18-01-2023
This page is only available in Lietuvių. Pasirodė nauja Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Almos Ragauskaitės monografija „XVII–XVIII a. kėdainiečių asmenvardžiai“. Monografija XVII–XVIII a. kėdainiečių asmenvardžiai – tai Radvilų miesto istorinio vardyno tyrimo pradžia. Šiame darbe mėginama atkurti autentišką XVII–XVIII a. miestiečių istorinės antroponimijos vaizdą, daugiausia remiantis unikaliomis Kėdainių aktų knygomis. Dviejų amžių laikotarpis pasirinktas dėl kelių priežasčių. Pirma, norėta išanalizuoti kėdainiečių pavardžių formavimosi procesą. Pasirinkus tik vieno šimtmečio, pavyzdžiui, XVII a., šaltinius, būtų galima detaliai išnagrinėti šio amžiaus asmenvardžius, tačiau nepakankama medžiagos apimtis ribotų galimybę aptarti pavardžių susidarymą. Antra, tiriant du amžius, galima apibūdinti XVII–XVIII a. Kėdainių gyventojų asmenvardžių raidos tendencijas ir pokyčius. Šitaip jų antroponimai tiriami ne tik statiškai, bet ir dinamiškai. Šioje knygoje analizuojama kėdainiečių vyrų ir moterų įvardijimo raida, pavardžių formavimasis, asmenvardžių lenkinimo, darybos ir kilmės polinkiai. Taip pat publikuojama rankraštinių dokumentų, iš kurių rinkti miestiečių antroponimai, kopijų. Darbo medžiaga nulėmė jo struktūrą: atskirai aptariami Kėdainių gyventojų etninių grupių asmenvardžiai. Stengtasi dėstyti tokiu stiliumi ir forma, kad monografija būtų prieinama ne tik onomastikos specialistams, bet ir platesnei visuomenei. Todėl rašoma ir apie Kėdainių bendruomenės daugiatautį, daugiakultūrį fenomeną. Norisi tikėti, kad pateikiama antroponiminė medžiaga, jos analizė ir išvados bus aktualios ne tik istorinei lietuvių antroponimikai, bet ir Lietuvos miestų istorijos, miestiečių tautinės sudėties, šeimos istorijos, lyčių istorijos tyrimams. Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje (Petro Vileišio g. 5, Vilnius). Knygynėlis dirba antradieniais−ketvirtadieniais 10−12 val. ir 14−17 val. Daugiau informacijos tel. (8 5) 234 6058 ir el. p. .
17-01-2023
This page is only available in Lietuvių. Džiugiai pranešame, kad jau išleistas naujas – 29-asis – tarptautinio mokslo žurnalo Terminologija numeris! Žurnalo leidimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Numerio straipsniuose analizuojami teisės aktų terminų ir apibrėžčių reikalavimai, svarstomos terminų variantiškumo priežastys, nagrinėjami specialiosios reikšmės būdvardžių vartosenos polinkiai internetinėje žiniasklaidoje, aptariami sudurtiniai būdvardžiai kaip terminologiniai atributai statybos srityje, išskiriamos kūrybiškumo sampratų rūšys ir formuluojama kūrybiškumo apibrėžtis, iš Vengrijos perspektyvos aptariamas terminologijos darbas vertimo projekto procese. Be to, leidinyje nagrinėjami apklausos būdu nustatyti terminų žodynų naudotojų Latvijoje lūkesčiai, aptariami lietuvių ir latvių terminologijos ryšiai ir gretinamieji tyrimai, pristatomi istorinės terminijos tyrimai – tęsiama XIX a. pab. – XX a. pr. dvižodžių medicinos srities pavadinimų tema. Leidinio gale – knygos recenzija ir tradicinė naujausių terminų žodynų bibliografijos rodyklė. 2022 m. Terminologija baigiama liūdna gaida – publikacija latvių terminologui Juriui Baldunčikui (1950–2022), šio žurnalo redaktorių kolegijos nariui, atminti. Terminologija – tarptautinis recenzuojamas lietuvių ir bendrosios lingvistinės terminologijos mokslo žurnalas, leidžiamas kasmet nuo 1994 m. Leidinyje nagrinėjama ne tik terminologijos teorija, bet ir praktika, stengiamasi apimti įvairias lietuvių terminijos sritis, pristatyti kitų šalių terminologijos patirtį, naujausias lietuvių ir užsienio terminologijos idėjas. Per metus išeina vienas žurnalo numeris. Leidinį galite įsigyti Lietuvių kalbos instituto knygynėlyje (Petro Vileišio g. 5, Vilnius). Knygynėlis dirba antradieniais−ketvirtadieniais 10−12 val. ir 14−17 val. Daugiau informacijos tel. (8 5) 234 6058 ir el. p. .
