14-03-2024
This page is only available in Lietuvių. Kviečiame skaityti Raštijos paveldo tyrimų centro mokslo darbuotojos dr. Anželikos Smetonienės ir Vilniaus universiteto dėstytojos prof. dr. Irenos Smetonienės straipsnį „Visas turtas sveikata – ar dideliam, ar mažam“. Apie sveikatą rašyta jau senuosiuose lietuviškuose leidiniuose. Štai terminologė Palmira Zemlevičiūtė yra surinkusi faktų, kad jau metraščiuose nuo 1310 m. aprašyta daug epidemijų ir kaip su jomis kovojo tuometinė Lietuva, o apie XVIII a. vidurį atsirado spaudinių, kuriuose rašoma apie kai kurias ligas. Tai buvę įvairūs Karaliaučiuje išleisti įsakai ar nurodymai, pavyzdžiui, neįsileisti į Prūsų žemę pirklių bei kitų asmenų iš užkrečiamų ligų ir maro apimtų kraštų; Prūsijos vyriausiosios gydytojų kolegijos nurodymai dėl kovos su raupais. Dr. Anželikos Smetonienės ir prof. dr. Irenos Smetonienės straipsnis „Visas turtas sveikata – ar dideliam, ar mažam“
13-03-2024
This page is only available in Lietuvių. Pasirodė elektroninė Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Nadieždos Morozovos mokslo studija Lietuvos sentikiai: bendruomenės, tarmių paplitimas ir ryškiausios savybės. Ši studija – tai bandymas įvairiais aspektais pristatyti lituanistų (ir baltistų) bendruomenei Lietuvos rusų sentikių tarmes: aptarti jų atsiradimo istoriją, parodyti tarmių (ir gyvenviečių) paplitimą Lietuvoje, aprašyti sentikių ir jų kaimynų kalbinių kontaktų specifiką bei pagrindinius sentikių tarmių fonetikos ir iš dalies morfologijos bei sintaksės bruožus. Kitaip tariant, stengiamasi bendrais bruožais įvairiais pjūviais nubrėžti ir nupiešti jų vidinį bei išorinį kalbinį (tarminį) kraštovaizdį. Dialektologijos duomenys ir jų analizės rezultatai svarbūs ir vertingi ne tik kalbininkams, bet ir istorikams, nes jie kartu su archyvine medžiaga suteikia galimybę palyginti ir patikslinti Lietuvos sentikių teritorinės kilmės problemą. Studijoje šie klausimai nagrinėjami remiantis Lietuvos sentikių tarmių kilmės tyrimais bei kalbinių ir istorinių duomenų koreliacija dėl daugelio sentikių kilmės iš Pskovo ir Naugardo regiono. Dr. Nadieždos Morozovos mokslo studija Lietuvos sentikiai: bendruomenės, tarmių paplitimas ir ryškiausios savybės
12-03-2024
This page is only available in Lietuvių. Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas ir Lietuvių kalbos institutas skelbia 2024 m. filologijos mokslo krypties disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursą. Prašymai dalyvauti konkurse teikiami nuo kovo 12 d. iki gegužės 6 d. Daugiau informacijos rasite čia.
08-03-2024
This page is only available in Lietuvių. Pasirodė elektroninė prof. habil. dr. Danguolės Mikulėnienės, doc. dr. Rimos Bakšienės, dr. Lauros Brazaitienės, dr. Agnės Čepaitienės, dr. Dariaus Ivoškos, dokt. Žydrūno Šidlausko monografija (Ne)atrasti Pakaunės turtai: kalbinis variantiškumas sociogeolingvistikos požiūriu. Kauno rajonas visada užėmė ypatingą padėtį geografiniu, socioekonominiu, istoriniu-kultūriniu-turistiniu ir kalbiniu atžvilgiu. Tai daugeliu aspektų patraukli teritorija, geografiškai išsidėsčiusi centrinėje Lietuvos dalyje, turinti turtingą istorinę praeitį, gerai išvystytą infrastruktūrą ir stiprią ekonomiką. Lietuvių kalbos instituto geolingvistų atliktas kompleksinis ir daugiaaspektis tyrimas atskleidė šio regiono išskirtinę vertę lietuvių kalbos ploto lingvistiniame kraštovaizdyje: analizuotoje teritorijoje nustatyta realiai egzistuojanti bendrinės lietuvių kalbos zona ir keletas kalbinių arealų, apibūdinamų kaip tradicinių šnektų tąsa. Šiaurrytinė Kauno rajono dalis ne tik keliatarmė – čia iki šiol aktyviai vartojamos vietinės lietuvių, lenkų, senosios rusų ir kt. kalbų atmainos. Daugiasluoksnis Kauno rajono kalbinis variantiškumas reprezentuoja daugelyje lietuvių patarmių vykstančius procesus – senųjų šnektų tąsą, jų kaitą, kelių kalbinių sistemų konvergenciją, konkurenciją ir pan., todėl Kauno rajono kalbiniai tyrimai ypač reikšmingi viso lietuvių kalbos ploto variantiškumo stebėsenos modeliams ir prognostikai. Prof. habil. dr. Danguolės Mikulėnienės, doc. dr. Rimos Bakšienės, dr. Lauros Brazaitienės, dr. Agnės Čepaitienės, dr. Dariaus Ivoškos, dokt. Žydrūno Šidlausko monografija „(Ne)atrasti Pakaunės turtai: kalbinis variantiškumas sociogeolingvistikos požiūriu“
06-03-2024
