News

This page is only available in Lietuvių. Pasirodė elektroninė geolingvistikos tyrėjų dr. Violetos Meiliūnaitės, prof. habil. dr. Danguolės Mikulėnienės, dr. Agnės Čepaitienės, dr. Lauros Brazaitienės ir dr. Nijolės Tuomienės mokslo studija Lietuviškumo (savi)raiška Šalčininkų rajone: aplinkybės ir galimybės. Kolektyvinėje mokslo studijoje Lietuviškumo (savi)raiška Šalčininkų rajone: aplinkybės ir galimybės apžvelgiama, kaip analizuojamame areale realizuojamas lietuviškumas plačiąja prasme. Leidinyje pateikiama naujos archyvinės medžiagos apie pirmąsias lingvistines ekspedicijas Šalčininkų rajone, aptariamas susiformavęs sociokultūrinių ryšių tinklas, kalbinio kraštovaizdžio bruožai ir kalbų konkurencija. Atlikus turimų duomenų analizę, daroma pagrindinė išvada, kad keliakalbiame aptariamojo regiono sociume lietuvių kalba užima valstybinės, todėl privalomosios, kalbos poziciją, bet nėra pagrindinė bendravimo kalba. Vis dėlto dėl visuotinio lietuvių, kaip valstybinės, kalbos vartojimo jos pozicijos pamažu stiprėja. Kolektyvinė mokslo studija „Lietuviškumo (savi)raiška Šalčininkų rajone: aplinkybės ir galimybės“.  

This page is only available in Lietuvių. Šių metų gegužės 10 d. 14 val. Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos instituto prof. dr. Dorota Krystyna Rembiszewska skaitys paskaitą „Regioniniai tarminiai žodynai – metodologinės problemos ir kultūrinis-folklorinis kontekstas“ („Regionalne słowniki gwarowe – problemy metodologiczne oraz konteksty kulturowo-folklorystyczne“) (lenkų kalba). Paskaitoje numatoma aptarti lenkų regioninių tarminių žodynų metodologines problemas, jų specifiką lyginant su bendraisiais lenkų kalbos žodynais. Daugiausia dėmesio bus skiriama šiaurės rytų Lenkijos dalies, kurioje ryškūs lenkų, rytų slavų ir lietuvių kalbų kontaktai, žodynams. Bus pateikta pasirinktų minėtos srities žodynų makro- ir mikrostruktūros charakteristika. Taip pat bus nagrinėjami kultūros, folkloro kontekstai, būdingi tik tam tikriems Lenkijos regionams. Šiaurinės Lenkijos regiono daugiakultūriškumą ir daugiakonfesį pobūdį vaizdžiai iliustruoja atskirų vietovių ir didesnių teritorijų tarminiai žodynai (pvz.: Słownik dialektu knyszyńskiego Czesława Kudzinowskiego; Słownik gwary staroobrzędowców mieszkających w Polsce, Ilustrowany leksykon kultury i gwary podhalańskiej, sudarytoja Józefa Kąsia).

This page is only available in Lietuvių. Minėdami artėjančią gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną ‒ kviečiame į dokumentinio pažintinio filmo „Visos tarmės gražiausios“ (2020) peržiūrą, kuri vyks gegužės 5 d. 13 val. Lietuvių kalbos instituto Didžiojoje salėje. Renginyje dalyvaus filmo kūrėjai – režisierius ir operatorius Arvydas Barysas ir teksto autorė, Geolingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė. Muzikinę programą atliks žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“. Filmo idėja gimė bendraujant su lietuvių kalbos tyrinėtojais, mokytojais ir puoselėtojais. Kas yra gimtoji kalba? Daugeliui mūsų ‒ tai gimtoji tarmė, kuria kalbėjo mūsų motinos, tėvai ir seneliai. Tai kalba, kuria ištarėme pirmuosius žodžius, dar teisingiau – pirmuosius skiemenis jau ankstyvojoje kūdikystėje. Ir netrukus tapome dvikalbiai, nes greta gimtosios tarmės į tolimesnį kelią lydėjo bendrinė kalba. Kaip jos mumyse sugyvena? Kuri brangesnė? Kuri gražesnė? Kuri svarbesnė? Filmo herojai dalijosi savo patirtimi ir požiūriu į tarmę, kuri yra jautriausia ir tuo pat metu tvirčiausia gija, siejanti mus su šeima, namais, tėviške. Ar tikrai mūsų tarmės nyksta sulig kiekviena nugriauta troba ir užartu keliu? Ar apsirengusios miesto drabužiu jos tampa neatpažįstamos, netikros? O gal mums jų nebereikia? Sudie, senutės, jums laikas į muziejų kartu su vyžomis ir klumpėmis? Filme tarmiškai prabils įvairių regionų ir kartų atstovai, pradedant dainuojančia žemaite močiute, baigiant guviais Sūduvos vaikais, draugaujančiais su zuikiais ir moderniomis technologijomis. Į kūrybą mielai įsitraukė ir Punsko lietuviai, ir ne viena Lietuvos įžymybė. Tai nėra mokomasis filmas, tai filmas apie meilę. Filmo teksto autorės: prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė. Filmo trukmė: 60 min.

This page is only available in Lietuvių. Gegužės 1 d. ‒ Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą diena 2004 m. Lietuva kartu su kitomis 9 Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo Europos sąjungos valstybėmis  narėmis. Šiuo metu ši unikali sąjunga vienija net 28 valstybes. Europoje gyvena daugybė skirtingų tautų, kalbančių skirtingomis kalbomis. Nuo 2004 m. lietuvių kalba yra ir viena iš 24 oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų.

This page is only available in Lietuvių. Šių metų gegužės 12 d. 13 val. Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje vyks seminaras „Kalbiniai rytų aukštaičių margumynai“, skirtas Aukštaitijos metams paminėti. Renginyje dalyvaus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė, Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, Klaipėdos universiteto dėstytoja doc. dr. Asta Balčiūnienė, žurnalo Gimtoji kalba redaktorė Rita Urnėžiūtė, Pasvalio laikraščio Darbas redaktorius Viktoras Stanislovaitis, Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos 7 b klasės mokinė Viltė Masiokaitė, Panevėžio rajono Vadoklių kultūros centro tradicinė kapela „Susiedai“, vadovaujama Alpo Mulevičiaus. Seminarą organizuoja Lietuvių kalbos institutas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka. Seminaro programa. Maloniai kviečiame dalyvauti!