12-01-2023
This page is only available in Lietuvių. Sveikiname doc. dr. Juozą Karaciejų 75-erių metų jubiliejaus proga. 1948 m. sausio 12 d. Cimaniūnų kaime (Lazdijų r.) gimė būsimasis kalbos istorikas, leksikologas, tekstologas, mūsų kolega Juozas Karaciejus. 1967 m. baigė Krikštonių vidurinę mokyklą, 1967–1973 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Po studijų 1970–1973 m. dirbo Vilniaus universiteto Mokslinėje bibliotekoje. 1973 m. pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute. 1976–1978 m. stažavo Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros institute. 1987 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją „Lietuvių kalbos socialinių terminų istorija“. 1987–1996 m. Karaciejus dirbo Vilniaus universiteto Baltų filologijos katedros vyresniuoju mokslo darbuotoju, rengė lietuvių kalbos etimologinio žodyno kartoteką. 1990–1992 m. buvo Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbos ir literatūros katedros dėstytojas. 1992–1996 m. – Vilniaus universiteto Baltų filologijos katedros vyresnysis mokslo darbuotojas. 1994 m. stažavo Upsalos universitete Švedijoje. 1995–1999 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete (docentas nuo 1997 m.). 1996–2010 m. dirbo Lietuvių kalbos institute. Savo publikacijose Karaciejus tyrė lietuvių kalbos žodžių liaudis, šeima, tauta, draugas, bičiulis, svečias, viešnia, bernas, merga, rykūnia ir kitų istoriją. 1995 m. paskelbė vieną stambiausių XVI a. senosios lietuvių kalbos šaltinių – vadinamąją Volfenbiutelio postilę (Wolfenbüttelio postilė, Vilnius, 1995), taip pat rankraštinius kunigo Kiprijono Lukausko 1797 m. pamokslus (Pamokslai, Vilnius, 1996), anoniminį rankraštinį XVIII a. pradžios pamokslų rinkinį (Contiones Lituanicae. XVIII a. pradžios pamokslai, Vilnius, 2008), Martyno Mažvydo Kalėdų giesmes (Vilnius, 1997). Kartu su Algirdu Sabaliausku spaudai parengė Kazimiero Būgos laiškus Jāniui Endzelīnui (LKK 20, 1980, p. 54–85) ir kitų Būgos laiškų. Karaciejus recenzavo keletą senosios raštijos
09-01-2023
This page is only available in Lietuvių. Sausio 9 d. minime 100-ąsias žodynininko, frazeologijos specialisto Jono Paulausko (1923−2003) gimimo metines. Jonas Paulauskas gimė 1923 m. sausio 9 d. Jurbarke. 1945–1949 m. studijavo Kauno universitete, 1950 m. baigė Vilniaus universitetą, pradėjo dirbti Lietuvių kalbos institute ir čia išdirbo iki 2003 m. 1959 m. apgynė disertaciją „Veiksmažodžių priešdėlių funkcijos dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje“. Akademinei Lietuvių kalbos gramatikai (II t., 1971) parašė skyrių apie priešdėlinius veiksmažodžius. Vienintelis žodynininkas, daugiau nei 50 metų išdirbęs prie visų Lietuvių kalbos žodyno tomų. Šio žodyno autorius ir redaktorius (I–II t., 1968–1969 m.; III–XX t., 1956–2002). Už darbą prie Žodyno kartu su kolegomis 1965 m. J. Paulauskui paskirta Lietuvos valstybinė premija, 1996 m. – Lietuvos Respublikos mokslo premija. Sudarė Lietuvių kalbos frazeologijos žodyną (1977), Rusų–lietuvių kalbų frazeologijos žodyną (kartu su V. Stašaitiene, 1985), Sisteminį lietuvių kalbos žodyną (1987), Sisteminį lietuvių kalbos frazeologijos žodyną (1995), Pradinukų žodyną (su G. Kirvaičiu, 1992), Paauglių žodyną (1997). Kartu su kitais rengė Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (1972, 1993, 1999 ir 2004 m. leidimus). Su kolegomis 2001 m. parengė Frazeologijos žodyną. Už jį kartu su bendraautoriais 2002 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija. Rinko medžiagą Lietuvių kalbos atlasui (I–III t., 1977–1991), paskelbė straipsnių iš kalbos kultūros, frazeologijos, terminijos. 2002 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. J. Paulauskas mirė 2003 m. sausio 12 d.