This page is only available in Lietuvių. Pasirodė elektroninė Terminologijos centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Aušros Rimkutės-Ganusauskienės mokslo studija Aprangos pavadinimai: XXI amžiaus 2-ojo dešimtmečio šaltinių pagrindu. Ši mokslo studija – bandymas plačiau aprašyti XXI a. 2-ojo dešimtmečio šaltiniuose apie aprangą ir madą fiksuojamus aprangos pavadinimus ir aptarti jų terminologinę vertę. Pasirinkto laikotarpio aprangos pavadinimai įvairialypiai – tarp jų esama ir puikiai visiems žinomų bei plačiai nuo seno vartojamų aprangos pavadinimų (bateliai, gladiatoriai, megztinis, palaidinė, švarkas), ir gana siaurai vartojamų istorinės aprangos pavadinimų (banjanas, kabanas, kalaziris, peplas, tabardas), ir naujų, aprangos terminų žodynuose nefiksuojamų šiuolaikinės aprangos pavadinimų (bombačai, kalcės, kriperiai, nikerbrokeriai, spenseris). Dalis jų nepritampa prie esamos aprangos pavadinimų sistemos, yra svetimi, netikslūs, nemotyvuoti, netaisyklingi (boyfriend jeans, crop-top, jeggings, Oxford batai). Nors šie aprangos pavadinimai neatitinka jiems keliamų taisyklingumo, grynumo, tikslumo, sistemiškumo ir kitų reikalavimų, tačiau yra paplitę vartosenoje ir daugumai jų iki šiol neturima terminologines normas atitinkančių atitikmenų. Aprangos pavadinimų įvairovė, skirtingi šaltiniai (spausdinti ir internetiniai) leido šioje mokslo studijoje išryškinti būdingiausias aprangos pavadinimų ypatybes ir atskleisti naujus vartosenos polinkius. Dr. Aušros Rimkutės-Ganusauskienės mokslo studija Aprangos pavadinimai: XXI amžiaus 2-ojo dešimtmečio šaltinių pagrindu
05-03-2024
This page is only available in Lietuvių. 2024 m. vasario 20 d. posėdyje Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba apsvarstė ir patvirtino išvadą dėl diakritinių ženklų rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose. Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose Nr. XIV-903 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma atsisakyti galiojančiame įstatyme esančios nuostatos, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų. Kitaip tariant, siūloma įteisinti lietuvių kalbos abėcėlėje nesančių diakritinių ženklų rašymą asmens dokumentuose. Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba nepritaria, kad ne lietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis su tais diakritiniais ženklais, kurių nėra bendrinės lietuvių kalbos abėcėlėje. Kad valstybinė kalba atliktų savo funkcijas, ji turi būti stabili ir užtikrinti komunikacinius valstybės bei visuomenės poreikius, stiprinti visų piliečių politinę sanglaudą. Rašybos, tarties ir kirčiavimo normų destabilizavimas svarbiose valstybinės kalbos funkcionavimo srityse netoleruotinas, nes: 1) raidės su kitų kalbų diakritiniais ženklais Lietuvos piliečių asmenvardžiuose būtų rašomos pagal kitų valstybių valstybinių kalbų abėcėles ir jų nustatytas rašybos taisykles, o tai neatitiktų daugiau kaip per šimtmetį susiklosčiusios lietuvių kalbos tradicijos; 2) būtų destabilizuojamos rašybos, tarties ir kirčiavimo normos, tai sukeltų pavojų bendrinės lietuvių kalbos sistemai bei vartosenai ir trikdytų sklandžią visų Lietuvos įstaigų, įmonių ir organizacijų komunikaciją; 3) lietuvių kalbos rašybos sistema paremta fonetiniu rašybos principu,
04-03-2024
This page is only available in Lietuvių. Šių metų kovo 18 d. Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje (Didžiosios Rinkos a. 4, Kėdainiai) bus apdovanoti 6-ojo nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ laureatai. Tądien vyks ir seminaras „Lietuviškas žodis tradicinėje ir skaitmeninėje leksikografijoje: nuo Kazimiero Būgos iki „E. kalbos“, skirtas tiek plačiajai visuomenei, tiek specialistams – mokytojams, aukštesniųjų klasių mokiniams, kalbos tvarkytojams, redaktoriams ir pan. Seminare Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslininkės kalbės apie Lietuvių kalbos žodyno kartotekas, Bendrinės lietuvių kalbos žodyną, Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną, Lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą „E. kalba“ ir kt. Taip pat papasakos apie iš Kėdainių krašto kilusį žymų kalbininką Kazį Ulvydą, kuris buvo plačių interesų mokslininkas ir puikus lituanistinės veiklos organizatorius, savo darbais palikęs ryškų pėdsaką lietuvių kalbotyroje ir kultūroje, o žmonių atmintyje išlikęs kaip aistringas lietuvių kalbos puoselėtojas. Renginio programa Maloniai kviečiame dalyvauti!