionalizmai lietuvių kalboje) ir intensyviai mokėsi lietuvių kalbos. Vėliau studijavo doktorantūroje ir 1997 m. apgynė daktaro disertaciją Zur Darstellung eines soziolinguistischen Phänomens in der Literatur. Dargestellt an Beispielen der regionalen Literatur Preußisch-Litauens (Sociolingvistinio reiškinio vaizdavimas literatūroje remiantis Prūsijos Lietuvos regioninės literatūros pavyzdžiais).
Daug metų dirbo Halės, Greifsvaldo ir Erlangeno universitetuose. 2010 m. Berlyno Humboldtų universiteto Filosofijos fakultete apgynė habilitacijos darbą Zur Geschichte der preußisch-litauischen Lexikographie. Die handschriftliche Lexikographie bis 1744 (Prūsijos Lietuvos leksikografijos istorija. Rankraštinė leksikografija iki 1744 m.). Nuo 2012 m. dirba Darmštato technikos universitete mokslo darbuotoja ir dalyvauja ilgalaikiame Mainco mokslų ir literatūros akademijos projekte Digitales Familiennamenwörterbuch Deutschlands (Skaitmeninis Vokietijos pavardžių žodynas).
Nuo 2014 m. yra Vokietijos ir Lietuvos forumo (Deutsch-Litauisches Forum e.V.) narė, nuo 2015 m. – Baltų studijų draugijos (Gesellschaft für Baltische Studien e.V.) valdybos pirmininkė. Daugiau kaip dešimtmetį Berlyno Humboldtų universitete eina vizituojančios lietuvių kalbos docentės pareigas, ją remia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Už aktyvią lituanistinę veiklą Lietuvos Respublikos Prezidento apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Dėkojame mielai Kolegei Christiane’ei Schiller už meilę lietuvių kalbai: už menamas senosios lietuvių raštijos mįsles, už baltiškų šaknų paiešką Vokietijos gyventojų pavardėse, už intensyvią lituanistikos ir baltistikos sklaidą pasaulyje.
Lietuvių kalbos instituto bendruomenės, ypač Raštijos paveldo tyrimų centro, vardu nuoširdžiai linkime ir toliau būti šviesos spinduliu, jungiančiu dvi šalis – Vokietiją ir Lietuvą, moksliniais ir kultūriniais saitais suartinančiu dvi tautas, dvi kultūras… Neblėstančio entuziazmo, kūrybinio įkvėpimo ir kuo didžiausios sėkmės įgyvendinant naujus projektus!
Karinos Kropaitės nuotr.