22-12-2022
This page is only available in Lietuvių. Mielieji Kolegos, Brangūs Bičiuliai, tai laikas, kai širdys prisipildo meilės ir gerumo, kai tiki stebuklais, kai namai pakvimpa mišku, imbieriniais meduoliais ir mandarinais, o už lango sninga, sninga, sninga!.. Tas metas persmelktas ilgesingo džiugesio ir slaptingos tylos, vis nuskraidinančios į tolimą nerūpestingos vaikystės vienkiemį, kuomet vėlei burnoje pajunti tirpstantį močiutės blynų skonį...Oi, ne blynų. Skrylių su aguonomis ir medumi... Šiemet daug iššūkių, tai švęskim „su kūčiomis – su žirniais, su kviečiais, su medumi sumaišytais“, kad save ir savo daiktus nuo nelabųjų ir perkūnų apgintume, kaip aprašoma 1573 m. Volfenbiutelio postilėje. Tebūnie Jums visiems šios šventės grįžimas į dieviškąjį ilgesį, į gerus laimingus prisiminimus, kurie apsupa mus tarsi gyvenančius didingoje saloje, kuri ir yra gyvenimas. Kad mes, pabudę iš vaikystės miego, vis dar lauktume švelnių malonumų, lengvu apsiautalu apgaubsiančių tikrovės skaudžius nelygumus, ir iš naujo gimtų viltis, kurios nebesmelktų rūkas ir atsivertų durys į stebuklų pasaulį. Iš vaikystės aruodų semkimės džiaugsmo, gerumo ir vilties, būkime sveiki, laimingi ir kūrybingi! Lietuvių kalbos instituto bendruomenės vardu sveikina direktorė dr. Albina Auksoriūtė
21-12-2022
This page is only available in Lietuvių. Pasirodė nauja elektroninė Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos habil. dr. Ritos Miliūnaitės monografija Įvairuojantys ir nauji lietuvių kalbos reiškiniai XXI a. pradžioje: sistematika ir pokyčių kryptys. Monografijoje nagrinėjama dabartinės viešosios lietuvių kalbos variantiškumo ir naujovių problematika. Susisteminti svarbiausi bendrinės lietuvių kalbos vartojimo rekomendacijų šaltiniuose nuo XX a. pabaigos fiksuoti įvairuojantys leksikos ir gramatikos reiškiniai (normų pažeidimai ir normų variantai). Sudarytas jų sąvadas papildytas XXI a. pradžios viešosios lietuvių kalbos vartosenos duomenimis. Nustatytas per šį laikotarpį išryškėjęs tiriamųjų kalbos reiškinių pokyčių pobūdis ir bendriausios jų kryptys. Sudaryta bendrinės lietuvių kalbos standartiškumo paradigma, leidžianti į šios nacionalinės kalbos atmainos pokyčius pažvelgti Europos bendrinių kalbų dinamikos kontekste ir išryškinti dar stambesnio lygmens pokyčių kryptis. Daroma prielaida, kad bendrinė lietuvių kalba, kaip ir kitos Europos bendrinės kalbos, dėl įvairių išorinių priežasčių (globalizacijos, besikeičiančių ideologinių paradigmų, internetizacijos ir mediatizacijos, suaktyvėjusių kalbų kontaktų bei stiprėjančios migracijos) XXI a. pradžioje išgyvena postandartizacijos laikotarpį. Iškelta besiformuojančio lietuvių kalbos substandarto ir jo santykio su bendrine kalba hipotezė atveria kelią tolesniems bendrinės kalbos ir kitų nacionalinės kalbos atmainų sąveikos bei kalbų kontaktų tyrimams. Ritos Miliūnaitės monografija Įvairuojantys ir nauji lietuvių kalbos reiškiniai XXI a. pradžioje: sistematika ir pokyčių kryptys.
21-12-2022
This page is only available in Lietuvių. Straipsnyje aptariami medicinos terminai pasirinktame grožiniame tekste (Noah Gordono romanas Gydytojas. Avicenos mokinys, 2020) ir jų požymiai bei paskirtis. Medicinos terminai vartojami gausiai, dažniausiai nupasakojant įvairias su gydymu susijusias situacijas. Gvildenamos dvi ryškiausiai išsiskiriančių terminų grupės – tikrieji (moksliniai) medicinos terminai ir netikrieji medicinos terminai, arba pseudoterminai, taip pat apibūdinamos medicinos terminų atliekamos funkcijos, jų kontekstinių partnerių (būdvardžių, dalyvių, veiksmažodžių) reikšmė realizuojant stilistinę funkciją, paliečiamas determinologizacijos klausimas. Aptariant medicinos terminų funkcionavimą grožiniame tekste, straipsnyje kartu pateikiama kitų tyrėjų įžvalgų apie terminų vartojimo kalbamajame tekste ypatumus bei siūlomas terminų tame tekste klasifikacijas. Terminologijos centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Palmiros Zemlevičiūtės straipsnis „Medicinos terminai grožiniame tekste“.