News

This page is only available in Lietuvių. Šių metų vasario 24 d. 15 val. parodų ir kongresų centro LITEXPO 5.5 salėje vyks Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos doc. dr. Galinos Miškinienės sudaryto leidinio The Kitab of Ivan Lutskevich a Monument of Lithuanian Tatar Culture pristatymas. Renginyje dalyvaus doc. dr. Galina Miškinienė (sudarytoja), prof. habil. dr. Sergejus Temčinas, doc. dr. Grigorijus Potašenko, prof. dr. Egdūnas Račius, dr. Lina Leparskienė. Moderatorius − doc. dr. Sigitas Narbutas. Pristatoma knyga skirta vienam svarbiausių Lietuvos totorių rankraščių – Ivano Luckevičiaus kitabui (XVIII a. pirmoji pusė). Šiuo rankraščiu susidomėta XX a. pradžioje, jį radus Keturiasdešimt Totorių kaime. Surašytas trimis, o kartais ir keturiomis kalbomis, rankraštis yra savotiškas musulmonų katekizmas, kuriame pateikiama informacija apie svarbiausias musulmonų šventes, šventus mėnesius, dienas ir naktis, Ramadano pasninką, maldas ir t. t. Rankraščio kultūrinę vertę ir svarbą atspindi jame surinkti tekstai, liudijantys vienos iš seniausių Rytų Europoje apsigyvenusių musulmonų bendruomenės vertybes ir prioritetus. Knygą sudaro įvadas, transliteruotas tekstas, rankraščio vertimas į anglų kalbą, sąvokų ir terminų, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės. 2009 m. Lietuvių kalbos instituto išleistas I. Luckevičiaus kitabo leidimas buvo skirtas Lietuvos auditorijai, o 2021 m. pasirodęs angliškas papildytas leidimas atveria galimybę su unikaliu LDK totorių rankraštiniu palikimu supažindinti tarptautinę bendruomenę. Renginio metu bus kalbama apie Lietuvos totorių kultūrą, religiją, papročius ir galimybę išlaikyti savo tapatybę. Po renginio 16:00−16:30 val. Lietuvių kalbos instituto stende (3.65) bus dalijami autografai. Maloniai kviečiame dalyvauti!    

This page is only available in Lietuvių. Šių metų vasario 23 d. 14 val. parodų ir kongresų centro LITEXPO 5.5 salėje vyks tarmėtyros leidinių – Kuršių nerijos kuršininkų kalba I. Fonologija (autorė Dalia Kiseliūnaitė), Vakarų aukštaičiai kauniškiai: arealai ir diferenciniai požymiai (autorė Rima Bakšienė),  Pietų aukštaičių daiktavardžio gramatinės kategorijos (autorė Asta Leskauskaitė) – pristatymas. Renginyje dalyvaus dr. Dalia Kiseliūnaitė, doc. dr. Rima Bakšienė, dr. Asta Leskauskaitė. Moderatorė − prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė. Elektroninė knyga  „Kuršių nerijos kuršininkų kalba. 1 dalis. Fonetika ir fonologija“ yra pirmoji monografija lietuvių kalba apie Kuršių nerijos gyventojų kalbą, kuria buvo kalbėta iki II pasaulinio karo pabaigos. Pirmojoje knygos dalyje išsamiai aprašoma, kaip ši kalba atsirado pamaryje, kokiomis sąlygomis gyveno, kaip ir kodėl ji išnyko. Šiam baltų geolektui pasisekė labiau negu prūsų kalbai, nes kuršininkų kalba dokumentuota rašytiniuose šaltiniuose ir garso įrašuose. Šiais duomenimis remiasi antroji knygos dalis − mokslinė garsyno analizė. Elektroninė knyga suteikia skaitytojui galimybę pačiam išgirsti pavyzdžius, o jos prieduose pateikti keli rišlaus teksto fragmentai ir jų įrašai. Knygoje „Vakarų aukštaičiai kauniškiai: arealai ir difrenciniai požymiai“  kompleksiškai ištirta kauniškių patarmės diferenciacija pagal vokalizmo požymius, gilintasi į šios diferenciacijos priežastis. Atlikta analizė parodė, kad patarmė, tradiciškai laikoma artimiausia bendrinei kalbai, yra nevienalytė, atskiri jos arealai išsaugoję tarminių požymių, sietinų, nors ir netiesiogiai, su daugeliu istoriškai svarbių dalykų. Kaip nevienoda yra Sūduvos (ar Suvalkijos) gamta – šiaurės vakarų dalyje, kiek akys užmato, iki pat horizonto driekiasi lygumos, o pietrytinės pusės peizažas jau primena kalvotas Dzūkijos ar net Aukštaitijos apylinkes, – taip skiriasi ir kalba. Monografijoje šnektų skirtumai grindžiami modernių eksperimentinės

This page is only available in Lietuvių. Šių metų kovo 2 d. 14 val. Lietuvių kalbos dienų proga Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ramunė Vaskelaitė skaitys nuotolinę paskaitą „Simbolinių pavadinimų rašymas“, kurioje aptars aktualius simbolinių pavadinimų rašymo dalykus. Bus skiriama dėmesio įvairiausiems simbolinių pavadinimų pogrupiams ir porūšiams (įmonių, gaminių, leidinių, renginių ir kt. pavadinimams), taip pat svarstoma simbolinių pavadinimų rašymo ir jų sampratos sąsaja. Registracija į paskaitą. Registruodamiesi nurodykite tikslų el. pašto adresą. Nuoroda į renginį bus atsiųsta automatiniu būdu. Po paskaitos dalyvavusiesiems bus išduodami kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai.

This page is only available in Lietuvių. Vasario 7 d. naujienų ir žinių portale „Respublika“ pasirodė Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos habil. dr. Ritos Miliūnaitės straipsnis „Kalba nėra pageidavimų koncertas, arba ką gramatika sako apie Šarkas?“. Jame kalbama apie naujus politikų siūlymus toliau keisti moterų pavardžių sistemą – įteisinti moterų pavardes su galūne -a. Svarstoma, ko siekiama tokiais kalbos eksperimentais ir kur tai gali nuvesti. Habil. dr. Ritos Miliūnaitės straipsnis „Kalba nėra pageidavimų koncertas, arba ką gramatika sako apie Šarkas?“.